Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žuvies produktų kokybė vertinama pagal juslinius rodiklius

Žuvis gali būti šviežia, atšaldyta, atšildyta arba šaldyta. Kaip išsirinkti kokybiškiausią ir kuo skiriasi jų rūšys?

„Žuvies kokybė vertinama pagal juslinius rodiklius: išvaizdą, kvapą, spalvą, konsistenciją, jei produktas paruoštas vartojimui ir skonį. Neperdirbtos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia, kadangi galite apžiūrėti jos akis, žvynus, pelekus ir žiaunas,"- sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Sveikos, šviežios, po pagavimo tinkamai laikomos žuvies akys turi būti iškilios, skaidrios, drėgnos, apvalios, vyzdys juodas, neapsiblausęs. Pradėjusios gesti ar ligotos žuvies akys apsiblausia, sudžiūva, pradeda raukšlėtis, įdumba. Pelekai ir žvynai turi būti sveiki, tvirti, drėgni. Senos ar jau senokai pagautos žuvies pelekai bei žvynai yra trapūs, lūžtantys ar iškrentantys vos švelniai užkabinus nagu.

Pasak specialistės, vos pagautos žuvies žiaunos yra ryškiai raudonos, švarios, o laikui bėgant jos tamsėja, įgauna raudonai rudą ar net juodą spalvą arba išblykšta, išsipučia, pradeda net irti ir dvokti, pasidengia gleivėmis ir nešvarumais.

„Termiškai neapdorota balta žuvis (pavyzdžiui, menkės, otai) turėtų būti permatoma, balkšvos spalvos su rausvais intarpais, o štai matinis atspalvis ir sniego baltumas rodo, kad žuvis nėra pati šviežiausia. Šviežia raudona, tamsi žuvis (pavyzdžiui, lašiša, tunas) yra sodrios, ryškios spalvos, o raumenų struktūra labai aiškiai matoma. Pasirinkti žuvies gabaliukai, kaip ir nepjaustyta žuvis, turi būti elastingi, tačiau tvirti, paspaudus pirštu neturėtų likti įdubų. Nebijokite paprašyti pardavėjo paspausti pirštu žuvies išoriniame paviršiuje. Nuo paspaudimo likusi duobutė turi atsistatyti. Šis požymis rodo, kad žuvies raumenys yra standūs, neištižę, nesuglebę," – pataria kaip atskirti šviežią žuvį „Sveikatai palankus" maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

Šaldytos žuvies pasirinkimas – tikras iššūkis?

Išsirinkti kokybišką ir skanią šaldytą žuvį gali būti nemenka užduotis.

"Visų pirma, rinkitės skaidrų įpakavimą, kad galėtumėte apžiūrėti ne tik jo išorę, bet ir vidų. Pakuotė turi būti vientisa, nepažeista, ledo kristalai turėtų būti tolygiai pabirę po visą įpakavimo vidų. Šaldytos žuvies spalvą įvertinti ganėtinai sunku, tačiau ji turi būti vienalytė, be patamsėjusių ar pašviesėjusių vietų. Kokybiškai užšaldyta žuvis yra beveik bekvapė arba skleidžia labai silpną kvapą. Ant užšaldytos žuvies pakuotės visada yra nurodyta užšaldymo (arba gali būti tik pagaminimo) data. Reikia įvertinti laiką, kuris jau praėjęs nuo šios datos. Visada rekomenduojame rinktis vėliau užšaldytą žuvį,"– sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė

Išsirinkę kokybišką šaldytą žuvį nesugadinkite jos netinkamai atšildydami. Lėtai atšylanti žuvis išlaikys struktūrą, bus nesausa ir skani.

Pasak A.Lekavičiūtės geriausias atšildymo būdas – įdėti žuvį į šaldytuvą ir leisti jai palaipsniui atšilti. Procesas trunka gana ilgai, tačiau toks būdas leidžia išsaugoti skonį ir tekstūrą. Greitesnis būdas – įsitikinus, kad žuvis yra uždarame plastikiniame maišelyje, ją panardinti į indą su šaltu vandeniu. Svarbu, kad visa žuvis pasinertų į vandenį. Žuvį vandenyje reikia palikti apie valandą. Atšildymui negalima naudoti karšto vandens, nes žuvis bus atšildyta netolygiai, kol atšils žuvies vidiniai sluoksniai, išoriniai audiniai bus pažeisti bakterijų.

Kaip gaminti, kad nesugadintume

Pirmiausia, reiktų pamiršti tokius žuvies apdorojimo būdus, kaip kepimą tešloje, gruzdinimą, skrudinimą, nes susidaro ne tik kancerogeninės medžiagos, bet naudojamas papildomas rafinuotas aliejus, kurio tuščios kalorijos nėra naudingos mūsų organizmui.

Pirmenybė teikiama tausojantiems patiekalams, tai yra, šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: verdant vandenyje ar garuose, troškinant, kepant orkaitėje, pavyzdžiui, kepimo popieriuje, folijoje ar troškinant stikliniuose induose. Tokio terminio apdorojimo metu nesusidaro kancerogeninės medžiagos. Norint atskleisti kuo daugiau natūralaus žuvies skonio, reikia virti ir troškinti ne ilgiau negu būtina.

„Sveikiausias maisto ruošimo būdas – žuvies virimas garuose. Kuo trumpesnis virimas garuose, – tuo geriau. Verdant garuose žuvis išlaiko sultingumą, struktūrą, skonį, kvapą ir spalvą, išlieka daugiau vitaminų. Žuvies virimas priklauso nuo žuvies dydžio. Jei verdama žuvis sveria apie 500 g, tai užvirus vandeniui reikia virti apie 25 min., jei sveria apie 800 g, tai virti apie 35 min. Jei verdamas 250 g žuvies gabaliukas, tai virimo laikas apie 10 min,"– apie žuvies gamybą pasakoja VšĮ „Sveikatai palankus" direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Pasak specialistės, jei vis tik pasirinkote žuvį kepti, rekomenduojama sutrumpinti terminio apdorojimo laiką ir, pagal galimybes, sumažinti temperatūrą tam, kad pagamintas produktas būtų kiek įmanoma mažiau apskrudęs. Nepatartina žuvies apvolioti tešloje ir kepti keptuvėje gausioje aliejaus, ne tik dėl to, kad patiekalas bus kaloringesnis, įsigėrus riebalams į maisto produktą, bet apskrudinus susidarys mūsų organizmui kenksmingos medžiagos.

„Kepant žuvį orkaitėje rekomenduojama rinktis 165–180 °C temperatūrą. Tuomet žuvis išlieka minkšta ir sultinga. Kepimo laikas priklauso nuo žuvies dydžio ir svyruoja nuo 10 min iki 30 min. Žuvies kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė, folija ar kepimo popierius, taip pat stikliniai indai. Papildomai riebalų naudoti nereikia, nebent gaminama liesa žuvis, pavyzdžiui, menkė ar lydeka, kurią prieš valgant galima apšlakstyti kokybišku nerafinuotu aliejumi (linų sėmenų, kanapių, alyvuogių) su kuriuo gautume polinesočiųjų riebalų rūgščių," – sako R. Bogušienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.