Penki dalykai, ko niekada nesakykite vaikui apie maistą

 (3)
Neretai tėvai skundžiasi prastu vaikų apetitu (arba persivalgymu), nors fiziologinio paaiškinimo tam po atliktų vaikui tyrimų lyg ir nėra. Tačiau pasitaiko, kad vaikai mitybos problemų turi dėl psichologinių priežasčių.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Psichologė Susie Orbachh tėvams pataria nesakyti šių penkių dalykų savo vaikams, rašo bbcgoodfood.com.

1. Kai susirinksi žaislus, galėsi valgyti ledus

Toks posakis ledus paverčia atpildu. Tokiu atveju jūsų vaikas ims sieti užduotį, kurios nesinori atlikti, su atpildu, vietoj to, kad mėgautųsi gerai atliktu darbu ir gautų pasitenkinimą vien iš to. Taip akcentuojame ne tai, ką reikėtų.

Pasitikėjimą formuojame darydami tam tikrus dalykus: namų darbus, susirinkdami kaladėles ar lėles. Tai ir yra geriausias atpildas. Tai verčia vaiką jausti pasitenkinimą pačiu savimi. Tada dar galima sustiprinti tą jausmą apibūdinant tai, ką jūsų atžala padarė: „Nors tu nenorėjai daryti x/y/z, padarei tai išties gerai. Šaunuolis."

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Tuos žaislus reikia susitvarkyti. Nori tai padaryti dabar ar po dešimties minučių?" Pasirinkimas visada padeda vaikui jausti, kad dalis kontrolės tenka jam.

2. Nenusimink dėl to, kad pargriuvai žaidimų aikštelėje, eime, nupirksim tau šokoladuką

Jei taip darysite, ilgainiui sunkumai vaikui ims sietis su saldumynais – kai tik iškils sunkumų, jis norės ko nors saldaus. Svarbiausia padėti vaikui išreikšti emocijas, kad jos neužsiliktų. Jei užkemšate vaikui burną šokoladu, jį įskaudinę dalykai niekur nedingsta, o vaikas pradės galvoti, kad kai turi problemų, reikia daugiau šokolado, o ne spręsti tas problemas.

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Leisk man nuvalyti ir papūsti tau keliukus. Arba: „Kas ten įvyko tarp jūsų su Ema?" Ir išklausyti su empatija. Taip jūs skirsite dėmesio vaiko skausmui ir nekompensuosite jo šokoladu – ilgainiui vaikas ims jausti, kad jam pavyks įveikti emocinį ir fizinį skausmą.

3. Suvalgyk patiekalą ir tada gausi desertą: jei nevalgysi daržovių, nebus jokio deserto

Nors jums tai gali atrodyti logiška, bet vaikas gali suprasti, kad desertas yra atpildas už maistą, kurio jis nenori. Taip sveikas maistas jo sąmonėje virs prievole (kaip vaistai), o desertas – stebuklu.

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Aha, tai tau nepatinka šitaip pagamintas žiedinis kopūstas? Pagalvokim, kaip mes galėtume jį (kartu) pagaminti, kad jis būtų toks pat skanus, kaip ir kiti patiekalai, kuriuos tu mėgsti."

Taip sakydami pripažįstame, kad vaikas turi skonį, ir jį gerbiame. Tai padeda vaikui pačiam suprasti, ką jis mėgsta ir ko nemėgsta, ir sudomina jį maistu ir jo gaminimo būdais.

4. Suvalgyk už mamytę/ už tėvelį/ už šuniuką ar katytę

Kai tėvai pagamina maistą, jie nori, kad vaikas pavalgytų – būtent tada, kai jiems atrodo, kad vaikas turėtų būti alkanas. Nenorėdamas nuvilti tėvų, vaikas ko gero suvalgys po kąsnelį už visus išvardytus jam brangius žmones ar augintinius. Tačiau jei vaikas valgo, kai visai nenori, jūs mokote jį nekreipti dėmesio į skrandžio siunčiamus signalus. Tėvų noras žūtbūt pamaitinti vaiką yra suprantamas (nes vaikas juk negali būti gyvas vien oru), tik šis būdas nėra tinkamas.

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Žinau, kad tau atrodo, kad nesi alkanas, bet tu seniai nevalgei, daug lakstei ir greitai neteksi jėgų. Paragauk kokį kąsnelį ar du. Gal atsiras daugiau jėgų? Gali suvalgyti sūrio ar makaronų, ko norėtum?"

5. Nevalgyk per daug, sustorėsi

Jei taip sakysime, maistas vaikui ims sietis su kažkuo blogu ir baisiu. Kartais mūsų apetitas būna didelis ir mums reikia daugiau maisto (ypač vaikams), o kartais valgome mažiau. Jei atsižvelgsite į savo pačių organizmo poreikius ir norimo/ reikiamo maisto kiekį, padėsite vaikui suprasti, kad maistas padeda numalšinti alkio jausmą. Vaikas taip pat supras, kad kai alkio jausmas numalšintas, atsiranda sotumo jausmas, ir valgyti nebereikia.

Ką reiktų sakyti vietoj to: „Oho, koks šiandien tavo apetitas, kaip mano vakar. Šiandien aš nebesu tokia (-s) alkana (-s). Kartais mano apetitas būna kaip liūto, tada valgau daugiau, o kartais kaip pelytės – tada užtenka mažiau maisto."

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.