Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar bandėte patys džiovinti uogas? Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos. Beje, ir itin plačiai panaudojamos – galimybes riboja tik mūsų vaizduotė, juk šiuo užkandžiu gardinami ne tik desertai, bet ir sūriai, duona, mėsa, jogurtas. Tad pats metas išmokti keletą gudrybių, kurios padės patiems namuose sudžiovinti uogas ir valgyti jas ištisus metus.

Kokios uogos tinka geriausiai?

Rinkdami ar pirkdami uogas džiovinimui atkreipkite dėmesį, ar jos nepervytusios, neminkštos, mat tokios, pasak žolininkės, biologės Jadvygos Balvočiūtės, džiovinimui tinka geriausiai – jas išdžiovinti bus paprasčiausia. „Dabar galima ir patiems prisirinkti mėlynių, juodųjų serbentų, bruknių, vyšnių, kurios ne tik skanios, bet ir naudingos", – vardija žinoma žolininkė.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, geriausia džiovinti juoduosius serbentus, mat juose labai daug vitamino C - 240 mg/100g. Vertėtų džiovinti ir avietes bei mėlynes. Jos džiūsta labai gerai ir gali padėti sureguliuoti virškinimą, gerina regėjimą, tad tinka ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms.

Visų mėgstamas desertines uogas – trešnes, šilauoges, vynuoges, spanguoles, šilauoges sudžiovinti namų sąlygomis, P. Viškelio teigimu, labai sudėtinga dėl storos jų žievelės, kuri trukdo drėgmės išgarinimo procesui. Razinas pasigaminti patiems taip pat nebūtų lengva, nes vynuogių džiovinimui naudojama speciali vynuogių veislė.

Kaip džiovinti?

Pašnekovų teigimu, kad džiovintos uogos išsaugotų kuo daugiau naudingų savybių, svarbu jas džiovinti ne per aukštoje temperatūroje ir ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.

„Džiovinant uogas orkaitėje pernelyg aukštoje temperatūroje, jos gali perdžiūti, be to, prarasti daug vitaminų. „Svarbu, kad uogos nebūtų kietos, o jose išliktų šiek tiek drėgmės. Džiovinti būtų paprasčiausia vėdinamoje patalpoje, ne ant saulės, nes tiesioginiai saulės spinduliai naikina biologiškai aktyvias medžiagas", – sako P. Viškelis.

Ant padėklo supiltas uogas rekomenduojama padėti lauke, pavėsyje. Jei oras šiltas, sausas – jos puikiai išdžiūsta maždaug per 2 dienas. Džiovinti galima ir orkaitėje, tik tuomet rekomenduojama nustatyti temperatūrą iki 60 laipsnių Celsijaus.

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus
Pranas VIŠKELIS
© Asmeninis albumas

Jei serbentai, spanguolės džiūsta lėtai, P. Viškelis pataria šias uogas trisdešimčiai sekundžių įdėti į verdantį vandenį, kad odelė sutrūkinėtų, tuomet džiūvimo procesas pagreitėja.

Žolininkė J. Balvočiūtė patarė uogas laikyti visą dieną saulėtoje vietoje vis pavartant, o nakčiai įnešti į patalpą. Kai uogos susitraukia, sumažėja perpus, jas galima baigti džiovinti orkaitėje nustačius 40 laipsnių temperatūrą.

Naudingųjų savybių džiūdamos uogos nepraranda

Profesorius P. Viškelis atkreipia dėmesį, kad džiovintos uogos nepraranda naudingųjų savybių. Kad gautume tam tikrą kiekį mikroelementų, vitaminų, jų reikia suvalgyti kur kas mažiau nei šviežių uogų.

„Vis dar girdime nuomonių, kad išdžiovinus uogą ar vaisių, produktas tiesiog sugadinamas, nes žūsta vitaminas C ir kiti mikroelementai. Tai nėra tiesa. Lyginant su šviežiomis uogomis, to vitamino lieka 50 proc. Bet nepamirškime, kad džiovinimo metu drėgmė išgarinama, tačiau visos naudingos medžiagos sukoncentruojamos. Džiovintų uogų saujoje vitamino C rasime kelis kartus daugiau nei tokiame pat kiekyje šviežių uogų. Žinoma, svarbus saikas. Kad gautume naudingų jų savybių, džiovintų uogų suvalgyti labai daug nereikia. Viena sauja džiovintų, uogų atstoja dešimt saujų šviežių uogų", – sako P. Viškelis.

Prisiminkime ir kitas vertingas uogas

Vertėtų nepamiršti ne tik sezoninių, bet ir egzotiškų goji uogų, spanguolių ir vynuogių, kurios virsta desertinėmis razinomis. Nors šias uogas, pašnekovų teigimu, sudžiovinti namuose sunku, jų pasirinkimas kiekviename prekybos centre išties didelis. O jų nauda ne mažesnė nei šviežių ar džiovintų sezoninių uogų.

Štai džiovintos razinos – tikras kalio lobynas! Maistinės medžiagos razinose labiau koncentruotos. Jos turtingos vitaminu B, geležimi ir kaliu, kuris svarbus normaliai nervų sistemos ir raumenų veiklai. Kadangi razinose yra ypač daug natūralių cukrų, jos greitai suteikia energijos, dėl šios priežastis tai puikus užkandis po treniruotės.

Goji uogose gausu vitamino A, C, geležies, cinko, vario ir antioksidantų. Šiose uogose esantys baltymai ir skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, todėl tai puikus užkandis norintiems gyventi sveikiau ar sulieknėti.

Džiovintos spanguolės taip pat labai geras maistinių medžiagų šaltinis. Jos itin vertinamos dėl jose esančio didelio vitamino C kiekio, kuris svarbus imuninės sistemos stiprinimui. Be to, šiose uogose yra daug antioksidantų, kurie būtini širdies ir kraujagyslių sveikatai. Dėl džiovintose spanguolėse esančio cukraus jos yra geras pasirinkimas ieškantiems alternatyvų riebiems desertams, saldainiams, nes gali padėti numalšinti saldumynų poreikį ir praturtinti mūsų organizmą vitaminais.

Naudojimo galimybės beribės

Išties, džiovintos uogos suteikia egzotiško, vasariško skonio įvairiems patiekalams. Žolininkė rekomenduoja jomis gardinti varškės sūrius, desertus, kokteilius, o jei norime, kad visi namai kvepėtų vasara, J. Balvočiūtė pataria sumalti džiovintas uogas ir užpilti karštu vandeniu. Ši arbata bus ne tik kvapni ir skani, bet ir vitamininga.

Mėgaukimės šia vasaros gėrybe ištisus metus: šiltuoju sezonu – šviežiomis, šaltuoju – džiovintomis uogomis. Taip ne tik paįvairinsime gaminamus patiekalus, bet ir praturtinsime savo mitybą mūsų organizmui būtinomis medžiagomis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.