Paprastas, bet be galo veiksmingas būdas, padedantis sveikti susirgus

 (20)
Ligų etapas. Ką čia bepridursi. Ligų pasitaiko ir rūšių įvairių, ir sunkumo visokio. O ir sirgimo dažnumas kiekvieno vaiko skirtingas. Tikime, yra ir tokių, kurie neserga visai, bet dauguma, greičiausiai vienaip ar kitaip, rečiau ar dažniau kokį virusą ar bacilą pasigauna, o jei nieko nepasigauna, tai peršąla, susižeidžia ar dar kažką, dėl ko tenka pasilikti namie, pasidaro.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šį kartą neanalizuosime nei kaip nuo ligų apsisaugoti, nei kaip nuo jų gydytis (medicinine prasme). Šį kartą mus domina, ką ir kaip daryti, kad vaikas pats užsinorėtų ir nuspręstų pasveikti. Na, taip, teoriškai pasveikti nori visi, bet ką daryti, kad tas noras pasveikti būtų iš sielos gelmių, iš kiekvienos kūno ląstelės kylantis?

Prieš pradedant dėstyti, kaip priversti vaiką užsinorėti pasveikti, kai ką susitarkim, gerai?

1. Šis parašymas neturi nieko bendro su medicininiu vaiko gydymu. Gydykit taip, kaip norite, manote esant tinkama, kaip gydytojas paskyrė ar močiutė patarė. Mes ne prie ko.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką daryti, jei puola kosulys: pataria gydytoja
Kaip tinkamai išvalyti nosį sloguojant

2. Čia siūlomos idėjos yra kažkiek panašios į placebą. Placebas - kai ligoniui duodami netikri vaistai, o jis tiki, kad duodami „super" vaistai ir pasveiksta vien nuo savo tikėjimo, kad vaistai padeda, t. y., todėl, kad įtiki, jog sveiksta. Panašiai yra ir su pateikiamu metodu. Vaikas iš visos širdies užsinori pasveikti, o jau kai noras toookio didumo, tai tik viens, du, ryt ir sveikas.

3. Taikyti čia pateiktas idėjas nereiškia sergantį vaiką skriausti ir engti.

Kaip atrodo standartinė standartinio standartiškai sergančio vaiko padėtis?

- Guli ligonis ant sofos prie TV, šalia įsitaiso mama, laiko arbatos puodelį, glosto. Ligonio žandas kaip žiurkėniuko kuo pilniausiai prigrūstas šokolado, šokoladinių sūrelių, saldainių, bandelių ar kitokių gėrybių. Nenori ligoniukas „normalaus" maisto, na, nieko, juk saldžią varškytę ar jogurtėlį suvalgė, sausainį prie arbatos krimstelėjo - nekankinkim, lai sveiksta.

- Grįžta iš darbo tėtis, linksmina, šoka, ploja, stalo žaidimus žaidžia, knygas skaito, picą užsako ar burgerių parveža...

- Į svečius užsuka močiutė. Va čia tai prasideda... „Ant blakstienų" stovi, šaukšteliu maitina, pagalves purena, masažuoja, vėdina, būtinai kokį naują žaislą atneša, žinoma, jos maišelis kuo pilniausias įvairiausių (dažniausiai pačių blogiausių sveikatos prasme) saldumynų / skanumynų. Maža to, močiutė vaiko gaili: „vargšelis, toks baltutėlis, silpnutėlis, toks nusilpęs, ajajaj kaip sergi"... Su močiutėm pasaka be galo.

- Kad ligoniui nebūtų liūdna ar nuobodu, geri tėveliai kartu žaidžia žaidimus, stato pilis, leidžia žiūrėti daug TV, žaisti kompiuteriu, net jei ne savaitgalis. Juk vaikai, jei temperatūra nesiekia 39 laipsnių, būna gana aktyvūs, o dažnai ir padūkę bei sugeba sienom lipti.

- Pradėjęs sveikti ligoniukas privalo prasiblaškyti (jau lyg neserga, bet dar neina į darželį/mokyklą): eina į kiną, gali eiti į kiemą, aplanko kokį muziejų, dienos metu su mama važiuoja į miestą, geria kakavą su pyragaičiu senamiesčio kavinukėje, užsuka į prekybos centrą ir jam ten būna nupirktas dar koks nors žaislas. Na, kad linksmiau būtų.

Ir šį gerų tėvų rūpesčio ligoniu sąrašą galima tęsti ilgai.

Bet jei geriau pagalvojus, jei ne vaikas, o suaugęs būtų štai tokioje ligonio pozicijoje. Ar sveiktų? Bent jau aš tai ne. Visai apsimoka sirgti. Jau gal ir pasveikai, o po savaitės gali ir vėl porą savaičių pasirgti. Ką vaikas sirgdamas praranda? Pamokas? Ar tikrai jam tai yra toks didelis praradimas, kad motyvuotų sveikti?

