Penki dalykai, ko niekada nesakykite vaikui apie maistą

 (3)
Neretai tėvai skundžiasi prastu vaikų apetitu (arba persivalgymu), nors fiziologinio paaiškinimo tam po atliktų vaikui tyrimų lyg ir nėra. Tačiau pasitaiko, kad vaikai mitybos problemų turi dėl psichologinių priežasčių.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Psichologė Susie Orbachh tėvams pataria nesakyti šių penkių dalykų savo vaikams, rašo bbcgoodfood.com.

1. Kai susirinksi žaislus, galėsi valgyti ledus

Toks posakis ledus paverčia atpildu. Tokiu atveju jūsų vaikas ims sieti užduotį, kurios nesinori atlikti, su atpildu, vietoj to, kad mėgautųsi gerai atliktu darbu ir gautų pasitenkinimą vien iš to. Taip akcentuojame ne tai, ką reikėtų.

Pasitikėjimą formuojame darydami tam tikrus dalykus: namų darbus, susirinkdami kaladėles ar lėles. Tai ir yra geriausias atpildas. Tai verčia vaiką jausti pasitenkinimą pačiu savimi. Tada dar galima sustiprinti tą jausmą apibūdinant tai, ką jūsų atžala padarė: „Nors tu nenorėjai daryti x/y/z, padarei tai išties gerai. Šaunuolis."

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Tuos žaislus reikia susitvarkyti. Nori tai padaryti dabar ar po dešimties minučių?" Pasirinkimas visada padeda vaikui jausti, kad dalis kontrolės tenka jam.

2. Nenusimink dėl to, kad pargriuvai žaidimų aikštelėje, eime, nupirksim tau šokoladuką

Jei taip darysite, ilgainiui sunkumai vaikui ims sietis su saldumynais – kai tik iškils sunkumų, jis norės ko nors saldaus. Svarbiausia padėti vaikui išreikšti emocijas, kad jos neužsiliktų. Jei užkemšate vaikui burną šokoladu, jį įskaudinę dalykai niekur nedingsta, o vaikas pradės galvoti, kad kai turi problemų, reikia daugiau šokolado, o ne spręsti tas problemas.

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Leisk man nuvalyti ir papūsti tau keliukus. Arba: „Kas ten įvyko tarp jūsų su Ema?" Ir išklausyti su empatija. Taip jūs skirsite dėmesio vaiko skausmui ir nekompensuosite jo šokoladu – ilgainiui vaikas ims jausti, kad jam pavyks įveikti emocinį ir fizinį skausmą.

3. Suvalgyk patiekalą ir tada gausi desertą: jei nevalgysi daržovių, nebus jokio deserto

Nors jums tai gali atrodyti logiška, bet vaikas gali suprasti, kad desertas yra atpildas už maistą, kurio jis nenori. Taip sveikas maistas jo sąmonėje virs prievole (kaip vaistai), o desertas – stebuklu.

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Aha, tai tau nepatinka šitaip pagamintas žiedinis kopūstas? Pagalvokim, kaip mes galėtume jį (kartu) pagaminti, kad jis būtų toks pat skanus, kaip ir kiti patiekalai, kuriuos tu mėgsti."

Taip sakydami pripažįstame, kad vaikas turi skonį, ir jį gerbiame. Tai padeda vaikui pačiam suprasti, ką jis mėgsta ir ko nemėgsta, ir sudomina jį maistu ir jo gaminimo būdais.

4. Suvalgyk už mamytę/ už tėvelį/ už šuniuką ar katytę

Kai tėvai pagamina maistą, jie nori, kad vaikas pavalgytų – būtent tada, kai jiems atrodo, kad vaikas turėtų būti alkanas. Nenorėdamas nuvilti tėvų, vaikas ko gero suvalgys po kąsnelį už visus išvardytus jam brangius žmones ar augintinius. Tačiau jei vaikas valgo, kai visai nenori, jūs mokote jį nekreipti dėmesio į skrandžio siunčiamus signalus. Tėvų noras žūtbūt pamaitinti vaiką yra suprantamas (nes vaikas juk negali būti gyvas vien oru), tik šis būdas nėra tinkamas.

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Žinau, kad tau atrodo, kad nesi alkanas, bet tu seniai nevalgei, daug lakstei ir greitai neteksi jėgų. Paragauk kokį kąsnelį ar du. Gal atsiras daugiau jėgų? Gali suvalgyti sūrio ar makaronų, ko norėtum?"

5. Nevalgyk per daug, sustorėsi

Jei taip sakysime, maistas vaikui ims sietis su kažkuo blogu ir baisiu. Kartais mūsų apetitas būna didelis ir mums reikia daugiau maisto (ypač vaikams), o kartais valgome mažiau. Jei atsižvelgsite į savo pačių organizmo poreikius ir norimo/ reikiamo maisto kiekį, padėsite vaikui suprasti, kad maistas padeda numalšinti alkio jausmą. Vaikas taip pat supras, kad kai alkio jausmas numalšintas, atsiranda sotumo jausmas, ir valgyti nebereikia.

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Oho, koks šiandien tavo apetitas, kaip mano vakar. Šiandien aš nebesu tokia (-s) alkana (-s). Kartais mano apetitas būna kaip liūto, tada valgau daugiau, o kartais kaip pelytės – tada užtenka mažiau maisto."

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?