Kas nutinka vaikams, jei jie nevalgo mėsos?

 (36)
Viešumoje vis dažniau ir garsiau pasigirsta kalbų apie vegetarinį vaikų maitinimą. Tokį gyvenimo būdą gyvenantys tėvai pageidauja, kad vegetarinis maitinimas būtų įmanomas ir vaikų darželiuose ar mokyklose. Ką apie vaikų vegetarizmą mano specialistai?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šie metai - Vaikų sveikatos metai. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė motinos ir vaiko probleminiams klausimams nagrinėti įvykusiame posėdyje be kitų klausimų aptarė ir specialistų pateiktą informaciją apie vaikų vegetarizmą.

Profesorius Liutauras Labanauskas pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų nuomonę apie šiuo metu populiarėjantį vaikų vegetarizmą. Akcentuota, kad tėvai turi teisę pasirinkti savo mitybos įpročius, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota, atitikti vaiko amžių. Iki 18 m. vaikai negali gauti tik vienos rūšies maisto, todėl veganiška dieta ar vegetarinis maitinimas jiems nerekomenduojami.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kruopos dydžio gumbelis krūtyje jaunos mamos gyvenimą apvertė aukštyn kojom
Pamatykite, kaip atrodo tikri superkūdikiai

Jūsų dėmesiui - Lietuvos gydytojų išsakyta nuomonė apie vaikų vegetarizmą. Šis raštas buvo skirtas „Motinos ir vaiko" darbo grupės nariams, o jį pasirašė profesorius Vytautas Usonis, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas bei profesorius Rimantas Kėvalas, LSMU MA Vaikų klinikos vadovas. Pateikiame jį netrumpintą.

Mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai

Vaikų gastroenterologų ir dietologų nuomone, suaugusieji savo mityboje gali taikyti įgytas netradicinės medicinos žinias, tačiau vaiko mityba turi būti subalansuota, atitikti jo amžių. Mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai. Svarbiausia - įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį. Maistas turi užtikrinti kalorijų kiekį, kurio užtektų patenkinti vaiko energetiniams poreikiams.

Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai

Bet kurio amžiaus vaikui labiausiai tinka mišrus maistas (tiek augalinis - daržovės, vaisiai, kruopos, tiek gyvūninis - mėsa, žuvis, kiaušiniai). Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai. Su augaliniu maistu gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, riebalų, turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Gyvūninis maistas būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo vaikas gauna visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, riebaluose tirpstančių vitaminų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino B 12 (jis randamas tik gyvūniniuose produktuose).

Gyvūninės kilmės baltymai įsisavinami geriau

Vaiko dietoje mėsa yra būtina, nes tai visaverčių baltymų, geležies, cinko, vitamino B12 šaltinis. Mėsoje yra visaverčių (tai yra, turinčių visas nepakeičiamas amino rūgštis) baltymų, reikalingų vaiko augimui bei ląstelių, audinių, organų atsinaujinimui, atstatymui. Todėl pakankamą visaverčių baltymų kiekį gauti ypač svarbu vaikams ir paaugliams. Gyvūninės kilmės baltymai įsisavinami geriau (96-98 proc.), negu augalinės kilmės. Valgydamas mėsą, vaikas gauna riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų, o tuo pačiu riebalai padeda šios grupės vitaminams įsisavinti virškinimo metu.

Mėsos raumeniniame audinyje yra iki 1,5 proc. mineralinių medžiagų (daugiausia yra kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, cinko). Pažymėtina, jog mėsos mineralinės dalies elementai išskyrus nedideles išimtis, yra biologiškai aktyvioje, žmogaus organizmui lengvai pasisavinamoje formoje.

Be to, raumenyse yra šiek tiek įvairių mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio ir kt. Geležies, esančios mėsoje, žmogaus organizmas įsisavina 30 proc., o kai ji patenka su kitais maisto produktais, jos įsisavinama tik 10-12 proc.

Žuvis - tai maisto produktas, turtingas gyvūninės kilmės baltymu ir polinesočiosiomis omega-3 riebalų rūgštimis, puikus vitaminų A, D šaltinis, todėl vaiko organizmui ji būtina (aišku, jei vaikas nealergiškas).

Kas nutinka, kai vaiko mityba netinkama?

Dėl netinkamos mitybos (negaunant gyvūninės kilmės maisto produktų), vaikui trūkstant pagrindinių maisto medžiagų, mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga. Be to, kai vaiko maisto racione ypač stokoja baltymų, jo raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis esti mažesni už tinkamai maitinamo vaiko.

Rekomendacijos dėl vaikų vegetarinio maitinimo:

- Vaikų mityba turi būti subalansuota ir atitikti vaiko amžių, t. y., pagrindinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų) vaikas turi gauti tiek, kiek jam priklauso pagalamžių. Todėl vaikai negali gauti tik vienos rūšies maisto produktų.

- Vaikui augant jo virškinimo sistema bręsta, todėl neteisingas požiūris į mitybą gali būti įvairių ligų priežastimi bei organizmo sutrikimų priežastimi suaugusiems.

- Vaikų amžiuje veganiška dieta nerekomenduojama.

- Vaikams vegetarinis maitinimas nepatariamas, o jei jis naudojamas, turi būti gerai subalansuotas, kad nebūtų baltymų, omega 3 riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų (geležies, cinko, kalcio) ir vitaminų (D,A,E,K,B12, B2 ir kt.)

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.