Kosėti galima dėl vienos netikėtos priežasties: gydytojo komentaras

Nors nėra daugiau jokių kitų ligos požymių: slogos, karščiavimo, paraudusios gerklės, vaikas vis tiek kosčioja. Kosulio priežastis gali būti refliuksas.

Konsultuoja VL VU Santariškių klinikų gydytojas gastroenterologas dr. doc. Vaidotas Urbonas

Viktorija, Danielės mama, laiške redakcijai pasakoja:

„Mano dukrytei – treji. Pastaruoju metu ji nuolat kosti. Kosulys – nenuspėjamas, nereguliarus, kartais mažylę vargina dieną, kartais – naktį, kartais kelias dienas jo visai nebūna. Dukters sveikatos bėdos prasidėjo dar sausį, mat tuomet ji sirgo gripu, kuris komplikavosi plaučių uždegimu. Paskui vaikas dar kelis kartus sirgo sloga, o balandį jai gydytoja vėl rado karkalų plaučiuose. Balandžio nesėkmes vaikui paskatino žarnyno virusas. Nuo to laiko vis kartoja, kad jai norisi vemti, kad skauda gerklytę ir, žinoma, ji kosčioja. Buvome ir pas pulmonologą, ir pas alergologą, ir net pas LOR gydytoją. Duktė neturi astmos, niekam nealergiška, adenoidai ir tonzilės – „tvarkingi". Dėl dabartinio dukters kosulio gydytoja linkusi apkaltinti refliuksą. Kas tai per bėda?"

Refliuksu vadinamas skrandžio turinio „keliavimas" atgal į stemplę ir aukščiau (iki burnos). Visi žmonės jį turi, mat stemplės raumenų raukas ties skrandžiu aklinai neužsiveria. Kas kita, kai refliuksas tampa pernelyg dažnas, kai paskatina nemalonius jausmus ar net ligas. Tada ši būklė yra vadinama gastroezofaginio refliukso liga (GERL).

Koks smegenų ir virškinimo sistemos ryšys?

Refliukso liga gali būti įgimta arba įgyjama. Įgimta ji būna maždaug 10-15 proc. visų atvejų. Jei šią bėdą turi tėvai, seneliai, tikėtina, ir vaikas turės. Įgyti refliukso ligą galima dėl kelių priežasčių: nerviniu emociniu pagrindu ir netinkamai maitinantis. Kuo čia dėti nervai ir emocijos? Ta vieta, kur stemplė pereina į skrandį, yra valdoma nervų sistemos. O nervinės skaidulos reaguoja absoliučiai į viską. Ne veltui, kai žmogus labai jaudinasi, išgyvena didžiulę įtmpą, jį, būna, ir pykina, kiti net vemia, viduriuoja. Treti puola išgyvenimus „užvalgyti", ketvirti iš viso liaujasi valgę. Stiprios negatyvios emocijos, būna, netgi opas skrandyje „išgraužia". Vaikai į stresines situacijas reaguoja lygiai taip pat kaip suaugusieji, tik savo savijautos paaiškinti nesugeba. Virškinimo sistemoje – skrandyje, žarnose, stemplėje yra daugiau nervinių ląstelių nei žmogaus smegenyse. Taigi, pagrindinėmis mūsų organizmo smegenimis visai pagrįstai būtų galima vadinti ne galvoje esančiąsias, o virškinimo sistemą. Beje, dažnai refliuksas būna tarsi savitas kitos ligos palydovas, pavyzdžiui, cerebrinio paralyžiaus ar kitokios nervų sistemos ligos, pvz., jei vaikas patyrė sunkią galvos traumą, jam buvo sutrenktos smegenys, tikėtina, kad traumos padarinys bus refliukso liga.

Žinoma, refliukso lig gali paskatinti ir netinkamas maistas, taip pat maisto alergija (organizmas paskatindamas pykinimą, vėmimą stengiasi atsikratyti jam netinkamo produkto). Deja, bet šiandien mes visi valgome pernelyg daug netinkamų, sintetinių, greitai paruošiamų produktų, kuriuose gausu konservantų ir kitokių priedų. Vaikai apskritai pernelyg anksti pradeda valgyti tik suaugusiesiems tinkamą maistą: rūkytus, keptus, sūdytus ir t. t. gaminus. Rezultatas? Virškinamojo trakto bėdos.

