Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Be to, reikalauja tam tikrų žinių, noro ir pastangų. Bet jei pokyčiai vyks pamažu ir nuosekliai – rezultatas netrukus džiugins. Pereiti prie sveikos mitybos per vieną dieną tikrai nepavyks. Taip ir neturėtų būti. Sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus" direktorė Raminta Bogušienė atskleidžia svarbiausius žingsnius tam, kad sveika mityba taptų gyvenimo būdo dalimi.

Ne draudimais, ne kritika, o žaismingai pereikime prie sveikatai palankaus vaikų maitinimo tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose. Mitybą keiskite pamažu, be streso, nes būtina suformuoti tokius mitybos įpročius, kurie išliktų visą gyvenimą, o nebūtų trumpalaikė dieta. Prie naujų patiekalų vaikai tegul pratinasi pamažu. Tačiau tie pokyčiai turi vykti visur: negali būti, kad namuose vaikas valgo dešreles, o darželyje norime, kad valgytų šviežiai ruoštos mėsos kotletą su daržovėmis ir brokolių bei bulvių tyre. Atminkite - vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti, vos tik išvysta šį pasaulį. Nesugadinkime šio unikalaus talento brukdami jiems nuo mažens menkaverčio ir prasto maisto ir /arba liepdami suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Todėl nebijokime, jei vaikas nesuvalgo visko, ką įdedame į lėkštę ir iškart nepamėgsta brokolio ar kalafioro, jei jį mato lėkštėje pirmą kartą.

Tinkamos sąlygos turi būti sudarytos namuose, darželyje ar mokykloje. Išbandykite vis naujus receptus – taip atrasite, ką daugelis vaikų mėgsta labiausiai ugdymo įstaigoje, o namuose galime pritaikyti kiekvienam vaikui individualų maitinimą. Mityba yra individuali, dažnai namuose galima gaminti kiekvienam šeimos nariui individualiai, pavyzdžiui, vietoj nemėgstamo pomidoro pasiūlyti agurko. Tai pakankamai sunku padaryti ugdymo įstaigoje. Individualiems poreikiams dažniausiai atsiranda galimybės tik vaikui turint sveikatos problemų, taikant pritaikytą maitinimą.

Kitu atveju, turime stebėti, ką daugelis vaikų labiausiai mėgsta ir tuos patiekalus integruoti į racioną. Tik atminkite namuose ir ugdymo įstaigose negalime vaikams pasiūlyti pasirinkimo tarp daržovių troškinio ir koldūnų, nes nugalės turbūt 99 proc. pastarieji. Taip pat turime žinoti, kad atsisakius valgyti šiandien daržovių troškinio, ar kažkurios iš daržovių rūšies, būtinai pasiūlyti kitą dieną, bet nepateikti alternatyvos – sausainių iš spintelės, kad tik būtų sotus. Vaikai neturi patirties, ką maistas daro su jų organizmu, todėl mes turime užtikrinti, kad vaikas būtų sotus kokybišku maistu, bet ne menkaverčiu maistu ir jo pertekliumi. Skatinkite ragauti, taip pratinkite vaikus prie naujų skonių. Daugelis mūsų žino, kad vaikai yra iš prigimties maisto konservatoriai ir jiems kažkas naujo kelia įtarimą, tai įgimtas apsaugos instinktas. Sudarydami vaikams saugią aplinką, mokydami pažinti vaisius, daržoves, pratindami per ragavimą prie naujų skonių, ilgainiui pasieksime, kad vaikai valgys sveiką maistą ir jiems menkaverčiai bei žalingi bulvių traškučiai taps nepatrauklūs ir neskanūs. Kurkite įdomius, linksmus, vaikams patrauklius patiekalų pavadinimus. Stenkitės pateikti patraukliai, bet nepersistenkite. Nemanau, kad reikia mėnuliukų ar žvaigždelių vaikų lėkštėse - maistas lėkštėje turi atrodyti estetiškai, turi būti spalvingas, subalansuotas.

Prireiks kantrybės ir nuoseklumo tiek mokant, tiek pratinant vaikus prie sveikų mitybos įpročių. Kalbėkitės – kokie ir kodėl tam tikri produktai yra sveiki, o kiti – sveikatai nepalankūs. Vaikai turi būti nuolat ugdomi apie sveikatos šaltinius, kuriuos valgome kasdien, o nesveikatos šaltinius – tik retomis progomis. Retos progos neišderina bendros organizmo sveikatos, skonio receptorių, bet tai turi būti išimtiniai atvejai, o ne kasdieniai. Mokykite vaikus, didinkite jų mitybos raštingumą. Kuo anksčiau vaikas sužinos apie sveiką mitybą, tuo mažiau girdėsime nusiskundimų, kad sveikas maistas neskanus, nepatrauklus ar net visai nevalgomas. Tam tikslui pasitelkti galite edukacinę mitybos knygelę vaikams "Brokoliukas". Čia žaismingai ir įdomiai pateikta viskas, ką ikimokyklinukas ir pradinukas turi žinoti apie mitybą.

Analizuokite produktų sudėtį, pasakokite, iš kur jie ir kaip atkeliauja ant mūsų stalo. Gaminkite kartu, jei nėra galimybės – pasakokite apie gamybos procesą. Namuose ir ugdymo įstaigose turi nuolat būti kalbama apie mitybą, jos svarbą sveikatos išsaugojimui, kad nuo mažų dienų ugdytume vaikų mitybos raštingumą ir jiems atėjus į mokyklą jau sąmoningai daugelis jų rinktųsi sveiką maistą.

Vaikai turi valgyti reguliariai ir subalansuotai, bet ne nuolat užkandžiauti menkaverčiu maistu. Jei taip yra, vaikai nevalgys sveikų produktųų atėjus pietų laikui arba suvalgys labai mažai, nes prieš tai gavo pakankamai kalorijų. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į tai, ką vaikai geria. Jei saldintus gėrimus, sultis ar sulčių gėrimus, su jais gauna daug kalorijų. Saldus skonis išderina skonio receptorius ir paskui natūralūs produktai tampa neskanūs, nesaldūs. Vaikai turi valgyti ne mažiau 3 pagrindinius subalansuotus valgymus per dieną ir 2-3 užkandžius, tai yra ne rečiau kaip kas 3,5 val. Maistas ant vaikų stalo turi būti ne tik reguliariai tiekiamas, bet ir subalansuotas, kad sotumas išliktų iki kito valgymo, kad vaikui užtektų energijos, kad gautų organizmas ne tuščių kalorijų, o visą komplektą vertingų maistinių medžiagų.

Nepasiduokite – pirmos savaitės atrodys labai sunkios – kad vaikas alkanas, kad vaikas nieko nevalgo, kils noras grįžti prie nelabai sveikų, bet vaikų mėgiamų patiekalų. Kantrumas ir supratimas, kad suaugusieji turi ryžtingai laikytis mitybos taisyklių vardan vaiko sveikatos išsaugojimo, formuoja vaikų sveikos mitybos įpročius. Kaip nenorime ir saugome, kad vaikas nenusidegintų pirštukų, pavyzdžiui, su žvakės liepsna, taip nenorime, kad prarastų sveikatą valgydamas nekokybišką ir sveikatai nepalankų maistą.

Žinoma, suaugusieji, kurie supa vaikus, turi patys valgyti sveiką maistą ir turėti sveikus mitybos įpročius, kitu atveju, visi siekiai pagerinti vaikų mitybą nueis perniek. Tik mes žinome, kiek maistas turi įtakos sveikatai, tad rinkimės sveikatai palankų maistą ant savo ir vaikų stalo!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?