Meningokokinė infekcija: svarbu žinoti

 (3)
Beveik kasmet Lietuvoje išgirstame apie meningokokinės infekcijos atvejus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet Vilniuje jau užregistruoti 6 meningokokinės infekcijos atvejai.
© AFP/Scanpix

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Ši liga beveik kasmet Lietuvoje nusineša ir po keletą gyvybių. Žinia apie meningokokinę infekciją dažniausiai ir baugina labiausiai tuo, kad egzistuoja žaibinės šios ligos formos, kai ligonio gyvybės išgelbėti ne visada pavyksta.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja apie tai, kokie simptomai būdingi šiai infekcijai, kaip elgtis įtariant infekciją, kaip ji plinta ir ką turėtume žinoti, jeigu mūsų artimoje aplinkoje (mokykloje, darbe, kitame kolektyve) kas nors suserga šia liga.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Reportažas iš jurtoje įsikūrusio darželio Kauno rajone
Vaikas ir kompiuteris: kada verta sunerimti?

Užsikrečiama dalijantis buitimi arba labai artimai bendraujant

Meningokokinė infekcija – tai labai reta, tačiau pavojinga bakterinė infekcija, plintanti artimai bendraujant su sergančiuoju ar sveiku infekcijos nešiotoju. Infekcijai perduoti reikalingas ilgas sąlytis: ji perduodama per seiles ar nosies išskyras (pavyzdžiui, bučiuojantis, čiaudint, kosint) arba ilgai naudojantis tais pačiais buities daiktais (pavyzdžiui, šeimose, kituose uždaruose kolektyvuose – internatuose, kareivinėse ir pan.).

Dažniausiai šia liga sergama žiemą-pavasarį. Užkratas į kito žmogaus organizmą patenka tuomet, kai sergančiojo seilės ar nosies išskyros oru, bet per labai artimą kontaktą, ar per aplinkos daiktus patenka į kito žmogaus burną ar nosį.

Liga dažniausiai prasideda kaip ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Užkrečiamumas šia liga yra pakankamai mažas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2013 m. Vilniuje meningokokine infekcija sirgo 34 asmenys, 2014 m. - 21 asmuo, iki 2015 m. kovo vidurio užregistruoti 6 atvejai. Jų aplinkoje (nei šeimose, nei darbe, nei mokymosi kolektyvuose) nebuvo pakartotinių atvejų, t. y. niekas daugiau nesusirgo.

Ką turi žinoti artimiausi žmonės

Meningokokinė infekcija yra priskiriama prie oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų, tačiau ji oru neplinta taip greitai kaip kitos – vėjaraupiai, tymai, gripas. Jeigu gatvėje, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje prasilenkiame su meningokokinės infekcijos nešiotoju, tikimybės užsikrėsti šia infekcija nėra.

Todėl kai meningokokinės infekcijos atvejis nustatomas kolektyve, pavyzdžiui, mokykloje, apie tai pirmiausiai informuojami klasės, kurią lanko sergantysis, mokiniai, jų tėvai, mokytojai. Visuomenės sveikatos specialistai nustato artimiausią sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis.

Paprastai tai būna šeimos nariai, suolo draugas, kitas artimas klasės draugas. Šiems asmenims per 7 dienas nuo buvusio artimo sąlyčio rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis profilaktiškai paskirtų vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Visa klasė turi stebėti savo sveikatą 10 dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Ką turi žinoti visa mokykla (ar kitas kolektyvas)

Meningokokine infekcija susirgus mokiniui ar kito kolektyvo nariui ir nustačius visus sąlytį turėjusius asmenis bei suteikus jiems būtinąją informaciją apie profilaktikos priemones, likusieji mokyklos nariai turėti žinoti kelis svarbiausius dalykus, susijusius su meningokokine infekcija:

1. Meningokokinė infekcija plinta tik artimo kontakto su sergančiuoju metu (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyra patekus į kito žmogaus burną ar nosį).

2. Meningokokinės infekcijos sukėlėjas – meningokoko bakterija – labai neatspari aplinkos poveikiui. Todėl profilaktiškai patalpas pakanka dažnai vėdinti, valyti drėgnuoju būdu.

3. Ligos požymiai panašūs į peršalimo – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Vakcina valstybės lėšomis nėra kompensuojama. Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?