Leisti ar neleisti vaiko į lauką per šalčius: pediatrės patarimai

 (6)
Giedras žiemos oras ir ne per seniausiai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką. Tačiau spaudžiant šalčiui tėvai dažnai svarsto: leisti ar neleisti vaiką į lauką? Kada pasivaikščiojimo lauke rizika didesnė už galimą naudą?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Mažųjų ekspertų mokyklos" ekspertė, medicinos mokslų daktarė pediatrė Odeta Kinčinienė per šalčius ragina vadovautis tomis pačiomis, jau keletą dešimtmečių šalies gydytojams žinomomis rekomendacijomis - ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką nereikėtų eiti, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 laipsnių. Tačiau pasak pediatrės, čia svarbiau ne tai, kokį šalti lauke rodo nukritęs termometro stulpelis, bet meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra.

„Vėjas, oro drėgnumas lemia tai, kad kartais ta pati minusinė temperatūra bus jaučiama kaip šaltesnė, o kitais kartais ir visai pakeliama. Pietų vėjas sukelia vienokį poveikį jutiminei temperatūrai ir organizmo reakcijoms, šiaurės arba rytų vėjas - kitokį", - primena dr. O. Kinčinienė. „Ši jutiminė temperatūra kartais gali ir nustebinti. Būna, kad termometras rodo -18° C, tačiau Jūs, išėję į lauką, jaučiate tarsi būtų -29° C. Šiuo atveju riba „žemiau 20 laipsnių" turėtų būti taikoma jutiminei temperatūrai. Be abejo, kaip mažametis vaikas jausis lauke per speigą, labai priklauso ir nuo to, kaip jis aprengtas", - sako dr. O. Kinčinienė.

Kaip suprasti, kada vaikas vis dėlto nušalo veidą, nosį ar pirštus? „Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką", - atkreipia dėmesį dr. O. Kinčinienė. Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais. Šildyti reikėtų pamažu, tam geriausia tiktų šiltas vanduo, buvimas šiltoje patalpoje, kol bus suteikta profesionali pagalba.

„Mažųjų ekspertų mokyklos" ambasadorės pediatrės dr. O. Kinčinienės patarimai tėveliams, kaip apsaugoti mažamečius vaikus nuo šalčio.

Giedras žiemos oras ir ne per seniausiai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką. Tačiau spaudžiant šalčiui tėvai dažnai svarsto: leisti ar neleisti vaiką į lauką? Kada pasivaikščiojimo lauke rizika didesnė už galimą naudą?

„Mažųjų ekspertų mokyklos" ekspertė, medicinos mokslų daktarė pediatrė Odeta Kinčinienė per šalčius ragina vadovautis tomis pačiomis, jau keletą dešimtmečių šalies gydytojams žinomomis rekomendacijomis - ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką nereikėtų eiti, kai oro temperatūra nukrinta žemiau -20 °C. Tačiau pasak pediatrės, čia svarbiau ne tai, kokį šalti lauke rodo nukritęs termometro stulpelis, bet meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra.

„Vėjas, oro drėgnumas lemia tai, kad kartais ta pati minusinė temperatūra bus jaučiama kaip šaltesnė, o kitais kartais ir visai pakeliama. Pietų vėjas sukelia vienokį poveikį jutiminei temperatūrai ir organizmo reakcijoms, šiaurės arba rytų vėjas - kitokį", - primena dr. O. Kinčinienė. „Ši jutiminė temperatūra kartais gali ir nustebinti. Būna, kad termometras rodo -18 °C, tačiau Jūs, išėję į lauką, jaučiate tarsi būtų -29 °C. Šiuo atveju riba „žemiau 20 laipsnių" turėtų būti taikoma jutiminei temperatūrai. Be abejo, kaip mažametis vaikas jausis lauke per speigą, labai priklauso ir nuo to, kaip jis aprengtas", - sako dr. O. Kinčinienė.

Kaip suprasti, kada vaikas vis dėlto nušalo veidą, nosį ar pirštus? „Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką", - atkreipia dėmesį dr. O. Kinčinienė. Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais. Šildyti reikėtų pamažu, tam geriausia tiktų šiltas vanduo, buvimas šiltoje patalpoje, kol bus suteikta profesionali pagalba.

„Mažųjų ekspertų mokyklos" ambasadorės pediatrės dr. O. Kinčinienės patarimai tėveliams, kaip apsaugoti mažamečius vaikus nuo šalčio.

1. Saugiausia riba -10 laipsnių. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaikais į lauką bei žaisti smagius žiemos žaidimus arba, gerai aprengus, išsivežti mažylį vežimėlyje.

2. Šalčiau nei -10 laipsnių - vertiname jutiminę temperatūrą. Jei lauko oro temperatūra nukrenta žemiau nei -10 laipsnių, jau derėtų atsižvelgti į jutiminę oro temperatūrą. Šalčio pavojai ikimokyklinio amžiaus vaikui bus minimalūs, jei jutiminė oro temperatūra bus ne žemesnė nei -20 laipsnių.

3. Geriausi vilnoniai ir pūkiniai rūbai. Per šalčius vaiką reikėtų rengti drabužėliais, kurie nebūtų jam per maži - nespaustų, be to būtų šilti ir pralaidūs orui. Patartina, kad prie kūno būtų dėvimi natūralaus pluošto drabužiai. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, jei tik vaikas nėra alergiškas vilnai. Galima po vilnoniais drabužiais rengti medvilninius ar lininius drabužius. Pirštinės turėtų atitikti vaiko rankų dydį. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis - šie drabužiai lengvi, pralaidūs orui, bet atsparus vėjui ir gerai saugo šilumą.

4. Avalynė - laisvesnė. Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų. Be to, ji turėtų būti sausa - mažiesiems nepatartina jos dėvėti ilgiau nei valandą. Būnant lauke ilgesnį laiką, reikėtų pakeisti batukus, o drėgną avalynę rekomenduojama išdžiovinti. Ilgiau avint net ir odinę avalynę, joje atsiranda drėgmės - tai atvėsina pėdas bei skatina nušalimą.

5. Nepamirškite apsauginių kremų veidui. Esant minusinei temperatūrai ir stipresniam vėjui, atviras odos vietas gali apsaugoti specialus tepalas ar kremas. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tepalo sudėtį. Reikėtų rinktis riebalų pagrindu sukurtą tepalą. Vandens pagrindu pagamintas kremas žiemos oro sąlygomis netiks. Pagiriamąjį žodį gydytoja taria tiems tėveliams, kurie žiemą nepamiršta liaudiškų priemonių - tepa atvirus odos plotus, pavyzdžiui, lydytais žąsies taukais.

6. Patepkite vaiko lūpas vazelinu. Kai kurie vaikai lauke turi įprotį laižyti lūpas. Šiuo atveju nuo nuožvarbų galėtume apsaugodami, dažnai jas tepdami vazelinu ar kitomis specialiomis priemonėmis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.