Kas išduoda refliukso ligą?

Pagrindinis požymis – tai raugėjimas ne oru, ne maistu, o rūgštimi. Taip pat raugėjimas karčiai, riebiai. Beje, ši bėda turi varginti ne rečiau kaip 2-3 dienas per savaitę.

Kitas svarbus požymis – deginimo, graužimo jausmas už krūtinkaulio, t. y. rėmuo, atsirandantis po valgio, paūmėjantis atsigulus ar lenkiantis į priekį. Vaikai, žinoma, tokių pojūčių nemoka įvardyti. Paklausti, ar ką nors skauda, gali sakyti, kad pilvuką, arba tvirtinti, kad jiems peršti gerklę. Peršti, nors jokių kitų peršalimo požymių – slogos, kosulio, karščiavimo nėra.

Dar gana dažnas požymis, ypač paaugliams, tai skausmas krūtinės srityje. Tokiu atveju iš tiesų skauda stemplę, bet skausmas būna išplitęs, tad jis ir apibūdinamas kaip skausmas krūtinėje.

Kiti galimi požymiai: dažnas nepaaiškinamas sausas kosčiojimas, krenkštimas, rytinis balso užkimimas, balso stygų uždegimas – laringitas, lėtinis kosulys, besikartojantys plaučių uždegimai, bronchinės astmos priepuoliai, prastas miegas ir kt.

Kaip gydoma refliukso liga?

Prieš pradedant gydyti, pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, kas šią ligą sukėlė. Jei negalavimą paskatino stiprios emocijos, tarkime, vaikas lanko 10 būrelių, neišsimiega ir dėl to yra nuolat pervargęs, tokiu atveju reikia tiesiog sumažinti jo fizinį ir emocinį krūvį. Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad kartais nereikia jokių vaistų, būtina tik „sutvarkyti" emocijas.

Gydant refliukso ligą, labai svarbu pakankamas miego kiekis. Labai svarbu tinkamas maistas ir mitybos režimas. Ir tik tuomet, kai visa tai nepadeda, gydytojai skiria vaistų.

Ką turint šią bėdą galima valgyti ir kokie produktai nerekomenduotini? Informacijos šia tema bent jau internete galima rasti labai daug, bet ji – gan kontraversiška.

Sergant refliukso liga, griežtai negalima nieko, kas rūgštu (tiek natūraliai rūgštu, tiek raugintų ar su actu konservuotų produktų, paprasčiau tariant, negalima tų produktų, kurių pH mažesnis nei 4). Taip pat riebaus, kepto maisto, produktų, savo sudėtyje turinčių kofeino, mėtų. Netinkami yra ir visi „sintetiniai" produktai, tarkim, sausieji pusryčiai, užpilamos sriubos ar košės, gazuoti gėrimai.

Pienas galimas, tačiau rūgščių jo gaminių (kefyro, jogurto ir pan.) reikėtų vengti duoti. Varškės, vaikų taip mėgstamų plėšomų sūrio lazdelių galima, bet saikingai. Tuo tarpu fermentinio sūrio taip pat reikėtų atsisakyti.

Košes galima valgyti visas, žinoma, jei jos virtos, viso grūdo, o ne užpiltos verdančiu vandeniu. Nerekomenduotina tik manų košė.

Kvietinių, miltinių produktų, ypač su mielėmis, taip pat reikėtų vengti duoti.

Vaisius geriausia rinktis ne rūgščius: bananus (tačiau tik gerai prinokusius), kriaušes, melionus, persimonus, arbūzus ir pan.

Labai dažnai mamos, išgirdusios, kad negalima nieko kepto, dar pasitikslina: „Tai dabar nė blynų, varškėčių nebebus galima?.." Galima, jei blynus virsite (šypsosi – aut.). O jei rimtai, varškėčius galima keisti virtiniais.

