Kaip mūsų emocijos yra susijusios su ligomis, kuriomis sergame

Vaiko organizmas į psichologines ir bendravimo bėdas gali reaguoti įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar ligomis. Kaip emocijos veikia kūną ir kaip padėti vaikui? Straispnio konsultantė – vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Roma Šerkšnienė.
Kaip mūsų emocijos yra susijusios su ligomis, kuriomis sergame
© Vida Press

Emocijos padeda išlikti

Emocijų paskirtis - aktyvinti kūną, žaibiškai reaguoti ir nedelsiant veikti, judėti. Pyktis padeda kovoti, gintis ir išlikti. Vaikui, kaip ir suaugusiajam, kai supyksta, į rankas priplūsta kraujo, jos prakaituoja, pradeda greičiau plakti širdis.

Baimė suaktyvina griaučių ir kojų raumenis, kad žmogui būtų lengviau išvengti pavojaus. Pavojus kyla tuomet, jei vaikas baimę ar pyktį jaučia nuolatos, jų neatpažįsta ar turi slopinti.

Per stipri neatpažinta baimė pasireiškia fiziologinėmis reakcijomis: džiūsta burna ar teka seilės, sutrinka kvėpavimas ar virškinimas, širdies veikla, virpa rankos, vaikas gali vemti, jausti spazmus pilvo srityje. Dažnai slopinant pyktį įsitempia sprando ir pečių juostos raumenys, todėl vaikas gali nuolat skųstis galvos skausmais.

Amžiaus riba ir smegenų branda

Naujagimis ir kūdikis emocijas reiškia kūnu, nes neturi daugiau galimybių. Kai verkia arba džiaugiasi, mosikuoja rankutėmis, kojytėmis, greitėja jo širdies darbas, kvėpavimas. Mažyliui augant didėja ir jo smegenys, vystosi pažintinės funkcijos. Kad vaikas galėtų įvardyti emocijas, norėtų ir įstengtų jas valdyti, turi įgyti patirties, jo kalba, atmintis turi būti pakankamai išvystyta, kad įgytą patirtį prisimintų.

5-6 m. vaikas jau turėtų mokėti įvardyti savo jausmus. Vaikas, kurio tėvai nuo mažens nemoko atskirti, suvokti svarbiausių emocijų, nesupranta, kad tai, ką jaučia, yra ne kūno liga, o tik jausmų fizinė išraiška. Vaikai nesusieja, kad pyktis, nerimas, pasišlykštėjimas, nuostaba, džiaugsmas visada veikia ir kūną.

Tėvelių pareiga - padėti jiems atpažinti emocines būsenas, jas įvardyti. Pavyzdžiui, kai trimetis ar keturmetis spardosi, rėkia, galima pasakyti: „O, matau, tu supykai."

Mergaitės ir berniukai

Psichologinių bėdų patiria visi, tik reakcija į jas skiriasi. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fiziniais negalavimais skundžiasi 11 proc. 12-16 m. mergaičių ir tik 4 proc. berniukų. Jie labiau linkę išlieti jausmus, elgtis agresyviai, kovoti. Savo išvadas mokslininkai aiškina tuo, kad mergaitės linkusios jausmus slopinti, nes joms bendravimas ir santykiai yra svarbesni nei berniukams. Todėl jos dažniausiai nerodo savo pykčio, nuoskaudų ir baimių, jas kaupia viduje. Toks jausmų sulaikymas gali pasireikšti galvos, pilvo, raumenų skausmais, pykinimu ar kitais fiziniais negalavimais, kai gydytojai nenustato biologinės priežasties.

Kur „nutūpia" jausmai

Kai kurie psichologai teigia, kad psichologinės bėdos „mėgsta" tam tikras kūno vietas ir ligas. Pavyzdžiui, vaikas, kuriam neleidžiama išsiverkti, gali susirgti astma, jei šlykštisi kuo nors ir nori nuo ko nors atsiriboti, užpuola alerginė sloga. Virškinimo sistemos ligos apninka per daug atsakingus ir pareigingus, o nuo nervų sistemos perkrovos išberia odą. Psichiatrė psichoterapeutė R.Šerkšnienė mano, kad ligos priežasčių paieška per neigiamas emocijas atspindi tik dalį tiesos, norą atrasti „stebuklingą" receptą. Pavyzdžiui, jei tėvų draudimas vaikui aktyviai judėti iš tiesų sukeltų kaulų ir raumenų ligas, tai tada, leidus judėti, liga turėtų „dingti". Tačiau taip neatsitinka.

Be to, klaidinga vaikų emocinius sunkumus „nurašyti" sutrikusiems šeimos santykiams. Juk gali būti, kad šeimos santykiai geri, tačiau vaikas skundžiasi skausmais dėl to, kad mokykloje ar darželyje patiria stiprių emocinių išgyvenimų, pvz., bijo patyčių, o tėvams to nesako. Psichosomatinės ligos gali išsivystyti ir dėl daugelio kitų priežasčių: genetinių ypatybių, jautrios nervų sistemos, temperamento, santykių kokybės šeimoje ir su aplinka. Ne taip viskas paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Tačiau tikra tiesa, kad psichologinės bėdos veikia imunitetą. Imunitetas - prisitaikymo prie aplinkos dalis. Veikiamas įtampos jis išsenka. Kai psichologinis atsparumas susilpnėja, vaikas darosi ypač pažeidžiamas stresui, kol imuniteto atsargos išsenka, pasiekia pavojingą ribą. Vaiko stebėsena, jo pažinimas, nuolatinis rūpestis padeda to išvengti.