Tam, kad vaikas užsinorėtų pasveikti, o pasveikęs nenorėtų susirgti, visų pirma sirgti turi būti nenaudinga ir nemalonu. Kaip taikliai pernai grįžęs iš gydytojos pasakė mūsų vaikas: „Nesąmonė! Jeigu taip, tai sirgti neapsimoka". Esame labai dėkingi savo gydytojai (kuri dirba eilinėje valstybinėje poliklinikoje), kuri kartu su receptu griežtu veidu ir tonu pasakė:
- Kai sergi, negalima jokių saldumynų, t.y. nieko, kas turi cukraus, jokių pieno produktų, jokių baltų miltų ir bananų. Taip pat būtina leisti galvai ilsėtis ir TV arba kompiuteriniai žaidimai ne ilgiau kaip 1 val. per dieną. Būtina daug gulėti, o jei negulėti, tai ramiai būti, nedūkti.

Iš tikro ir iki šio gydytojos pasisakymo mūsų namuose panaši tvarka būdavo, bet dėl tokios tvarkos tekdavo kariauti su visais: vaiku, močiutėmis ir net savimi. O gydytojos žodis rimtas. Reikia klausyti.

Savotiškai gal ir gaila vaiko, bet kita vertus, juk reikalinga ne trumpalaikė laimės akimirka, o trokštantis būti sveikas vaikas. Taigi, jei vaikas pradeda sirgti:

1. Gula į lovą be TV ir kompiuterio ir sveiksta.

2. Gali žaisti ramius žaidimus, skaityti knygas, piešti, kažką dėlioti.

3. Jei jau valgo, tai tinkamą maistą, jokių saldumynų, miltų. Žinodamas, kad tai, ką labiausiai mėgsta, gaus tik pasveikęs, vaikas užsinorės pasveikti, nuspręs nedelsiant pasveikti. Bet yra ir mokslinis paaiškinimas, kodėl sergant būtent šie produktai neleidžia pasveikti.

4. Kol dar nepasveiko tiek, kad galėtų eiti į darželį/mokyklą, jokių pramogų ar atrakcijų. Galima ramiu žingsneliu pasivaikščioti.

5. Ir jau tikrai naujų žaislų pirkimas turėtų būti niekaip nesusijęs su ligomis.

Iki šiol kalbėjome apie situaciją, kai vaikas suserga. Bet derėtų apkalbėti ir situaciją, kai vaikui įkalbama, kad jis serga.

Pas mus kartais pasitaiko, kad grįžęs iš močiutės pilietis pareiškia: „man reikia vaistų, bus bronchitas". Nepasimetame, sakome: „Gerai, eik renkis pižamą, gulk į lovą, atnešiu arbatos, ieškosim vaistų". Dažniausiai dėl galimybės susirgti bronchitu apsigalvoja dar nenuėjęs iki lovos. Ir nesuserga.

Bet būna, kad vaikas serga. O ką kalba tėvai ir seneliai:

- Mažutėli, tu toks išbalęs, tau skauda, tu sergi, dabar nusilpsi...tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi,tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi,tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi, tu sergi................... Ir vaikas patiki! Aš sergu!

Skambinam telefonu savo tėvams ar draugams, ką kalbame? „Vaikas serga, silpnas, jam bloga" Serga, serga, serga.... Ir vaikas patiki! Aš sergu!

Kai vaikui nepavyksta kažko padaryti, pvz., sagų užsegti, pilies pastatyti, nupiešti, užtrauktuką užsegti, uždavinį išspręsti, smuiku sugroti ar pan., mes juk neskambinam visiems telefonu ir nevaikščiojam kartodami kaip užsukti „vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina...." Kažkaip ieškome žodžių, aiškinam situaciją, bandom atsakyti į klausimą, kodėl tam tikri dalykai ne iš karto pavyksta, sakom, kad reikia stengtis, treniruotis, bandyti, kartoti, repetuoti ir t.t. Tikrai pavyks, tu gabus, tu gali, tu drąsuolis, gudruolis, stipruolis. O jau kai tas gudruolis suserga, tai lakstom po namus ir šaukiam „tu sergi, tu sergi" visiškai pamiršę apie motyvavimą ir žodžių bei minties galią.

Vaikas ne serga, o sveiksta. SVEIKSTA! Frazę „Tu sergi" labai nesunku pakeisti fraze „tu sveiksti". Ir tai yra didžiulis dalykas, esminis „kosmosinio" didumo skirtumas. Esminis skirtumas, kokia užduotis duodama galvai ir kūnui sirgti ar sveikti. Na, ir tas aukščiau pateiktas sąrašas, kodėl sirgti neapsimoka.

Kai galvoje skamba „sveiksti", o sirgti yra iš tikro nemalonu (į temperatūrą vaikai reaguoja gana gerai, o truputį nemalonią savijautą atperka lepinimai, žaidimai, TV ir saldumynai), tuomet vaikas ir priima sprendimą pasveikti ir nebesusirgti. Kai toks sprendimas priimtas iš pačios sielos gelmių, niekas jo nepalauš, nenulauš ir neįveiks.

Būkit sveiki!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?