Lauko darželio specialistai atskleidžia, kaip rengti vaikus, kad jie nesušaltų

Sniego ir lietaus kelnės – tokias frazes greitai išmoksta gryname ore didžiąją laiko dalį praleidžiantys Lauko darželio vaikai. Du arba trys sluoksniai drabužių, tinkamai parinkti audiniai – ir galima saugiai dūkti sniege ar taškytis po balas. Kelios paprastos sluoksniavimo taisyklės vaikams padeda nesušalti lauke ir neperkaisti įėjus į patalpą.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Trys sluoksniai – kai šąla iki - 15 laipsnių

„Kaip jūsų darželio vaikai nesušąla, kai lauke minus keliolika?" – klausimas, kurį išgirsti tenka kasdien, vos spusteli rimtesnis šaltukas.

Išlaikyti kūno šilumą daug judant ar ramiai vaikštinėjant galima naudojant kelis skirtingus aprangos sluoksnius. Toks būdas nereiškia, kad vaiką reikia įvilkti į daugybę sluoksnių, kol jis taps panašus į sunkiai krypuojantį pingvinuką – skirtingi sluoksniai naudojami skirtingiems tikslams, tinkamas jų parinkimas leidžia greitai pasiruošti energingiems žygiams lauke ir prisitaikymui prie esamos temperatūros iš jo grįžus.

Lauko darželio vaikai kiekvieno sezono sluoksnius jau yra puikiai įvaldę. Tokiomis žiemos dienomis, kai šąla iki – 15 laipsnių, jų dažnai prireikia ir trijų. Pagrindinė sluoksniavimo taisyklė – rengti drabužius nuo ploniausių iki storiausių. Pirmiausia pasirenkami ploniausi, kiekvienas naujas sluoksnis būna vis storesnis. Taip galima labai greitai reguliuoti temperatūrą: jeigu per šilta, pirmiausia nusivelkamas storiausias drabužis, jeigu šalta, apsivelkamas vis storesnis.

Svarbu žinoti, ar vaikas „šiltakraujis", ar „šaltukas"

Pirmąjį aprangos sluoksnį, pasak drabužių sluoksniavimo seminarus tėvams vedančios vienos iš darželio įkūrėjų, Ievos Karpienės, turėtų sudaryti prakaitą išgarinantys ir kūną šildantys apatiniai, antrąjį – lengvi, bet šilumai išgaruoti neleidžiantys drabužiai. Trečiąjį – nuo lietaus, sniego ir vėjo saugantis, bet kūnui kvėpuoti leidžiantis drabužių sluoksnis. Spustelėjus itin rimtam speigui, galima paieškoti ir ketvirtojo sluoksnio: tai turėtų būti šilumą sulaikanti apranga.

Pirmas sluoksnis prigludęs prie kūno, garinantis drėgmę. Tinka vilna arba vilna, maišyta su šilku, sintetika. Daugiau judantiems lauke vyresniems vaikams audiniai su sintetika tinka labiau, nes geriau išgarina prakaitą. Medvilnės geriau nesirinkti, ji sugeria drėgmę, ir vaikui gali būti nemalonu. Galima aprengti marškinėliais be sagų, apmauti pėdkelnes, termo kelnes", – aiškino I. Karpienė, pridūrusi, kad apatinio sluoksnio drabužiai neturėtų būti per laisvi arba per daug aptempti, trukdantys judėti.

Antrasis sluoksnis sulaiko šilumą, jam taip pat tinka natūrali arba maišyta su sintetika vilna, plonas flisas, jeigu šaltis kanda iki – 15 laipsnių, arba storas, kai spusteli rimčiau. Vaikai rengiasi marškinėlius ilgomis rankovėmis arba džemperį, megztinį, maunasi treningines kelnes siaurėjančiais galais.

Trečiasis sluoksnis turėtų būti atsparus drėgmei, lietui ir vėjui – tai vadinamieji sniego drabužiai, lietaus drabužiai su pašiltinimu. Vaikai apsivelka striukes arba įlenda į kombinezonus. Svarbu rengiant nepersistengti, nes per daug sluoksnių privers vaikus sukaisti ir prakaituoti, paskui – atvėsti ir šalti.

Lauko darželio specialistai atskleidžia, kaip rengti vaikus, kad jie nesušaltų
© Organizatorių nuotr.

„Sluoksnių gali būti keli – vienas plonesnis džemperis, ant jo – storesnis, – aiškino pagrindinius principus perkandusi ir savo vaikus taip rengianti I. Karpienė. – Trečiąjį, išorinį, sluoksnį renkamės pagal orus: kol yra sniego, puikiausiai tinka sniego kostiumas, slidininko apranga. Jie leidžia kūnui kvėpuoti ir šildo. Sluoksniuojant svarbu žinoti, ar vaikas „šiltakraujis", ar ne. Mano sūnus Rytas į darželį eina žymiai ploniau apsirengęs nei jaunesnė sesuo Upė, jo rankos ir kojos visada šiltos, Upės – šaltos. Stebėkite savo vaikus, eikite kartu su jais į žygius, taip suprasite, kada ir kiek sluoksnių jiems reikia".