Kaip mūsų emocijos yra susijusios su ligomis, kuriomis sergame
Kai psichologinis atsparumas susilpnėja, vaikas darosi ypač pažeidžiamas stresui, kol imuniteto atsargos išsenka, pasiekia pavojingą ribą.
© Vida Press

Liūdi mama (tėtis) - liūdi vaikas

Kad vaikas nuolat nepatirtų stiprių neigiamų emocijų ir su tuo susijusių negalavimų, santykiai šeimoje turi būti šilti. Tėvai turėtų palaikyti, suprasti vaiką ir saugoti nuo pernelyg stipraus jaudulio ir nerimo. Svarbu ne tik mažojo ir tėvų santykiai, bet ir vyraujanti šeimos kultūra bei šeimos narių bendravimo ir elgesio modelis. Pavyzdžiui, jei šeima vertina emocinį santūrumą, tokioje šeimoje nepriimtina nei garsiai juoktis, nei pykti. Būna, abu tėvai šiltai ir gražiai bendrauja su atžala, bet tėvų tarpusavio santykiai atšalę. Tai kelia nerimą vaikui, nuolatinę įtampą, kuri gali pasireikšti galvos ar pilvo skausmais.

Dažnai vaikai skundžiasi fiziniais negalavimais, kai suaugusieji su jais dalijasi savo sunkumais. „Na, štai ir vėl tėtis grįžo išgėręs..." - guodžiasi mama mažyliui. Vaiko ir tėčio santykiai galbūt ir geri, bet atžalai kelia nerimą, kad tėčio elgesys įskaudino mamą.

Mama - suaugusi moteris ir savo, kaip suaugusio žmogaus, rūpesčiais turėtų dalytis su kitais suaugusiaisiais, o ne su vaiku. Šiam tai per didelė našta. Mama gali tik įvardyti, kaip jaučiasi: „Man liūdna, aš labai pykstu, kad šiandien tėtis grįžo išgėręs. Man tai nepatinka."

Svarbu, kad nepamirštų ir mažojo paklausti, kaip jis dėl to jaučiasi, bei paguosti jį.

Kaip paaiškinti vaikui, jei šeimos narys serga sunkia liga ar miršta, kad labai neliūdėtų? Gal slėpti? „Vaikai mato ir girdi, kas vyksta šeimoje. Tikrovės nuo vaikų negalima ir nereikia slėpti. Vaikai turi žinoti, kad normalu yra liūdėti, ypač jei kas nors artimųjų sunkiai suserga ar numiršta. Kai tėvai slepia nuo jų tiesą ar nepaaiškina, dėl ko yra susikrimtę ir nuliūdę, būdami egocentriški, vaikai dažniausiai pradeda jausti kaltę ir manyti, kad tai jie liūdina tėvus. Svarbu, kad tėvai su vaiku pasikalbėtų. Tačiau, pasikartosiu, vaikai ne visuomet sugeba atpažinti ir įvardyti savo jausmus. Todėl į tai, kas vyksta, mažasis šeimos narys gali reaguoti įvairiai. Vieni vaikai tampa dirglesni, prieštarauja tėvams, kiti skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, atsisako valgyti", - sako psichiatrė psichoterapeutė.

Pagalba

Tėvai neturėtų nepaisyti vaiko išsakomų skundų. Skausmas ir kiti negalavimai gali būti jo būdas išreikšti emocijas. Pokalbis su psichologu, testai, žaidimai, piešimas padeda nustatyti psichologinės bėdos priežastį ir padėti vaikui.

6 patarimai - kad būtų saugu reikšti jausmus:

Puoselėkite šiltus, supratingus, pagarbius ir vaiką palaikančius tarpusavio santykius šeimoje.

Vaikas yra tik vaikas, todėl jam tikrai reikia kantriai ir nuosekliai aiškinti, mokyti ir priminti.

Vaikas gali klysti, todėl nereikia jo barti. Turėkite kantrybės, pvz., rytais neskubėkite užrišti batukų raištelių patys ir nesakykite: „Tau nuolat neišeina." Geriau atsikelkite keliomis minutėmis anksčiau ir vaikui palikite laiko padaryti tai pačiam. Vaikas tiesiog mokosi.

Pripažinkite, kad vaikas turi poreikių, jo veiklą vertinkite pagarbiai. Todėl neliepkite tuoj pat viską mesti ir ateiti valgyti. Geriau jūs nueikite pas vaiką ir paklauskite, kaip sekasi, ir palikite keletą minučių žaidimui ar kitai veiklai baigti. Tada jums nereikės guostis, kad vaikas nieko nepabaigia iki galo.