Tokios griežtos dietos būtina laikytis visą ūmų ligos periodą, t. y. mėnesį-du. Paskui po truputį galima atsipalaiduoti, valgyti įvairiau, bet stebėti, kaip į tai reaguoja vaiko organizmas. Aišku, galima ir kitokia alternatyva – galima valgyti viską ir tuo pat metu vartoti vaistų. Bet ar tai išeitis?..

Apskritai reikia labai vaiką stebėti. Visi mes esame be galo individualūs ir vieniems, tarkime, obuolys paskatins refliuksą, kitiems – ne. Kiekvienu atveju būtina „atrasti" produktus, nuo kurių kyla rūgštis, ir jų tiesiog vengti duoti vaikui.

O kaip dėl užkandžių?.. Yra nuomonė, kad sergant refliukso liga būtina valgyti kaskart daugmaž tuo pačiu metu vienodais intervalais. Suaugusiesiems gal ir įmanoma laikytis tokio režimo. Bet vaikai... Jie palaksto, fiziškai išsikrauna ir praalksta. O tuomet prašo valgyti. Neduoti?

Kalbant apie mitybos režimą, reikia atminti, kad maistas žmogaus skrandyje būna maždaug 3 val. Taigi, valgyti reikėtų ne rečiau kaip kas 3 val., nes tuščias skrandis gamina daug rūgšties. Be to, peralkus dažniausiai persivalgoma, greitosiomis kemšama, tad maistas blogiau sukramtomas. Idealiausia per dieną būtų valgyti 5 kartus, maistas turėtų būti šiltas, natūralus, ne sumuštiniai, gerai sukramtomas. Jei vaikas nori valgyti dažniau, kad ir kas pusvalandį, tegu. Bet prieš miegą reikėtų neleisti prisivalgyti daug ir „sunkaus" maisto. Paskutinis valgymas galėtų būti ir 30 min.-1 val. iki miego.

Ar refliukso liga išaugama?

Dažnai taip. Bet... šią bėdą turi ir labai daug suaugusiųjų. Ji linkusi atsinaujinti po patirtų išgyvenimų. Ypač studijų metais, kai gyvenama egzaminų režimu, kai valgoma bet kaip, bet kada ir bet kas. Meškos paslaugą dar padaro ir alkoholis bei cigaretės.

Ar vaikas tikrai refliuksą išaugs, pasakyti sunku. Jei liga labai stipri, jei ji nuolat atsinaujina, jei gydymui reikalingi vaistai, tikimybė, kad negalavimą išaugs, sumažėja.

Ar vaikas, sergantis refliukso liga, gali lankyti darželį?

Labai priklauso nuo įstaigos, į kurią pateks. Jei, tarkime, darželyje, labai prastas maistas, tuomet greičiausiai vaikui ten nebus gerai, liga atsinaujins. Antra vertus, ir mamų yra įvairiausių – ne visos savo atžalas maitina naminiu, sveiku, ekologišku maistu. Tokiu atveju darželis gali tapti išsigelbėjimu.

Internetas dūzgia, kad refliukso ligą gydo linų sėmenų nuoviras. Ką apie tai manote?

Stebuklų didelių nedaro, bet teigiamos reikšmės turi. Kaip ir šaltalankių aliejus. Tačiau jei mityba iš principo nebus peržiūrėta ir sureguliuota, linų sėmenų nuoviras nepadės, nors ir daug jo vaikas išgers.

Spalio mėnesio TAVO VAIKO žurnale:
Renata Šakalytė: „Esu empatiška mama“
Kompiuteris ir vaiko smegenys
Nauji tyrimai
Noriu Elzos!
Pirkti ar nepirkti?
Galiu žaisti ir vienas
Kaip to mokyti?
Laviname pojūčius
Kodėl to reikia?
24 kartai per metus
Tiek gali sirgti darželinukas

Išsamų naujojo žurnalo anonsą rasite ČIA.

Užsiprenumeruoti žurnalą galima ČIA.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis