Kuriam iš 6 mitybos tipų priklauso jūsų vaikas?

Jūsų vaikas nori tik saldumynų? Jis valgo kaip žvirblis? Arba kemša per daug? Čia sužinosite, kaip reaguoti į tokius mitybos įpročius.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaiko mitybos tipas: smaližius

Jis, neištaręs "prašau, mamyte", negali praeiti nei pro cukrainę, nei pro prekybos centro kasas, prie kurių puikuojasi saldumynai. Jis skirsto taip: vaikų maistas (= pyragas, pudingas, kalėdiniai sausainiai) ir suaugusiųjų (= daržovės ir t. t.). Deja, mama yra kitokios nuomonės.

Kas už to slypi?

Motinos pienas yra saldus, taigi pomėgis saldumynams užprogramuojamas dar lopšyje. Tuo tarpu skonio receptoriai, fiksuojantys aštrumą ir kartumą, išsivysto tik vėliau.

Kaip elgtis?

Duokite vaikui saldumynų ne dažniau nei kartą per dieną. Poreikį pasmaližiauti patenkins ir sveiki maisto produktai, pvz., mėgstami vaisiai, namų gamybos ledai iš vaisių sulčių, taip pat dribsniai. Su dauguma smagurių galima derėtis: du kartus per savaitę gaminsime ką nors saldaus (virsime saldžią ryžių košę, kepsime blynus), tačiau kad daugiau valgant nebūtų jokių scenų! Pasirūpinkite, kad smaližiai gautų daug baltymų (pieno produktai) ir skaidulų turinčių medžiagų (neskaldytų grūdų produktai, salotos, daržovės).

Vaiko mitybos tipas: žvirbliukas

Jis per pusryčius "sulesa" kelis trupinius duonos su medumi, per priešpiečius pasitenkina obuolio skiltele, o per pietus po trijų šaukštų stumia nuo savęs pilną lėkštę, tardamas: "Jau pavalgiau".

Kas už to slypi?

Vaikams reikia suvalgyti daug mažiau, nei mano suaugusieji. Objektyviai žvelgiant, dėl mažai valgančio vaiko retai vertėtų nerimauti. Jis suvalgo pakankamai. Tačiau emociniu požiūriu tai prilygsta katastrofai: mano vaikui nepatinka, ką gaminu, aš esu bloga mama. Be to, mažasis „žvirbliukas" greitai supranta, kad su savo nenoru valdyti mamą.

Kaip elgtis?

Nesileiskite manipuliuojama. Tėvai nusprendžia, kas bus padėta ant stalo, o vaikas - ką ir kiek suvalgys. Keletas gudrybių: kartu aptarkite savaitės valgiaraštį, kiekvienas tegul išsako savo pageidavimą. Kartu gaminkite. Pati valgykite su apetitu ir neleiskite, kad vaiko niurnėjimas išvestų jus iš pusiausvyros.

Vaiko mitybos tipas: mėsos mėgėjas

Jis suvalgo dešrą, o duoną palieka lėkštėje. Jam patinka „vyriškas" maistas, būtinai pasūdytas, su padažu. Šokoladas, guminiai meškiukai? Jo tai visai nedomina.

Kas už to slypi?

Daugumai mėsą mėgstančių vaikų labiausiai patinka dešros, šnicelio ar ant grotelių keptos vištos prieskonių skonis. Jie mėsą galėtų valgyti kasdien. Tačiau dviejų didelių mėsos patiekalų per savaitę užtenka, ypač - jei vaikas dar dažnai ir daug valgo dešros. Juk joje yra daug riebalų ir kitų ne visai "mėsiškų" dalykų.

Kaip elgtis?

Apetitą prieskoniais pagardintam maistui galima numalšinti ir mažomis mėsos porcijomis. Pvz., mėsos kukuliukais, patiektais su bulvėmis, morkomis, cukinijomis ar salierais. Dešrą pjaustykite plonais griežinėliais, ją privalu valgyti su duona. Daugumą dešros mėgėjų galima suvilioti ir augalinės kilmės užtepėlėmis, marinuotais agurkėliais ar alyvuogėmis. Stebėkite, kad vaikui netrūktų vitamino C ir skaidulinių medžiagų.

