Liaudiškos priemonės susirgus, kurias žinome toli gražu ne visi

Susirgus verta prisiminti mūsų močiučių patarimus - liaudies medicinos priemonės padeda greičiau pasveikti, o naudojamos profilaktiškai - nesusirgti kitiems šeimos nariams.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jūsų dėmesiui - 9 liaudies medicinos priemonės, kurių, gali būti, dar nežinojote.

Kasdieniniam nosies plovimui, slogos profilaktikai, tinka nosies lašai su valgomąja druska. Vieną žiupsnelį druskos ištirpinkite 100 mililitrų virinto šilto vandens. Pipete į kiekvieną nosies šnervę įlašinkite po du-tris lašelius. Ši procedūra, kurią galima kartoti iki keturių kartų per dieną, veiksmingai mažina gleivinės paburkimą. Lašelius šaldytuve galima laikyti iki penkių dienų.

Į vandenį įpilkite kelis lašus eterinių aliejų (pavyzdžiui, pušų spyglių). Vandens temperatūra turėtų neviršyti 38 laipsnių, o gulėti vonioje reikėtų ne daugiau kaip 15 minučių. Būkite atsargūs su kamparu ar eukaliptu - šios medžiagos vaikams gali sukelti ne tik alergines reakcijas, bet ir kvėpavimo sutrikimus.

Visi žino „naminį" vaistą nuo gerklės skausmo - skalavimą šiltu, sūriu vandeniu. Jūsų dėmesiui - dar viena, kiek rečiau žinoma, bet efektyvi priemonė nuo gerklės skausmo: vieną arbatinį šaukštelį šalavijų lapų užpilkite 150 mililitrų karšto vandens ir dešimčiai minučių palikite. Vyresnio amžiaus vaikai gali šia arbata skalauti gerklę po minutę iki penkių kartų per dieną.

Mažesni vaikai dažniausia to padaryti dar nemoka, todėl arbatą galima šiek tiek pasaldinti ir kuo šiltesnę gerti. Tačiau piktnaudžiauti ja nevalia - galima gerti ne daugiau dviejų-trijų puodelių per dieną.

Kai kankina angina, padėti gali citrinų kompresas. Karštą vandenį sumaišykite su vienos citrinos sultimis, į skystį pamerkite medvilninį rankšluostuką, išgręžkite jį ir uždėkite ant kaklo priekinės dalies. Tada visą kaklą apvyniokite sausu rankšluosčiu. Laikykite kompresą tol, kol visiškai atvės.

Uždegiminius procesus stabdo ir varškės kompresas nuo gerklės skausmo, kuris veikia labai raminančiai. Kambario temperatūros naminę varškę užtepkite ant kelis kartus perlenktos marlės, sluoksnis turi būti maždaug piršto storio. Uždėkite kompresą ant priekinės kaklo pusės, apsukite rankšluosčiu. Kompresą laikykite tol, kol varškė bus visiškai sausa. Tai užtruks apie 15 minučių.

Kankinant kosuliui, padės ši inhaliacija: vieną valgomąjį šaukštą druskos arba ramunėlių žiedų užpilkite vienu litru karšto vandens. Pasilenkite virš dubens, tačiau būkite atsargūs, kad nenusiplikytumėte. Dabar uždėkite ant galvos didelį rankšluostį ir nuo 10 iki 15 minučių kvėpuokite garais - per nosį įkvėpkite ir per burną iškvėpkite. Svarbu, kad garai nebūtų pernelyg karšti. Jeigu inhaliacija daroma vaikui, ypač atidžiai stebėkite, kad jis nenusidegintų. Beje, jeigu sloguojate, galima daryti tokias pat garų inhaliacijas, kaip ir kosėjant - tai padės išvalyti kvėpavimo takus. Inhaliacijoms nuo slogos labiausiai tinka eukaliptas, pipirmėtės ir ramunėlės.

Kosuliui gydyti skirta ir štai tokia vaistažolių arbata: po vieną arbatinį šaukštelį čiobrelio ir gysločio bei griežinėlį citrinos užpilkite verdančiu vandeniu, leiskite šiek tiek pastovėti ir gerkite, kol arbata šilta.

Atsikosėjimą taip pat skatina ir čiobrelių kompresas, dedamas ant krūtinės. Tam reikės vieno valgomojo šaukšto čiobrelių, juos užpilkite karštu vandeniu, leiskite 10 minučių pastovėti, o tada nukoškite. Į skystį pamerkite ploną medvilninį rankšluostį, išgręžkite jį, uždėkite ant krūtinės, o ant viršaus uždėkite didesnį sausą rankšluostį. Kompresą palaikykite 30 minučių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.