Savo dukrą pastarosiomis dienomis į darželį ji išleidžia apsimovusią vilnos arba sintetines timpes, ant jų – flisines kelnes, sniego kelnes, su marškinėliais, džemperiu, o ant jų apsivilkusią sniego striukę. Kojines renkasi ne medvilnines, o vilnones.

Praktiškiausia – įsigyti visiems sezonams tinkančius pašiltintus lietaus drabužius

Švelnesnėmis žiemos dienomis vaikams nebūtinai prireikia antrojo sluoksnio. Šaltesnėmis patartina sluoksniuoti ir kojines, pavyzdžiui, apsimauti medvilnines ir vilnones. Vaikų rankų ir kojų pirštai, ausys yra tarsi maži šilumą „garinantys" radiatoriai, jiems tinka pirštinės pailgintais riešais, žieminiai batai su pašiltinimu ir išorine izoliacija. Apie 20 procentų šilumos iškeliauja per galvą, todėl verta atidžiau rinktis kepures. Užmaunamos, be bumbulų, patogios, kai reikia reguliuoti šilumą uždedant ar nuimant striukės gobtuvą. Tinka ir vadinamosios kepurės-šalmai, atstojančios ir šalikus. Svarbu apsaugoti ir kaklą, tam pasitarnauja specialūs per galvą užmaunami šalikai, kuriuos prireikus lengva užsitraukti iki pat nosies.

„Siekiant optimaliai valdyti biudžetą, geriausia turėti bent vieną tikrai naują ir kokybišką sniego kostiumą, taip pat lietaus aprangą. O atsarginį komplektą galima formuoti iš naudotos, bet dar tinkamos dėvėti, aprangos. Nauja, kokybiška, būtų dėvima kasdien, o atsarginė tik trumpam, pavyzdžiui, kol išdžius pirmoji. Reikėtų žinoti, kad kuo ilgiau dėvima lauko apranga, tuo mažiau ji apsaugo.

Drėgnesniu žiemos metu, kai sniego yra, bet temperatūra apie nulį, praktiškiau apvilkti lietaus aprangą nei sniego kostiumą – jis geriau apsaugos, kad vaikas nesušlaptų. O kad nesušaltų, reikėtų rinktis pašiltintą lietaus aprangą, po ja sluoksniuoti termo drabužius ir kelnes su džemperiu", – kelis metus stebėjęs, kaip lauke jaučiasi darželinukai, atrastais sprendimais pasidalijo Lauko darželio vadovas Žilvinas Karpis.

Pats praktiškiausias sprendimas taupant biudžetą, pasak jo, yra įsigyti beveik visiems sezonams tinkantį kokybišką lietaus drabužių komplektą: striukę, kelnes, pašiltintas neperšlampančias pirštines, guminius termo batus su pašiltinimu. „Tai yra apranga, kuri, atsižvelgiant į lietuviškus orus, gali tarnauti visus keturis metų laikus išvengiant papildomų išlaidų, kurių būtų, jei komplektuotumėte drabužius atskirai kiekvienam sezonui.

Lietingą vasarą lietaus drabužius vaikai gali apsivilkti ant kelnyčių ir marškinėlių, rudenį ir pavasarį – po jais sluoksniuoti storesnes kelnes ir džemperius", – patarė Ž. Karpis.

Renkantis viršutinį drabužių sluoksnį, svarbios tampa ir mažos detalės: užtrauktukai, kišenės, raišteliai. Jomis galima reguliuoti kūno temperatūrą, kaip daro slidininkai.

Lauko darželio specialistai atskleidžia, kaip rengti vaikus, kad jie nesušaltų
© Organizatorių nuotr.

Viršutinis sluoksnis turi būti laisvesnis

Vesdama drabužių sluoksniavimo seminarus tėvams, I. Karpienė pastebėjo, kad kartais šie savo atžalas prirengia itin aptemptais drabužiais. Taip „susluoksniuoti" vaikai jaučiasi nepatogiai, tarsi į celofaną įvyniotos dešrelės, jiems sunkoka laisvai judėti. „Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti laisvesnis, svarbu palikti erdvės", – svarbią taisyklę renkantis striukes ir kombinezonus priminė savo vaikų drabužius sluoksniuojanti mama.

Nepajudinamų drabužių parinkimo taisyklių nėra: vieniems vaikams trijų sluoksnių kartais būna per daug, kitiems – kaip tik. Pasirinkimas priklauso nuo temperatūros, judrumo, net nuo emocinės būsenos tą dieną. I. Karpienė pastebėjo, kad jos pačios vaikai ima skųstis, kad vilna „kanda" tada, kai būna pavargę, sudirgę.

Tuo metu kasdien Lauko darželio vaikus į lauką vedantys auklėtojai pastebi, kad sluoksniuojant vienu svarbiausių dalykų turi būti patogumas. Jei judančio, žaidžiančio vaiko pirštinės nesmunka nuo rankų, kelnių klešnės neišsprūsta iš batų, o į šiuos nepatenka sniego, gryname ore nesušalus ir neperkaitus galima išbūti ilgai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.