Leisti ar neleisti vaiko į lauką per šalčius: pediatrės patarimai

 (6)
Giedras žiemos oras ir ne per seniausiai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką. Tačiau spaudžiant šalčiui tėvai dažnai svarsto: leisti ar neleisti vaiką į lauką? Kada pasivaikščiojimo lauke rizika didesnė už galimą naudą?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Mažųjų ekspertų mokyklos" ekspertė, medicinos mokslų daktarė pediatrė Odeta Kinčinienė per šalčius ragina vadovautis tomis pačiomis, jau keletą dešimtmečių šalies gydytojams žinomomis rekomendacijomis - ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką nereikėtų eiti, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 laipsnių. Tačiau pasak pediatrės, čia svarbiau ne tai, kokį šalti lauke rodo nukritęs termometro stulpelis, bet meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra.

„Vėjas, oro drėgnumas lemia tai, kad kartais ta pati minusinė temperatūra bus jaučiama kaip šaltesnė, o kitais kartais ir visai pakeliama. Pietų vėjas sukelia vienokį poveikį jutiminei temperatūrai ir organizmo reakcijoms, šiaurės arba rytų vėjas - kitokį", - primena dr. O. Kinčinienė. „Ši jutiminė temperatūra kartais gali ir nustebinti. Būna, kad termometras rodo -18° C, tačiau Jūs, išėję į lauką, jaučiate tarsi būtų -29° C. Šiuo atveju riba „žemiau 20 laipsnių" turėtų būti taikoma jutiminei temperatūrai. Be abejo, kaip mažametis vaikas jausis lauke per speigą, labai priklauso ir nuo to, kaip jis aprengtas", - sako dr. O. Kinčinienė.

Kaip suprasti, kada vaikas vis dėlto nušalo veidą, nosį ar pirštus? „Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką", - atkreipia dėmesį dr. O. Kinčinienė. Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais. Šildyti reikėtų pamažu, tam geriausia tiktų šiltas vanduo, buvimas šiltoje patalpoje, kol bus suteikta profesionali pagalba.

„Mažųjų ekspertų mokyklos" ambasadorės pediatrės dr. O. Kinčinienės patarimai tėveliams, kaip apsaugoti mažamečius vaikus nuo šalčio.

Giedras žiemos oras ir ne per seniausiai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką. Tačiau spaudžiant šalčiui tėvai dažnai svarsto: leisti ar neleisti vaiką į lauką? Kada pasivaikščiojimo lauke rizika didesnė už galimą naudą?

„Mažųjų ekspertų mokyklos" ekspertė, medicinos mokslų daktarė pediatrė Odeta Kinčinienė per šalčius ragina vadovautis tomis pačiomis, jau keletą dešimtmečių šalies gydytojams žinomomis rekomendacijomis - ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką nereikėtų eiti, kai oro temperatūra nukrinta žemiau -20 °C. Tačiau pasak pediatrės, čia svarbiau ne tai, kokį šalti lauke rodo nukritęs termometro stulpelis, bet meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra.

„Vėjas, oro drėgnumas lemia tai, kad kartais ta pati minusinė temperatūra bus jaučiama kaip šaltesnė, o kitais kartais ir visai pakeliama. Pietų vėjas sukelia vienokį poveikį jutiminei temperatūrai ir organizmo reakcijoms, šiaurės arba rytų vėjas - kitokį", - primena dr. O. Kinčinienė. „Ši jutiminė temperatūra kartais gali ir nustebinti. Būna, kad termometras rodo -18 °C, tačiau Jūs, išėję į lauką, jaučiate tarsi būtų -29 °C. Šiuo atveju riba „žemiau 20 laipsnių" turėtų būti taikoma jutiminei temperatūrai. Be abejo, kaip mažametis vaikas jausis lauke per speigą, labai priklauso ir nuo to, kaip jis aprengtas", - sako dr. O. Kinčinienė.

Kaip suprasti, kada vaikas vis dėlto nušalo veidą, nosį ar pirštus? „Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką", - atkreipia dėmesį dr. O. Kinčinienė. Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais. Šildyti reikėtų pamažu, tam geriausia tiktų šiltas vanduo, buvimas šiltoje patalpoje, kol bus suteikta profesionali pagalba.

„Mažųjų ekspertų mokyklos" ambasadorės pediatrės dr. O. Kinčinienės patarimai tėveliams, kaip apsaugoti mažamečius vaikus nuo šalčio.

1. Saugiausia riba -10 laipsnių. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaikais į lauką bei žaisti smagius žiemos žaidimus arba, gerai aprengus, išsivežti mažylį vežimėlyje.

2. Šalčiau nei -10 laipsnių - vertiname jutiminę temperatūrą. Jei lauko oro temperatūra nukrenta žemiau nei -10 laipsnių, jau derėtų atsižvelgti į jutiminę oro temperatūrą. Šalčio pavojai ikimokyklinio amžiaus vaikui bus minimalūs, jei jutiminė oro temperatūra bus ne žemesnė nei -20 laipsnių.

3. Geriausi vilnoniai ir pūkiniai rūbai. Per šalčius vaiką reikėtų rengti drabužėliais, kurie nebūtų jam per maži - nespaustų, be to būtų šilti ir pralaidūs orui. Patartina, kad prie kūno būtų dėvimi natūralaus pluošto drabužiai. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, jei tik vaikas nėra alergiškas vilnai. Galima po vilnoniais drabužiais rengti medvilninius ar lininius drabužius. Pirštinės turėtų atitikti vaiko rankų dydį. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis - šie drabužiai lengvi, pralaidūs orui, bet atsparus vėjui ir gerai saugo šilumą.

4. Avalynė - laisvesnė. Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų. Be to, ji turėtų būti sausa - mažiesiems nepatartina jos dėvėti ilgiau nei valandą. Būnant lauke ilgesnį laiką, reikėtų pakeisti batukus, o drėgną avalynę rekomenduojama išdžiovinti. Ilgiau avint net ir odinę avalynę, joje atsiranda drėgmės - tai atvėsina pėdas bei skatina nušalimą.

5. Nepamirškite apsauginių kremų veidui. Esant minusinei temperatūrai ir stipresniam vėjui, atviras odos vietas gali apsaugoti specialus tepalas ar kremas. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tepalo sudėtį. Reikėtų rinktis riebalų pagrindu sukurtą tepalą. Vandens pagrindu pagamintas kremas žiemos oro sąlygomis netiks. Pagiriamąjį žodį gydytoja taria tiems tėveliams, kurie žiemą nepamiršta liaudiškų priemonių - tepa atvirus odos plotus, pavyzdžiui, lydytais žąsies taukais.

6. Patepkite vaiko lūpas vazelinu. Kai kurie vaikai lauke turi įprotį laižyti lūpas. Šiuo atveju nuo nuožvarbų galėtume apsaugodami, dažnai jas tepdami vazelinu ar kitomis specialiomis priemonėmis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.