Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar bandėte patys džiovinti uogas? Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos. Beje, ir itin plačiai panaudojamos – galimybes riboja tik mūsų vaizduotė, juk šiuo užkandžiu gardinami ne tik desertai, bet ir sūriai, duona, mėsa, jogurtas. Tad pats metas išmokti keletą gudrybių, kurios padės patiems namuose sudžiovinti uogas ir valgyti jas ištisus metus.

Kokios uogos tinka geriausiai?

Rinkdami ar pirkdami uogas džiovinimui atkreipkite dėmesį, ar jos nepervytusios, neminkštos, mat tokios, pasak žolininkės, biologės Jadvygos Balvočiūtės, džiovinimui tinka geriausiai – jas išdžiovinti bus paprasčiausia. „Dabar galima ir patiems prisirinkti mėlynių, juodųjų serbentų, bruknių, vyšnių, kurios ne tik skanios, bet ir naudingos", – vardija žinoma žolininkė.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, geriausia džiovinti juoduosius serbentus, mat juose labai daug vitamino C - 240 mg/100g. Vertėtų džiovinti ir avietes bei mėlynes. Jos džiūsta labai gerai ir gali padėti sureguliuoti virškinimą, gerina regėjimą, tad tinka ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms.

Visų mėgstamas desertines uogas – trešnes, šilauoges, vynuoges, spanguoles, šilauoges sudžiovinti namų sąlygomis, P. Viškelio teigimu, labai sudėtinga dėl storos jų žievelės, kuri trukdo drėgmės išgarinimo procesui. Razinas pasigaminti patiems taip pat nebūtų lengva, nes vynuogių džiovinimui naudojama speciali vynuogių veislė.

Kaip džiovinti?

Pašnekovų teigimu, kad džiovintos uogos išsaugotų kuo daugiau naudingų savybių, svarbu jas džiovinti ne per aukštoje temperatūroje ir ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.

„Džiovinant uogas orkaitėje pernelyg aukštoje temperatūroje, jos gali perdžiūti, be to, prarasti daug vitaminų. „Svarbu, kad uogos nebūtų kietos, o jose išliktų šiek tiek drėgmės. Džiovinti būtų paprasčiausia vėdinamoje patalpoje, ne ant saulės, nes tiesioginiai saulės spinduliai naikina biologiškai aktyvias medžiagas", – sako P. Viškelis.

Ant padėklo supiltas uogas rekomenduojama padėti lauke, pavėsyje. Jei oras šiltas, sausas – jos puikiai išdžiūsta maždaug per 2 dienas. Džiovinti galima ir orkaitėje, tik tuomet rekomenduojama nustatyti temperatūrą iki 60 laipsnių Celsijaus.

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus
Pranas VIŠKELIS
© Asmeninis albumas

Jei serbentai, spanguolės džiūsta lėtai, P. Viškelis pataria šias uogas trisdešimčiai sekundžių įdėti į verdantį vandenį, kad odelė sutrūkinėtų, tuomet džiūvimo procesas pagreitėja.

Žolininkė J. Balvočiūtė patarė uogas laikyti visą dieną saulėtoje vietoje vis pavartant, o nakčiai įnešti į patalpą. Kai uogos susitraukia, sumažėja perpus, jas galima baigti džiovinti orkaitėje nustačius 40 laipsnių temperatūrą.

Naudingųjų savybių džiūdamos uogos nepraranda

Profesorius P. Viškelis atkreipia dėmesį, kad džiovintos uogos nepraranda naudingųjų savybių. Kad gautume tam tikrą kiekį mikroelementų, vitaminų, jų reikia suvalgyti kur kas mažiau nei šviežių uogų.

„Vis dar girdime nuomonių, kad išdžiovinus uogą ar vaisių, produktas tiesiog sugadinamas, nes žūsta vitaminas C ir kiti mikroelementai. Tai nėra tiesa. Lyginant su šviežiomis uogomis, to vitamino lieka 50 proc. Bet nepamirškime, kad džiovinimo metu drėgmė išgarinama, tačiau visos naudingos medžiagos sukoncentruojamos. Džiovintų uogų saujoje vitamino C rasime kelis kartus daugiau nei tokiame pat kiekyje šviežių uogų. Žinoma, svarbus saikas. Kad gautume naudingų jų savybių, džiovintų uogų suvalgyti labai daug nereikia. Viena sauja džiovintų, uogų atstoja dešimt saujų šviežių uogų", – sako P. Viškelis.

Prisiminkime ir kitas vertingas uogas

Vertėtų nepamiršti ne tik sezoninių, bet ir egzotiškų goji uogų, spanguolių ir vynuogių, kurios virsta desertinėmis razinomis. Nors šias uogas, pašnekovų teigimu, sudžiovinti namuose sunku, jų pasirinkimas kiekviename prekybos centre išties didelis. O jų nauda ne mažesnė nei šviežių ar džiovintų sezoninių uogų.

Štai džiovintos razinos – tikras kalio lobynas! Maistinės medžiagos razinose labiau koncentruotos. Jos turtingos vitaminu B, geležimi ir kaliu, kuris svarbus normaliai nervų sistemos ir raumenų veiklai. Kadangi razinose yra ypač daug natūralių cukrų, jos greitai suteikia energijos, dėl šios priežastis tai puikus užkandis po treniruotės.

Goji uogose gausu vitamino A, C, geležies, cinko, vario ir antioksidantų. Šiose uogose esantys baltymai ir skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, todėl tai puikus užkandis norintiems gyventi sveikiau ar sulieknėti.

Džiovintos spanguolės taip pat labai geras maistinių medžiagų šaltinis. Jos itin vertinamos dėl jose esančio didelio vitamino C kiekio, kuris svarbus imuninės sistemos stiprinimui. Be to, šiose uogose yra daug antioksidantų, kurie būtini širdies ir kraujagyslių sveikatai. Dėl džiovintose spanguolėse esančio cukraus jos yra geras pasirinkimas ieškantiems alternatyvų riebiems desertams, saldainiams, nes gali padėti numalšinti saldumynų poreikį ir praturtinti mūsų organizmą vitaminais.

Naudojimo galimybės beribės

Išties, džiovintos uogos suteikia egzotiško, vasariško skonio įvairiems patiekalams. Žolininkė rekomenduoja jomis gardinti varškės sūrius, desertus, kokteilius, o jei norime, kad visi namai kvepėtų vasara, J. Balvočiūtė pataria sumalti džiovintas uogas ir užpilti karštu vandeniu. Ši arbata bus ne tik kvapni ir skani, bet ir vitamininga.

Mėgaukimės šia vasaros gėrybe ištisus metus: šiltuoju sezonu – šviežiomis, šaltuoju – džiovintomis uogomis. Taip ne tik paįvairinsime gaminamus patiekalus, bet ir praturtinsime savo mitybą mūsų organizmui būtinomis medžiagomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.