Kauniečių šeima dėl vaiko sveikatos problemų ryžosi eksperimentui

 (2)
Jauna kauniečių šeima dėl sūnaus sveikatos ryžosi pakeisti savo mitybą. Lengva nebuvo, tačiau pastangos atsipirko su kaupu.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kauniečių Naumovų šeima augina du ikimokyklinio amžiaus vaikus. Iki lemiamų pokyčių jie gyveno įprastą daugumai lietuvių gyvenimą – lietuviškais valgiais nukrauti stalai ir mažas fizinis aktyvumas. Tačiau kardinaliems gyvensenos pokyčiams pastūmėjo vyriausiojo sūnaus sveikatos sutrikimai.

„Anksčiau, nors ir gamindavau gana dažnai namuose, tačiau maistas buvo įprastas kiekvieno lietuvio skrandžiui: balti miltai, bulvės, mėsa, pieno produktai. Vyras labai mėgo mėsos patiekalus. Žinoma, apsilankydavome ir greito maisto restoranuose", – sako verslininkė ir dviejų vaikų mama Gintarė Naumovienė.

Pasak pašnekovės, šešiametis jų sūnus nuo pusantrų metų turėjo tuštinimosi problemų – jis labai retai tuštinosi. Iš pradžių atrodė, kad vieną dieną užkietėjus viduriams, jam suskaudo, ir dėl to jis ėmė bijotis tuštintis. „Bandėme jį motyvuoti – pasituštinus važiuodavome į parduotuvę ir pirkdavome mašinėlę. Taip pat šiek tiek bandėme keisti ir valgymo įpročius, tačiau labai trūko informacijos. Visos šios priemonės nedavė jokių rezultatų, vaikas ir toliau tuštinosi vieną ar du kartus per dvi savaites“, – pasakoja mama.

„Pradėjome įžvelgti problemą, tad kreipėmės į vaikų ligų gydytoją. Ji pripažino, kad tai yra bėda, ir tuštintis reikia kiekvieną dieną. Tačiau realių pasiūlymų nepateikė, tik liepė sodinti vaiką per prievartą. Tokie veiksmai, žinoma, rezultatų nedavė.

Kiekvieno apsilankymo metu pas pediatrę paminėdavau, kad problemos neišsprendėme, ir po kelerių metų gydytoja išrašė siuntimą apsilankyti pas vaikų proktologą. Apsilankius ir papasakojus vaiko ligos istoriją, sūnų kelioms dienoms paguldė į ligoninę, kad atliktų tyrimus. Paaiškėjo, kad mano vaiko storoji žarna yra per ilga ir jos pats galas yra per platus, taip pat žarnyne yra susidarę vadinamieji „akmenys". Gydytojas aiškiai įvardino pagrindinę to priežastį – netinkama mityba, pasak jo, būtent todėl sutriko virškinimas ir susidarė žarnyno pakitimai. Diagnozė: dolichosigma, megarectum, coprustasis. Gydytojas mums pasakė: „Jūs privalote pakeisti mitybą".

Gydytojo rekomendacijos

Turėjome atsisakyti pieno, kvietinių miltų, kakavos, ryžių, manų. Taip pat sumažinti gyvūninio maisto produktų suvartojimą bei daugiau valgyti daržovių. Kadangi vaikas lanko darželį, pasak gydytojo, kruopų ir gyvūninės kilmės maisto jis gauna pakankamai ten, o namuose reikia valgyti daugiausiai daržovių.

Rytais liepė anksčiau atsikelti ir valgyti pusryčius, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių kokteilius, arba tiesiog suvalgyti vaisių. Taip pat liepė nevartoti citrusinių vaisių, kuriuose yra nedaug skaidulinių medžiagų. Labai rekomendavo virti trintas sriubas. Vaikai maisto gerai nesukramto ir dėl to blogai pasisavina, o susmulkinus maistinių medžiagų pasisavinimas pagerėja. Taip pat buvo keista, kai gydytojas liepė nevalgyti virtų bulvių ir morkų.

Vien mitybos pokyčių nepakako – gydytojas taip pat išrašė vaistų, skatinančių tuštinimąsi, mankštų ir masažų. Vaikui reikėjo išugdyti įprotį tuštintis kiekvieną dieną, geriausia – iš ryto.

