Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje

Užsienyje su atžalomis atostogaujančios šeimos vasarą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai dažniausiai kenčia nuo žarnyno virusų, ūmių peršalimų, alerginių reakcijų ir traumų.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Trečdalį vaikų susirgimų užsienyje sudaro žarnyno virusai, kurie dažniausiai pasireiškia viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu. Penktadalis kelionėse praėjusių metų vasarą užfiksuotų ligų yra tonzilitai, bronchitai ir kvėpavimo takų infekcijos. Dažnai vaikus užsienyje užklumpa dermatitai ar ūmios alerginės reakcijos", – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige" Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.

V. Endrijaičio teigimu, nelaimingi atsitikimai užsienyje tokie patys dažni kaip ir vaikų ligos: „Traumos prie baseino, jūros ežių įdūrimai, vabzdžių įkandimai, riešo kaulų ir stipinkaulio lūžiai dažniausiai apkartina mažųjų keliautojų atostogas. Taip pat dažnai į šiltuosius kraštus nuvykę vaikai patiria šilumos smūgius arba perkaitimą saulėje".

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje
© Shutterstock

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovė, VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovė Odeta Kinčinienė atkreipia dėmesį, kad kelionės į užsienio šalis mažyliams gali sukelti stresą. Dėl to pavojai jų sveikatai dar labiau išauga.

O.Kinčinienė pateikia patarimus, kurie padės tėvams geriau vaikais pasirūpinti atostogų metu.

7 taisyklės, kurių turėtų laikytis kartu su mažais vaikais užsienyje atostogaujantys tėvai

1. Įvertinkite vaiko gaunamą saulės spinduliuotės dozę. Nors saulė yra įvairių ligų profilaktikai būtino vitamino D šaltinis, didesnės saulės spinduliuotės dozės gali būti žalingos. Ilgalaikis buvimas saulėje kelia saulės smūgio ir nudegimo pavojus. Jei planuojate, kad vaikas bus saulėje ilgai, naudokite apsauginius kremus ir nepamirškite galvos apdangalų, gerkite pakankamai skysčių. Atsižvelgiant į klimatinę juostą ir sezoną, nuo 11–12 val. iki 15–16 val. saulė yra aktyviausia, tad šiomis valandomis reikėtų būti itin atsargiems – mažylius galėtų gelbėti pavėsis.

2. Duokite gerti vandens. Tai padės palaikyti stabilią jų organizmo būklę bei atsparumą. Medikai pastebi, kad vaikai per mažai geria vandens, o jei ir geria, tai yra gausiai saldinti ir gazuoti gėrimai, sultys iš koncentrato, o ne vanduo, skiestos sultys ar švelniai saldintas namuose virtas kompotas. Stiprus ir labai daug druskos ar cukraus turintis gėrimas yra hiperosmozinis tirpalas, kuris mūsų organizmo ląsteles ne drėkina, o džiovina. Tuo tarpu gazuoti gėrimai labai skatina šlapimo išsiskyrimą – vadinasi, jie vers dažnai šlapintis, o organizmo skysčių poreikis patenkintas nebus.

3. Pasirūpinkite vaiko rankų ir visko, ką jis deda į burną, higiena. Per nešvarias rankas ir į burną dedamus daiktus, artimus kontaktus su nešiotojais ir, žinoma, vartodami nekokybišką maistą, vaikai dažnai užsikrečia žarnyno infekcijomis. Ypač svarbu įvertinti pavojų, kurį vaikui sukelia vėmimas ir viduriavimas. Ypač tai aktualu, jei vaikas dar ir karščiuoja. Didžiausia tėvų klaida – kad jie netinkamai įvertina šių simptomų intensyvumą. Skysčių ir elektrolitų netekimas gali būti ypač pavojingas mažam ar mažiau sveriančiam vaikui. Jei vaikas penkis kartus per dieną gausiai vėmė ar tris kartus gausiai viduriavo, jį jau gali tekti gydyti intensyvios terapijos skyriuje ar net gelbėti jo gyvybę. Tad labai svarbu, kad vemiantis ar viduriuojantis mažylis gautų pakankamai skysčių ir elektrolitų, o jei negeria – geriau vežti jį į ligoninę. Jeigu toks vaikas nustoja šlapintis, į stacionarą jį reikia gabenti kuo skubiau.

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje
© Fotolia

4. Vaikams duokite tik saugius, jau anksčiau jų vartotus maisto produktus. Negundykite vaikų egzotiniais patiekalais. Ribokite savo meilę vaikams „per skrandį". Toks tėvų požiūris būtų geriausia neinfekcinės kilmės gastroenterito, pasireiškiančio vėmimu ir viduriavimu nekarščiuojant, prevencija. Neįprasti patiekalai gali sukelti vaikui stiprią virškinimo disfunkciją, dėl kurios jo organizmas gali netekti daug skysčių ar elektrolitų.

5. Venkite žmonių susibūrimo vietų. Viršutinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai, o daliai jų maži vaikai nėra atsparūs. Mažo vaiko imuninė sistema formuojasi keliais etapais. Iš pradžių ji veikia tiek, kiek antikūnų gavo iš motinos nėštumo laikotarpiu. Po to šių antikūnų vaiko organizmas gauna su motinos pienu, ir tik palaipsniui prasideda vaikio organizmo antikūnų gamyba, todėl kūdikių ir mažų vaikų atsparumas šioms ligoms yra menkas. Iki trejų metų amžiaus jokių lėtinių ligų neturintis sveikas vaikas viršutinių kvėpavimo takų ligomis gali sirgti 8–10 kartų per metus. Jei norime to išvengti, pasaugokime vaikus ir itin racionaliai bei atsakingai planuokime keliones.

6. Jei jūsų vaikas linkęs į alerginius ar kitokius odos bėrimus, pasiruoškite. Kelionė, stresas tokį vaiko polinkį gali sustiprinti. Kelionėje stresą gali sukelti skrydis, mitybos ar laiko juostos pasikeitimas. Jis alergijos ar dermatito nesukels, bet gali išprovokuoti jų paūmėjimą. Kai ruošiatės į kelionę, pasirūpinkite tinkama odos priežiūra, kurią rekomendavo vaiko gydytojas.

7. Saugokite vaikus nuo egzotiškų gyvūnų ir augalų. Tai gresia įvairiais nemalonumais – nuo įkandimų, įgėlimų, stipraus odos sudirginimo iki pasiutligės ar apsinuodijimo. Apsaugoti nuo minėtų veiksnių ir jų sukeltų pasekmių yra tėvų atsakomybės reikalas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.