Mirtį sėjanti infekcija pavojingiausia vaikams iki penkerių metų

Vilniuje - nauji meningokokinės infekcijos atvejai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį Vilniuje jau užregistruoti trys meningokokinės infekcijos atvejai. Du iš trijų susirgusiųjų - vaikai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Negailestinga statistika

Pernai šia liga susirgo 34 vilniečiai, iš jų septyni mirė (trys vaikai, keturi suaugusieji). 2012 metais susirgo 41 vilnietis, iš jų 3 mirė.

2014-ieji metai paskelbti vaikų sveikatos metais. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pataria būti atidiems vaikų sveikatai, sekti jų sveikatos pokyčius, laiku užkirsti kelią ligoms ar jų plitimui tarp vaikų ir tuo pačiu visoje visuomenėje.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kai vaikas išveda iš kantrybės: 10 būdų nusiraminti
Ką turi žinoti tėvai, auginantys priešmokyklinukus?

Vaikai serga dažniau

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos Giedrės Aleksienės, šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai - naujagimiai, kūdikiai bei vaikai iki penkerių metų amžiaus. Meningokokinės infekcijos atvejų dažnai pasitaiko ir tarp paauglių bei jaunų žmonių iki 25 metų. Ligos atvejų padaugėja žiemą ir pavasarį, tačiau užsikrėsti galima bet kuriuo metų laiku.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad bakterinė meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu artimai bendraujant su infekuotais sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais per seiles.

Rizika užsikrėsti meningokokine infekcija kyla tuomet, kai su šios infekcijos nešiotoju bendraujame itin artimai - jis kosi, čiaudi visai šalia mūsų. Valgydami, gerdami iš bendrų indų, dalydamiesi higienos priemonėmis, cigaretėmis, bučiuodamiesi su sergančiuoju taip pat rizikuojame užsikrėsti.

Meningokokai patenka į viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, vėliau į limfą, kraują, kur dauginasi, vystosi meningokokemija. Lengva nazofaringito forma sergantys asmenys sukėlėjus nešioja iki 2-3 savaičių.

„Meningokoko bakterija į mūsų organizmą patenka per itin artimą sąlytį su sergančiuoju. Tad susirgus mokyklą lankančiam vaikui, didesnė rizika užsikrėsti šia infekcija kyla tik labai artimai su susirgusiuoju bendravusiems mokiniams, pavyzdžiui, suolo draugui, jeigu sergantysis kosėjo, čiaudėjo sėdėdamas šalia, dalijosi indais, valgymo įrankiais", - teigia G. Aleksienė.

Neatsparus aplinkos poveikiui

Visiems sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims (šeimos nariams, artimiausiems suolo draugams ir pan.) patariama 10 dienų stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti temperatūrą). Ligos inkubacinis periodas dažniausiai trunka 3-5 dienas, rečiau iki 10 dienų.

Liga dažniausiai prasideda kaip ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija - sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su ligoniu rekomenduojama chemoprofilaktika, tai yra vienkartinė antibakterinių vaistų dozė, kurią paskiria šeimos gydytojas. Chemoprofilaktika turi būti pradėta kuo anksčiau - ne vėliau kaip per 7 paras po buvusio kontakto su sergančiuoju.

Meningokokinės infekcijos sukėlėjas labai neatsparus aplinkos poveikiui - greitai žūva nuo saulės spindulių, išdžiūvimo, šalčio, aukštos temperatūros. Todėl patariama profilaktiškai patalpas dažnai vėdinti bei valyti drėgnu būdu.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.