Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje

Užsienyje su atžalomis atostogaujančios šeimos vasarą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai dažniausiai kenčia nuo žarnyno virusų, ūmių peršalimų, alerginių reakcijų ir traumų.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Trečdalį vaikų susirgimų užsienyje sudaro žarnyno virusai, kurie dažniausiai pasireiškia viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu. Penktadalis kelionėse praėjusių metų vasarą užfiksuotų ligų yra tonzilitai, bronchitai ir kvėpavimo takų infekcijos. Dažnai vaikus užsienyje užklumpa dermatitai ar ūmios alerginės reakcijos", – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige" Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.

V. Endrijaičio teigimu, nelaimingi atsitikimai užsienyje tokie patys dažni kaip ir vaikų ligos: „Traumos prie baseino, jūros ežių įdūrimai, vabzdžių įkandimai, riešo kaulų ir stipinkaulio lūžiai dažniausiai apkartina mažųjų keliautojų atostogas. Taip pat dažnai į šiltuosius kraštus nuvykę vaikai patiria šilumos smūgius arba perkaitimą saulėje".

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje
© Shutterstock

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovė, VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovė Odeta Kinčinienė atkreipia dėmesį, kad kelionės į užsienio šalis mažyliams gali sukelti stresą. Dėl to pavojai jų sveikatai dar labiau išauga.

O.Kinčinienė pateikia patarimus, kurie padės tėvams geriau vaikais pasirūpinti atostogų metu.

7 taisyklės, kurių turėtų laikytis kartu su mažais vaikais užsienyje atostogaujantys tėvai

1. Įvertinkite vaiko gaunamą saulės spinduliuotės dozę. Nors saulė yra įvairių ligų profilaktikai būtino vitamino D šaltinis, didesnės saulės spinduliuotės dozės gali būti žalingos. Ilgalaikis buvimas saulėje kelia saulės smūgio ir nudegimo pavojus. Jei planuojate, kad vaikas bus saulėje ilgai, naudokite apsauginius kremus ir nepamirškite galvos apdangalų, gerkite pakankamai skysčių. Atsižvelgiant į klimatinę juostą ir sezoną, nuo 11–12 val. iki 15–16 val. saulė yra aktyviausia, tad šiomis valandomis reikėtų būti itin atsargiems – mažylius galėtų gelbėti pavėsis.

2. Duokite gerti vandens. Tai padės palaikyti stabilią jų organizmo būklę bei atsparumą. Medikai pastebi, kad vaikai per mažai geria vandens, o jei ir geria, tai yra gausiai saldinti ir gazuoti gėrimai, sultys iš koncentrato, o ne vanduo, skiestos sultys ar švelniai saldintas namuose virtas kompotas. Stiprus ir labai daug druskos ar cukraus turintis gėrimas yra hiperosmozinis tirpalas, kuris mūsų organizmo ląsteles ne drėkina, o džiovina. Tuo tarpu gazuoti gėrimai labai skatina šlapimo išsiskyrimą – vadinasi, jie vers dažnai šlapintis, o organizmo skysčių poreikis patenkintas nebus.

3. Pasirūpinkite vaiko rankų ir visko, ką jis deda į burną, higiena. Per nešvarias rankas ir į burną dedamus daiktus, artimus kontaktus su nešiotojais ir, žinoma, vartodami nekokybišką maistą, vaikai dažnai užsikrečia žarnyno infekcijomis. Ypač svarbu įvertinti pavojų, kurį vaikui sukelia vėmimas ir viduriavimas. Ypač tai aktualu, jei vaikas dar ir karščiuoja. Didžiausia tėvų klaida – kad jie netinkamai įvertina šių simptomų intensyvumą. Skysčių ir elektrolitų netekimas gali būti ypač pavojingas mažam ar mažiau sveriančiam vaikui. Jei vaikas penkis kartus per dieną gausiai vėmė ar tris kartus gausiai viduriavo, jį jau gali tekti gydyti intensyvios terapijos skyriuje ar net gelbėti jo gyvybę. Tad labai svarbu, kad vemiantis ar viduriuojantis mažylis gautų pakankamai skysčių ir elektrolitų, o jei negeria – geriau vežti jį į ligoninę. Jeigu toks vaikas nustoja šlapintis, į stacionarą jį reikia gabenti kuo skubiau.

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje
© Fotolia

4. Vaikams duokite tik saugius, jau anksčiau jų vartotus maisto produktus. Negundykite vaikų egzotiniais patiekalais. Ribokite savo meilę vaikams „per skrandį". Toks tėvų požiūris būtų geriausia neinfekcinės kilmės gastroenterito, pasireiškiančio vėmimu ir viduriavimu nekarščiuojant, prevencija. Neįprasti patiekalai gali sukelti vaikui stiprią virškinimo disfunkciją, dėl kurios jo organizmas gali netekti daug skysčių ar elektrolitų.

5. Venkite žmonių susibūrimo vietų. Viršutinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai, o daliai jų maži vaikai nėra atsparūs. Mažo vaiko imuninė sistema formuojasi keliais etapais. Iš pradžių ji veikia tiek, kiek antikūnų gavo iš motinos nėštumo laikotarpiu. Po to šių antikūnų vaiko organizmas gauna su motinos pienu, ir tik palaipsniui prasideda vaikio organizmo antikūnų gamyba, todėl kūdikių ir mažų vaikų atsparumas šioms ligoms yra menkas. Iki trejų metų amžiaus jokių lėtinių ligų neturintis sveikas vaikas viršutinių kvėpavimo takų ligomis gali sirgti 8–10 kartų per metus. Jei norime to išvengti, pasaugokime vaikus ir itin racionaliai bei atsakingai planuokime keliones.

6. Jei jūsų vaikas linkęs į alerginius ar kitokius odos bėrimus, pasiruoškite. Kelionė, stresas tokį vaiko polinkį gali sustiprinti. Kelionėje stresą gali sukelti skrydis, mitybos ar laiko juostos pasikeitimas. Jis alergijos ar dermatito nesukels, bet gali išprovokuoti jų paūmėjimą. Kai ruošiatės į kelionę, pasirūpinkite tinkama odos priežiūra, kurią rekomendavo vaiko gydytojas.

7. Saugokite vaikus nuo egzotiškų gyvūnų ir augalų. Tai gresia įvairiais nemalonumais – nuo įkandimų, įgėlimų, stipraus odos sudirginimo iki pasiutligės ar apsinuodijimo. Apsaugoti nuo minėtų veiksnių ir jų sukeltų pasekmių yra tėvų atsakomybės reikalas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?