Psichologė: kaip pašliję tėvų santykiai atsiliepia vaikui

Psichologė ir meno terapeutė Jurgita Valiulienė tvirtina, kad nėra tokio dalyko, kaip vaiko problema, yra tik visos šeimos problema.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rūpestingos mamos, pasiryžusios pasibelsti į psichologo kabineto duris, dažniausiai taip nusako savo apsilankymo priežastį: „Mano vaikas turi problemą". Tos vaiko problemos - įvairiausios: nuo bendravimo (baimė eiti į mokyklą, drovumas, užsisklendimas, agresyvumas, pasyvumas, hiperaktyvumas) iki psichosomatikos (mikčiojimas, enurezė, migrena ir t. t.).

„Didžiausia kliūtis padėti vaikui yra tada, kai tėvai nenori net pasistengti suvokti, jog nėra tokio dalyko, kaip „vaiko problema". Visada yra šeimos problema, ir padėti reikia visai šeimai", - tvirtina psichologė, meno terapeutė Jurgita Valiulienė.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad tada, kai šeimoje kyla suirutė, nesantaika, nesusipratimai, dažniausiai išskiriamas ir „taisomas" vienas iš šeimos narių, ir paprastai tai būna vaikas. Būtent į jį sutelkiamas dėmesys - todėl, kad vaikas ima elgtis kitaip. „O jis ima elgtis kitaip todėl, kad dėl savo amžiaus ypatybių, dėl savo nesugebėjimo slėpti išgyvenimų aiškiausiai - tarsi veidrodis - atspindi visos šeimos bėdas. Pirmiausiai - tėvų tarpusavio santykių problemas, - sako specialistė. - Kai vaikas negali pasakyti, kas emociškai jam skauda, jam ima reikštis psichosomatiniai sutrikimai."

TAIP PAT SKAITYKITE:
Vos gimę berniukai ir mergaitės elgiasi kitaip: akivaizdžiausi skirtumai
Patvirtinta, jog princas Williamas ir Katte Middleton laukia šeimos pagausėjimo

Kai vaiko elgesys tampa kitoks, neįprastas, o ypač kai atsiranda tokie sutrikimai, kurių nebeįmanoma ignoruoti (pavyzdžiui, šlapinimasis į kelnes), dažniausiai mamos ima vaiką už rankos ir veda pas gydytojus. Šiems neradus fiziologinių „ligos" priežasčių, mamos kreipiasi į psichologą.

„Tačiau specialistas mažai ką gali nuveikti, jeigu terapijoje nedalyvauja visa šeima, taip pat ir tėtis, - akcentuoja Jurgita Valiulienė. Deja, bet būtent tėvelius yra sunkiausia įtraukti į terapinį procesą. - Tėveliai dažnai būna įsitikinę, kad jeigu su vaiku „kažkas ne taip", tai terapeutui reikia pasikalbėti būtent su mama."

„Mano vyras nenori kištis, jis atsiribojęs nuo vaiko problemų", - tokią frazę dažnai išgirsta meno terapeutė, kuri yra įsitikinusi, jog tėčio įsitraukimas į reikalus, kurie liečia vaiko sveikatą, yra būtinas. Mat kai terapeutas pradeda bendrauti su visa šeima, išryškėja svarbūs aspektai, kurie, kaip paaiškėja, ir gimdo arba paaštrina tuos nepageidaujamus vaiko simptomus, pavyzdžiui, šlapinimąsi į kelnes.

„Mamos, iki ateidamos į mano kabinetą, būna jau ilgą laiką susitelkusios į „vaiko problemą" ir išbando, kaip joms atrodo, viską: nuo švelnaus įtikinėjimo iki šiurkštaus barimo. Paklaustos, kaip šuo metu šeimoje yra bendraujama su vaiku, kuriam pasireiškia nepageidaujami simptomai, jos sako: „Visąlaik kartojame ,kad jis per didelis daryti į kelnes", „Man sunku su juo bendrauti ramiu tonu", „Nebežinau, kaip su juo kalbėtis", „Nebeturiu jėgų kariauti" ir pan., - pasakoja psichologė. - Vėliau, terapijos metu, paaiškėja, kad neseniai tėvams grėsė skyrybos arba kad namuose atsirado naujagimis, arba kad tėtis išvyko dirbti į užsienį ir namo grįžta retai, o kai grįžta, su vaiku nebendrauja."

Šeimos terapijos kursus ir individualias konsultacijas vedanti meno terapeutė tokiais atvejais tėvams pataria pirmiausiai susitelkti savo dėmesį ne į vaiko simptomus, o į savo tarpusavio santykius.

„Jeigu šeimos gydytojas nerado objektyvių fiziologinių priežasčių (infekcijos, anatominių pakitimų ir pan.), kodėl vaikui skauda galvą, skrandį arba kodėl jis vėl pradėjo šlapintis į kelnes, vadinasi, jis patiria stiprų emocinį stresą dėl tam tikrų jo gyvenime vykstančių pokyčių arba tėvų tarpusavio santykių, - aiškina specialistė. - Reikia liautis koncentravus vaiko dėmesį į tai, kad jam „kažkas ne taip", juo labiau negalima jo barti ir smerkti. Tai labai svarbus aspektas, kurį yra pastebėję šeimos terapeutai: kai tėvai su „problemišku" vaiku elgiasi kitaip negu su „normaliu", tai tik dar labiau pablogina situaciją. Dar daugiau - esant tam tikriems vaiko elgsenos sutrikimams, tėvai ima elgtis kitaip ir tarpusavyje."

Meno terapeutė akcentavo, kaip svarbu tėvams yra suvokti, kad jų, kaip sutuoktinių, santykiai daro didžiulę įtaką jų, kaip vaiko gimdytojų, tarpusavio santykiams. „Kai sutuoktiniai jaučiasi artimi vienas kitam, kai savo emocinį dėmesį labiau sutelkia vienas į kitą, o ne į „problemišką" vaiką, pastarojo būklė, elgesys pagerėja - taip rodo šeimos terapijos praktika. Kai bet kuris iš tėvų savo emocijas sutelkia į vaiką, o ne į savo partnerį, vaiko būklė pablogėja", - sako Jurgita Valiulienė.

Anot specialistės, nėra jokio „neteisingo auklėjimo", jeigu tėvai tarpusavyje yra artimi, jeigu tarp jų vyrauja supratimas ir taika. „Tada vaikas normaliai priima ir pokyčius (pavyzdžiui, vietos pakeitimą, darželio, mokyklos lankymą), ir tėvų reikalavimus, ir visas kitas auklėjimo priemones. O kai tėvai yra „emociškai išsiskyrę", nutolę vienas nuo kito, tai jokia auklėjimo priemonė nebus sėkminga", - sako Jurgita Valiulienė.

Parsisiųskite Tavovaikas.lt programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.