Vaiko mitybos tipas: besotis

Jam niekada negana. Jis gali suvalgyti dvi lėkštes makaronų su padažu, pas mėsininką - storą griežinėlį dešros, priešpiečiams ar pavakariams - didelį jogurto indelį su sumuštiniu ir dar daug bulvių traškučių ir saldumynų.

Kas už to slypi?

Jei vaikas yra vadinamajame "augimo šuolio" etape, didelis apetitas praeis, tai normalu. Besočiui tai yra nuolatinė būklė. Deja, tai lemia aplinkybės. Mes gyvename "užkandžiautojų visuomenėje". Vis rečiau šeimos pietauja ar vakarieniauja drauge. Todėl visą dieną valgomi nedideli užkandžiai - tiesiai iš šaldytuvo ar mikrobangų krosnelės.

Kaip elgtis?

Nustatyti laiką ir vietą, kada ir kur negalima valgyti. Vaikas neturi nuolat ką nors kramsnoti. Pagrindinių valgymų metu reikėtų drauge sėsti prie vieno stalo ir taip skatinti bendro valgymo tradiciją. Tarp pusryčių, pietų ir vakarienės leiskite užkąsti tik šiek tiek vaisių, daržovių ar nedidelį sumuštinį. Pačiam vaikui imti maistą iš šaldytuvo tebūnie tabu. Ir peržiūrėkite savo valgymo įpročius. Kas pats nuolat ką nors kramsnoja, neturėtų stebėtis, kad taip elgiasi ir vaikas.

Vaiko mitybos tipas: paprastasis

Jam patinka paprastumas. Morkos turi būti morkų skonio. Salotos - puiku, tačiau, prašyčiau, be užpilo. Makaronai, bulvės, ryžiai - skanu, bet padažą patiekite atskiroje lėkštutėje.

Kas už to slypi?

Kūdikiai dažnai iš pradžių gauna tyrelių iš vieno produkto - trinta bulvė, trinta morka ar trinta cukinija. Daugeliui po to reikia ilgesnio laiko priprasti prie maišyto maisto. Šio tipo vaikai apskritai yra nepatiklūs ir atsargūs. Ir ne tik kalbant apie maistą. Jie valgo tik tai, ką mato, nenori naujovių. „Man neskani ši sriuba", - sako mažylis, nors jis netlūpomis nebuvo prie jos prisilietęs.

Kaip elgtis?

Geriausia yra leisti vaikui taip valgyti. Tačiau vis pamėginkite pasiūlyti ir "normalaus" maisto: lašas po lašo ir akmenį pratašo.

Vaiko mitybos tipas: kramtyti tingintis vaikas

Jam valgyti patinka, kol nereikia kramtyti. Jogurtas, sriuba, makaronai - nuostabu, kai maistą galima tiesiog nuryti ar sučiulpti.

Kas už to slypi?

Kūdikis valgo skystą maistą - mamos pieną ar mišinuką. Šiek tiek didesniam vaikui tėvai trina tyreles iki vientisos konsistencijos. Vėliau, kai jau vaikas paauga, košes irgi trina: taip esą ir greičiau, ir patogiau. Tokie vaikai neįpranta iš lėkštės imti morkos gabaliuko ar brokolio šakelės. Todėl jų valgiaraštyje ir paaugus dominuoja bulvių košė, trintos sriubos, maltinukai ir panašūs patiekalai.

Kaip elgtis?

Tokie vaikai vartoja nepakankamai vaisių, daržovių ir skaidulų, tačiau valgo daug riebaus ir saldaus maisto. Bent kartą per dieną pasiūlykite vaikui „kieto" maisto. Dažnai yra tik laiko klausimas, kada jis nustos valgyti vien košes.

Čia gali padėti ir nedidelės gudrybės: nedaug vaikų atsispirs indeliui traškių morkų ar agurkų, kuriuos galima padažyti į skanų padažą. Be to, mitybos įpročius turėtų pergalvoti ir tėvai: gal kartais iš tiesų geriau vietoj spaustų morkų sulčių stiklinės vaikui duoti sugraužti žalią morką?

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.