Jei energingi tėvai spaudžia lėtesnio temperamento vaiką labai skubėti, jis greičiau išsenka, nes nepajėgus spėti paskui greituolius gimdytojus.

Energingesniam vaikui reikia suteikti galimybių išsikrauti. Pripažinkite savo ir vaiko temperamentų skirtumus.

2016 metų vasario mėnesio TAVO VAIKO žurnale skaitykite:

Nebijok!

Saugūs genetiniai tyrimai

Pasiklydę tarp laisvės ir ribų

Nauja mada – viską fotografuoti

Į darželį – be žaislo

Išsamų žurnalo anonsą rasite ČIA.

Užsiprenumeruoti žurnalą palankiausiomis sąlygomis galite ČIA.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

„Nestlé“ pusryčių dribsniai – ne tokie saldūs, kaip jums gali pasirodyti

Nesmulkintų grūdų dribsniai su pienu yra maistingas būdas pradėti dieną ir prisidėti prie subalansuotos mitybos.

Padėvėti batai vaikui: kenkia pėdutei ar drąsiai galima avėti? (1)

Atsakymų į šį klausimą galima išgirsti įvairių: vieni tvirtina, kad mažyliams tinka tik nauji batukai, kiti sako, kad vaikai batus avi taip trumpai, kad padėvėti batai tikrai nekenkia kitam jų avėtojui.

Kada vaikams reikia vitaminų?

Vaikams, kaip ir suaugusiems, geriausias maistingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis yra maistas.

Duoti ar neduoti valgyti grybų vaikams? (2)

Rudenį, kai dygsta grybai, mamai taip ir norisi ir mažylį palepinti nauju patiekalu. Tačiau ar vaikams galima grybų?

Ką paruošti pusryčiams, kad būtų sveika, greita ir patiktų vaikams (4)

Mamos žino, kad, jei galėtų rinktis, vaikai kiekvieniems pusryčiams valgytų saldainių ir užsikąstu šokoladu. Tačiau iš tokių pusryčių jokios naudos, tik tuščios kalorijos. Tuo labiau, kad pusryčiai turėtų sudaryti 30 procentų dienos raciono energetinės vertės. Tad kaip suderinti vaikų norus ir sveiką mitybą?

Kuriam iš 6 mitybos tipų priklauso jūsų vaikas?

Jūsų vaikas nori tik saldumynų? Jis valgo kaip žvirblis? Arba kemša per daug? Čia sužinosite, kaip reaguoti į tokius mitybos įpročius.

Piknikas su vaikais gamtoje – ką valgyti ir ko vengti?

Nors gamta geru oru nelepina, noras savaitgalį bent trumpam ištrūkti į gamtą ar sodybą užmiestyje niekur nedingsta.

Kai kuriuose darželiuose vaikai vis dar valgo šlamštą APKLAUSA (6)

Ką valgo mūsų vaikai darželiuose, o ką jie iš tiesų turėtų valgyti? Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos klausimus aptaria trys skirtingi šios srities specialistai.

Dietologė: saldumynų vaikams negalima drausti (5)

Jei saldumynų nesureikšminsite, valgysite juos kartu su visa šeima ir mažomis porcijomis, tikėtina, kad vaikas jų nenorės ir nevalgys saujomis pasislėpęs.

Gastroenterologas V. Urbonas pataria: ką daryti, jei vaikas nevalgo? (7)

Vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų" tėveliai.

Tinkamos žinios apie atopinį dermatitą gali padėti jį sėkmingai kontroliuoti

Trijų vaikų mama dalinasi pagerėjusia gyvenimo kokybe. „Naktį man nebereikia keltis kas valandą ir nešioti ar tepti kremu verkiančių besikasančių vaikų – mažasis ramiai išmiega apie 7 valandas.

Skanioji uoga, kurios nauda didesnė negu tabletės (5)

Miškuose jau noksta mėlynės. Šias uogas paprastai mėgsta ir vaikai. Kaip jas džiovinti ir šaldyti? Kokių maistingųjų medžiagų turi mėlynės?

Kai mamoms ne tas pats, ką valgo jų vaikai

Pastebima, kad šiuolaikinėje visuomenėje daugėja žmonių, kurie nebesivaiko mitybos madų, o iš tiesų domisi tuo, ką valgo.

Gydytoja: ką valgyti vasarą, kad vaikas nesirgtų rudenį?

Vaiko mityba – itin svarbi tema, kelianti tėvams daugybę klausimų. Į dažniausius iš jų padės atsakyti gydytoja dietologė.

Ką daryti, kad ir išrankiausias vaikas valgytų daugiau daržovių?

Vaiko supažindinimas su naujais skoniais reiškia visai naujo vaisių pasaulio atvėrimą mažajam ir jo naujų ateities įpročių kūrimą, na, o visų pirma, rūpestį subalansuota mityba. Intensyvaus vystymosi laikotarpiu svarbu, kad vaiko mityba būtų kuo įvairesnė, tad jai paįvairinti puikiai tiks ir vaisių ir daržovių sultys bei glotnučiai.