Paprastas, bet be galo veiksmingas būdas, padedantis sveikti susirgus

 (20)
Ligų etapas. Ką čia bepridursi. Ligų pasitaiko ir rūšių įvairių, ir sunkumo visokio. O ir sirgimo dažnumas kiekvieno vaiko skirtingas. Tikime, yra ir tokių, kurie neserga visai, bet dauguma, greičiausiai vienaip ar kitaip, rečiau ar dažniau kokį virusą ar bacilą pasigauna, o jei nieko nepasigauna, tai peršąla, susižeidžia ar dar kažką, dėl ko tenka pasilikti namie, pasidaro.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šį kartą neanalizuosime nei kaip nuo ligų apsisaugoti, nei kaip nuo jų gydytis (medicinine prasme). Šį kartą mus domina, ką ir kaip daryti, kad vaikas pats užsinorėtų ir nuspręstų pasveikti. Na, taip, teoriškai pasveikti nori visi, bet ką daryti, kad tas noras pasveikti būtų iš sielos gelmių, iš kiekvienos kūno ląstelės kylantis?

Prieš pradedant dėstyti, kaip priversti vaiką užsinorėti pasveikti, kai ką susitarkim, gerai?

1. Šis parašymas neturi nieko bendro su medicininiu vaiko gydymu. Gydykit taip, kaip norite, manote esant tinkama, kaip gydytojas paskyrė ar močiutė patarė. Mes ne prie ko.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką daryti, jei puola kosulys: pataria gydytoja
Kaip tinkamai išvalyti nosį sloguojant

2. Čia siūlomos idėjos yra kažkiek panašios į placebą. Placebas - kai ligoniui duodami netikri vaistai, o jis tiki, kad duodami „super" vaistai ir pasveiksta vien nuo savo tikėjimo, kad vaistai padeda, t. y., todėl, kad įtiki, jog sveiksta. Panašiai yra ir su pateikiamu metodu. Vaikas iš visos širdies užsinori pasveikti, o jau kai noras toookio didumo, tai tik viens, du, ryt ir sveikas.

3. Taikyti čia pateiktas idėjas nereiškia sergantį vaiką skriausti ir engti.

Kaip atrodo standartinė standartinio standartiškai sergančio vaiko padėtis?

- Guli ligonis ant sofos prie TV, šalia įsitaiso mama, laiko arbatos puodelį, glosto. Ligonio žandas kaip žiurkėniuko kuo pilniausiai prigrūstas šokolado, šokoladinių sūrelių, saldainių, bandelių ar kitokių gėrybių. Nenori ligoniukas „normalaus" maisto, na, nieko, juk saldžią varškytę ar jogurtėlį suvalgė, sausainį prie arbatos krimstelėjo - nekankinkim, lai sveiksta.

- Grįžta iš darbo tėtis, linksmina, šoka, ploja, stalo žaidimus žaidžia, knygas skaito, picą užsako ar burgerių parveža...

- Į svečius užsuka močiutė. Va čia tai prasideda... „Ant blakstienų" stovi, šaukšteliu maitina, pagalves purena, masažuoja, vėdina, būtinai kokį naują žaislą atneša, žinoma, jos maišelis kuo pilniausias įvairiausių (dažniausiai pačių blogiausių sveikatos prasme) saldumynų / skanumynų. Maža to, močiutė vaiko gaili: „vargšelis, toks baltutėlis, silpnutėlis, toks nusilpęs, ajajaj kaip sergi"... Su močiutėm pasaka be galo.

- Kad ligoniui nebūtų liūdna ar nuobodu, geri tėveliai kartu žaidžia žaidimus, stato pilis, leidžia žiūrėti daug TV, žaisti kompiuteriu, net jei ne savaitgalis. Juk vaikai, jei temperatūra nesiekia 39 laipsnių, būna gana aktyvūs, o dažnai ir padūkę bei sugeba sienom lipti.

- Pradėjęs sveikti ligoniukas privalo prasiblaškyti (jau lyg neserga, bet dar neina į darželį/mokyklą): eina į kiną, gali eiti į kiemą, aplanko kokį muziejų, dienos metu su mama važiuoja į miestą, geria kakavą su pyragaičiu senamiesčio kavinukėje, užsuka į prekybos centrą ir jam ten būna nupirktas dar koks nors žaislas. Na, kad linksmiau būtų.

Ir šį gerų tėvų rūpesčio ligoniu sąrašą galima tęsti ilgai.

Bet jei geriau pagalvojus, jei ne vaikas, o suaugęs būtų štai tokioje ligonio pozicijoje. Ar sveiktų? Bent jau aš tai ne. Visai apsimoka sirgti. Jau gal ir pasveikai, o po savaitės gali ir vėl porą savaičių pasirgti. Ką vaikas sirgdamas praranda? Pamokas? Ar tikrai jam tai yra toks didelis praradimas, kad motyvuotų sveikti?

