Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Su maistu per parą turėtume gauti ne daugiau kaip 50 g cukrų, arba ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės, o PSO rekomenduoja siekti, kad šis kiekis sumažėtų perpus ir neviršytų 25 g arba 5 arbatinių šaukštelių per parą visuose produktuose.

1 saldainis gali turėti vidutiniškai 7-8 g arba apie 1,5 arbatinio šaukštelio cukrų.

Dauguma vaisių, uogų bei daržovių turi nemažai cukrų, bet šie produktai turi daug skaidulinių medžiagų, dėl kurių lėčiau vyksta cukrų įsisavinimas ir organizmui neprireikia jų versti riebalais.

Be to, vaisiuose ir uogose yra vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.

Vaisių sultys skaidulinių medžiagų, galima sakyti, neturi, jų cukrūs greitai patenka į kraują ir virsta riebalais, tad sultys nėra tokios naudingos kaip vaisiai, jų nerekomenduojama gerti kartu su kitu maistu.

Norint sužinoti, ar į maisto produktą papildomai įdėta cukraus arba kiek jame iš viso yra cukrų, reikėtų skaityti maisto produktų etiketes ir žiūrėti, ar sudedamųjų dalių sąraše įrašyta „cukrus", „gliukozė", „fruktozė", „gliukozės sirupas" ir pan., ir kiek cukrų yra 100 gramų produkto.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos dr. Romos Bartkevičiūtės, jei maisto produkto etiketėje užrašyta „mažai cukrų", vadinasi, 100 g kieto produkto yra ne daugiau kaip 5 g arba 100 ml skysto produkto yra ne daugiau 2,5 g cukrų, o jei į produktą nebuvo įdėta jokių cukrų, taip ir rašoma - „nepridėta cukrų".

„Tačiau, jei maisto produkte natūraliai yra cukrų, šalia gali būti nurodyta „produkto sudėtyje yra natūralių cukrų", - atkreipė dėmesį specialistė.

Gausų įvairių cukrų vartojimą mokslininkai sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusiu imunitetu, vėžiu, smegenų insultu, diabetu, antsvoriu, virškinimo sutrikimais, dantų ėduonimi, todėl sveikos mitybos specialistai rekomenduoja kuo mažiau vartoti daug cukrų turinčių produktų.

Cukrūs - tai monosacharidai ir disacharidai, esantys maisto produktuose. O pridėtiniai cukrūs - tai gėrimo ar patiekalo gamybos metu įdėta sacharozė, fruktozė, gliukozė, gliukozės sirupas, fruktozės sirupas, gliukozės ir fruktozės sirupas ir kitų formų monosacharidai bei disacharidai, taip pat cukrūs, esantys meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose.

Ši maisto medžiaga ne tik teikia energijos arba kalorijų, bet ir suteikia maistui saldų skonį.

Kraujyje padidėjus cukraus kiekiui stimuliuojama nervų sistema, trumpam gali pagerėti nuotaika. Todėl žmonės taip mėgsta saldžius produktus, kurių vartojimui palaipsniui atsiranda priklausomybė.

Beveik visi maisto produktai, išskyrus gyvūninės kilmės, turi cukrų. Kai jų vartojame labai daug, dalis nepanaudotos energijos virsta riebalais, kurie kaupiasi.

Prie gausaus produktų saldinimo daug prisideda maisto pramonė, todėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva pasirašytas susitarimas su grupe įmonių - maisto produktų gamintojų - dėl cukraus kiekio jų gaminiuose, visų pirma, skirtuose vaikams, mažinimo.

SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas tikisi, kad Lietuvos rinkoje atsiras daugiau nesaldžių, sveikatai palankių maisto produktų - sulčių gėrimų, gaiviųjų gėrimų, konditerijos bei duonos ir kitų gaminių.

Naujame maitinimo organizavimo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose tvarkos apraše, kurį šį mėnesį patvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose.

Pasak A. Kranausko, vaikai sveikesnio ir kokybiškesnio maisto gaus jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

SAM bei SMLPC rekomenduoja rinktis maisto produktus, pažymėtus „Rakto skylutės" simboliu. Juose yra įdėta mažiau cukrų, taip pat druskos ir riebalų, palyginti su kitais tos pačios grupės maisto produktais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.