Asmeninio albumo nuotr.

Trūksta informacijos apie sveiką mitybą

Maisto įpročius teko keisti visai šeimai, kadangi šešiamečiui vaikui nepasakysi, kad mes valgome tai, ką esame įpratę, o tu valgyk kažką kitko. Vyras, aišku, iš pradžių gal ir nebuvo patenkintas, bet ko tik dėl vaiko nepadarysi. Gal kiek sunkiau su močiutėmis, nes joms sunku pagaminti patiekalų be miltų, bulvių ar mėsos.

Taip mes pradėjome savo kelią sveikos gyvensenos link. Namuose neliko kvietinių miltų, juos pakeitė pilno grūdo bei kukurūzų miltai. Iš pradžių buvo sunku sugalvoti, kokius patiekalus gaminti, kad būtų skanu ir naudinga. Vaiką iki šiol tenka įkalbinėti, kad suvalgytų daugiau daržovių, pavyzdžiui, salotų jis nevalgo, agurką ar pomidorą reikia papjaustyti atskirai, tada valgys.

Be to mažiname cukraus suvartojimą: į arbatą dedame ne du šaukštelius cukraus, o tik vieną. Saldumynai vaikams – tik savaitgaliais. Neduodame vaikams rūkytų mėsos gaminių. Skaitau etiketes, ar saldumynuose nėra hidrintų riebalų. Taip pat atsisakėme sulčių iš pakelių, o limonadų vaikams ir taip neduodavome, geriame vandenį.

Nusipirkau receptų knygą apie vegetarišką mitybą, tačiau tik vienas kitas receptas tiko, nes į daugelį patiekalų įeina balti miltai, bulvės, kakava.

Lauktieji pokyčiai

Pokyčiai pradėjo jaustis jau pirmą savaitę. Nors vaikas kas dieną dar nesituštino, bet kas antrą jau tikrai. Antrą savaitę jis jau tik vieną kartą per savaitę nesituštino. Baigiantis trims mėnesiams, tuštinosi kiekvieną dieną.

Mūsų gyvenimo būdo pasikeitimas visiems buvo džiaugsmingas. Sūnus pradėjo tuštintis kas dieną. Vyrui nukrito keli kilogramai. Aš netekau daugiau nei penkių kilogramų. Jaučiamės sveikesni ir stipresni. Pakeitus savo mitybą, mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje. Mėgstame pasivažinėti su dviračiais, pasivaikščioti miške, stovyklauti gamtoje. Ir toliau planuojame laikytis sveikos gyvensenos principų. Mūsų šeima įsitikino mitybos svarba ir jos įtaka sveikatai.

Specialisto komentaras

VšĮ „Sveikatai palankus" įkūrėja, mitybos ekspertė Raminta Bogušienė.

„Sveikintini mitybos pokyčiai. Tik reiktų nepamiršti daržovių, vaisių ir žalumynų sezoniškumo. Žiemos metu tikrai nerekomenduojama valgyti agurkų ar pomidorų, tai raugintų ir šakninių daržovių metas, o pavasaris yra būtent agurkų, ridikėlių, pomidorų metas.

Taip pat nepamirškite kasdien valgyti kuo įvairesnį maistą, nes tai padės organizmą aprūpinti visomis būtinomis medžiagomis. Miltų įvairovei galima naudoti grikių, avižų, žirnių, riešutų, burnočių miltus. Baltymų pakankamą kiekį šeimos mityboje galima gauti įtraukiant į šeimos racioną daugiau ankštinių kultūrų (žirniai, lęšiai, pupos ir pupelės, sorų kruopos, avinžirniai).

Saldumynų su hidrintais riebalais Pasaulio sveikatos organizacija vaikams apskritai nerekomenduoja. Todėl reiktų atsisakyti tokių konditerinių gaminių pirkimo, nes prekybos centruose retai galima rasti saldainių, sausainių, pyragų, tortų be šių žalingų riebalų.

Gydytojo mitybos rekomendacijos neduoti virtų bulvių ir morkų irgi nestebina. Šie produktai kietina vidurius, ypač, jei organizmo virškinimo sistema yra jau sutrikusi“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.