Tam, kad vaikas užsinorėtų pasveikti, o pasveikęs nenorėtų susirgti, visų pirma sirgti turi būti nenaudinga ir nemalonu. Kaip taikliai pernai grįžęs iš gydytojos pasakė mūsų vaikas: „Nesąmonė! Jeigu taip, tai sirgti neapsimoka". Esame labai dėkingi savo gydytojai (kuri dirba eilinėje valstybinėje poliklinikoje), kuri kartu su receptu griežtu veidu ir tonu pasakė:
- Kai sergi, negalima jokių saldumynų, t.y. nieko, kas turi cukraus, jokių pieno produktų, jokių baltų miltų ir bananų. Taip pat būtina leisti galvai ilsėtis ir TV arba kompiuteriniai žaidimai ne ilgiau kaip 1 val. per dieną. Būtina daug gulėti, o jei negulėti, tai ramiai būti, nedūkti.

Iš tikro ir iki šio gydytojos pasisakymo mūsų namuose panaši tvarka būdavo, bet dėl tokios tvarkos tekdavo kariauti su visais: vaiku, močiutėmis ir net savimi. O gydytojos žodis rimtas. Reikia klausyti.

Savotiškai gal ir gaila vaiko, bet kita vertus, juk reikalinga ne trumpalaikė laimės akimirka, o trokštantis būti sveikas vaikas. Taigi, jei vaikas pradeda sirgti:

1. Gula į lovą be TV ir kompiuterio ir sveiksta.

2. Gali žaisti ramius žaidimus, skaityti knygas, piešti, kažką dėlioti.

3. Jei jau valgo, tai tinkamą maistą, jokių saldumynų, miltų. Žinodamas, kad tai, ką labiausiai mėgsta, gaus tik pasveikęs, vaikas užsinorės pasveikti, nuspręs nedelsiant pasveikti. Bet yra ir mokslinis paaiškinimas, kodėl sergant būtent šie produktai neleidžia pasveikti.

4. Kol dar nepasveiko tiek, kad galėtų eiti į darželį/mokyklą, jokių pramogų ar atrakcijų. Galima ramiu žingsneliu pasivaikščioti.

5. Ir jau tikrai naujų žaislų pirkimas turėtų būti niekaip nesusijęs su ligomis.

Iki šiol kalbėjome apie situaciją, kai vaikas suserga. Bet derėtų apkalbėti ir situaciją, kai vaikui įkalbama, kad jis serga.

Pas mus kartais pasitaiko, kad grįžęs iš močiutės pilietis pareiškia: „man reikia vaistų, bus bronchitas". Nepasimetame, sakome: „Gerai, eik renkis pižamą, gulk į lovą, atnešiu arbatos, ieškosim vaistų". Dažniausiai dėl galimybės susirgti bronchitu apsigalvoja dar nenuėjęs iki lovos. Ir nesuserga.

Bet būna, kad vaikas serga. O ką kalba tėvai ir seneliai:

- Mažutėli, tu toks išbalęs, tau skauda, tu sergi, dabar nusilpsi...tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi,tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi,tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi, tu sergi................... Ir vaikas patiki! Aš sergu!

Skambinam telefonu savo tėvams ar draugams, ką kalbame? „Vaikas serga, silpnas, jam bloga" Serga, serga, serga.... Ir vaikas patiki! Aš sergu!

Kai vaikui nepavyksta kažko padaryti, pvz., sagų užsegti, pilies pastatyti, nupiešti, užtrauktuką užsegti, uždavinį išspręsti, smuiku sugroti ar pan., mes juk neskambinam visiems telefonu ir nevaikščiojam kartodami kaip užsukti „vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina...." Kažkaip ieškome žodžių, aiškinam situaciją, bandom atsakyti į klausimą, kodėl tam tikri dalykai ne iš karto pavyksta, sakom, kad reikia stengtis, treniruotis, bandyti, kartoti, repetuoti ir t.t. Tikrai pavyks, tu gabus, tu gali, tu drąsuolis, gudruolis, stipruolis. O jau kai tas gudruolis suserga, tai lakstom po namus ir šaukiam „tu sergi, tu sergi" visiškai pamiršę apie motyvavimą ir žodžių bei minties galią.

Vaikas ne serga, o sveiksta. SVEIKSTA! Frazę „Tu sergi" labai nesunku pakeisti fraze „tu sveiksti". Ir tai yra didžiulis dalykas, esminis „kosmosinio" didumo skirtumas. Esminis skirtumas, kokia užduotis duodama galvai ir kūnui sirgti ar sveikti. Na, ir tas aukščiau pateiktas sąrašas, kodėl sirgti neapsimoka.

Kai galvoje skamba „sveiksti", o sirgti yra iš tikro nemalonu (į temperatūrą vaikai reaguoja gana gerai, o truputį nemalonią savijautą atperka lepinimai, žaidimai, TV ir saldumynai), tuomet vaikas ir priima sprendimą pasveikti ir nebesusirgti. Kai toks sprendimas priimtas iš pačios sielos gelmių, niekas jo nepalauš, nenulauš ir neįveiks.

Būkit sveiki!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?