„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Internetinėje erdvėje skelbiamuose įrašuose šis užsiėmimas įvardijamas kaip puiki edukacinė priemonė, skatinanti vaikų ir paauglių kūrybingumą. Tačiau nei viena instrukcija, kurios sudėtyje yra borakso, nepažymi, jog šis žaislas pavojingas sveikatai, ypač vaikų ir paauglių, rašome Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

„Boraksu“ vadinama daug medžiagų

Viena iš pagrindinių ir ypač kenksmingų minimų sudėtinių dalių yra boraksas. Buityje paplitusiu bendriniu pavadinimu „boraksas“ paprastai vadinamos kelios cheminės medžiagos: dinatrio tetraborato dekahidratas, bevandenis dinatrio tetraboratas, dinatrio tetraborato pentahidratas, bevandenis dinatrio oktaboratas, dinatrio oktaborato tetrahidratas ir dar kelios boro rūgšties natrio druskos.

Sudėtyje – nuodai

Europos Sąjungos reglamentas, nustatantis cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimus (jį galite rasti pagal raktinius žodžius „Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008“), visas šias medžiagas, o taip pat ir boro rūgštį, priskiria 1B kategorijos toksiškai reprodukciją veikiančioms medžiagoms. Pagal minėtą reglamentą, šių medžiagų etiketėse turi būti toks įspėjamasis ženklas ir tekstas:

Gali pakenkti vaisingumui. Gali pakenkti negimusiam kūdikiui.

Tykanti grėsmė – nevaisingumas ir vaisiaus apsigimimai

Tačiau, jei įspėjamieji ženklai dar neatbaidė nuo noro pasigaminti tokį žaislą, galbūt informacija apie tai, kaip veikia šios medžiagos, padės geriau apsispręsti. Nustatyti priežastinį ryšį tarp vaikystės žaislų ir problemų susilaukti vaikų suaugus bei tikimybės, jog vaikas gims su sunkiais sveikatos sutrikimais, yra sudėtinga. Tačiau šių medžiagų toksiškumas reprodukcijai yra įrodytas laboratoriniais tyrimais naudojant eksperimentinius gyvūnus (paprastai peles ir žiurkes). Šių bandymų duomenys parodė, jog boro rūgšties natrio druskos ypač kenkia vyriškos lyties gyvūnams. Berniukų reprodukcinei sistemai šios medžiagos gali pakenkti ne tik vaikystėje, bet dar esant gimdoje, kai nėščia moteris gauna šių nuodų. Neskirstant pagal lytį, dėl šių medžiagų neigiamo poveikio įsčiose vaikams gali pasireikšti įgimtos stuburo slankstelių, akių, kraujotakos ar centrinės nervų sistemos anomalijos.

„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?
© Vida Press

Veiklą su nuodingosiomis medžiagomis reglamentuoja įstatymai

Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymas 1B kategorijos toksiškai reprodukciją veikiančias medžiagas (taigi ir boraksą) priskiria nuodingosioms medžiagoms. Įstatymas taip pat nustato, kad nuodingąsias medžiagas gali naudoti tik tie asmenys, kurie atitinka įstatyme nurodytą kompetenciją ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi įstatyme nurodytą leidimą ir veiklą vykdo patalpose, atitinkančiose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus. Už šio įstatymo pažeidimus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Už neteisėtą borakso naudojimą gresia teistumas

Todėl prieš perkant ir naudojant boraksą reikėtų savęs paklausti: ar tikrai turiu reikiamų medicinos ir chemijos žinių bei praktinės nuodingųjų medžiagų naudojimo patirties? Ar mano namai tikrai atitinka minėtus patalpų reikalavimus? Ar žinau, kas tai yra saugos duomenų lapas ir kurioje jo dalyje rašoma apie asmens apsaugos priemones, kurias privaloma naudoti dirbant su nuodingąja medžiaga? Ir, galų gale, kokią įtaką mano tolesniam gyvenimui padarytų teistumas?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.

„Slapti pirkėjai“ ragaus ne tik ligoniams, bet ir darželinukams bei mokiniams tiekiamo maisto

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrins ne tik ligoniams, bet ir mokiniams tiekiamą maistą.

Arbatos kūdikiams ir mažyliams, kad jie augtų sveiki

Pasitelkus žinomo Lietuvos pediatro doc. Algimanto Vingro žinias bei patirtį, sukurtos kūdikiams ir mažyliams subalansuotos, specialios receptūros GURGIO, PUKSIO, KNIURKIO, ŽVARBIO arbatėlės.

Kur ir kaip tinkamai laikyti vaistus namuose

Vonios spintelėje. Miegamajame, komodoje prie lovos. Viename iš virtuvėje esančių stalčių. Dėžutėje ant lentynos. Tai - kelios dažniausios vietos, kur žmonės laiko vaistus. Tačiau vaistai - ne saldainiai, kad juos būtų galima laikyti bet kur, bet kaip, bet kokiomis sąlygomis. Ką vertėtų žinoti?

Kai vaiko organizmui ima trūkti skysčių

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojamos nuo gilios senovės. Ir nors mokslui nuolat tobulėjant sukuriama vis efektyvesnių vaistų, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.

„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai.

Vaikų ligų gydytoja – apie šiuolaikinių technologijų poveikį vaikams

Nuolat tenka girdėti tėvų skundus, kad vaikas „nenulipa" nuo kompiuterio ar telefono.