Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.
G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Atsimenu prieš kelerius metus perskaitytą istoriją apie mergaitę Iris Grace, sergančią autizmo spektro sutrikimu, ir jos terapinę katę Thulą. Užsimezgus jųdviejų draugystei, Iris pradėjo truputį šnekėti, tapo sukalbamesnė ir lengviau įveikdavo nerimą keliančias situacijas. Nors prieš tai maudynės būdavo didžiausias iššūkis Iris mamai, maudytis kartu su kate mergaitė sutikdavo. Katė netgi leisdavosi išmuiluojama šampūnu, kad parodytų pavyzdį.

Ši istorija man atrodė tokia egzotiškai vakarietiška, kol nesužinojau, kad ir Lietuvoje aktyviai ir profesionaliai vykdoma gyvūnų terapija.

Klaipėdoje veikia Delfinų terapijos centras. Čia teikiama pagalba žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems įvairias psichoemocines traumas. Delfinų terapija ypač efektyvi vaikams su autizmo spektro sutrikimu, taip pat patiriantiems nerimą, depresiją ir kitus emocinius sunkumus.

Keliuose miestuose praktikuojama žirgų arba hipoterapija. Organizuojamas gydomasis jojimas ir konsultacijos su žirgais.

Tačiau turbūt populiariausia ir prieinamiausia yra šunų terapija, arba kaniterapija. Nuo 2013 m. Lietuvoje oficialiai veikia Kaniterapijos asociacija, kurios prezidentė šiuo metu yra Dr. doc. Vilmantė Pakalniškienė (buvusi mano statistikos dėstytoja ir viena puikiausių dėstytojų VU filosofijos fakultete). Ši asociacija vienija kaniterapijos praktikuotojus ir egzaminus išlaikiusius ar jiems besiruošiančius terapinius šunis įvairiuose Lietuvos miestuose.

Apie kaniterapeutų gyvenimą man šiek tiek sutiko papasakoti Sveikatos psichologijos studentė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profesionalios kaniterapijos tarnybos narė Urtė Ivanavičiūtė.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka
Urtė Ivanavičiūtė, G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka

Urte, kas Jus atvedė į kaniterapinę veiklą?

Pirmiausia mane į kaniterapinę veiklą atvedė nuo vaikystės išsivysčiusi meilė ir susižavėjimas šunimis, nes be to nebūčiau pradėjusi domėtis šunų veislėmis, charakteriais ir veiklos galimybėmis. Na, o po to, įstojus į universitetą ir pasitaikius progai apjungti savo profesines žinias ir hobį šunims, tokios galimybės atsisakyti tiesiog nebegalėjau.

Papasakokite, kuo kaniterapija gali būti naudinga sergantiems žmonėms?

Kaniterapijos nauda yra beribė ir dar negalutinai ištyrinėta, tačiau, remiantis tyrimais galima būtų teigti, kad kaniterapija dažniausiai padeda gerinti įvairius įgūdžius, pavyzdžiui, smulkiosios ar stambiosios motorikos, mokymosi įgūdžius (tokius kaip – skaitymas, skaičiavimas, spalvų skyrimas, loginis mąstymas), socialinius įgūdžius (kalba, komunikavimo būdai, pasitikėjimas savimi). Taip pat kaniterapija padeda sergantiems asmenims palaikyti geresnę psichoemocinę būklę.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka
G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka

Kokios savybės reikalingos Jūsų partneriui - šuniui, su kuriuo dirbate?

Pirmiausiai, renkantis šunį kaniterapinei veiklai, reikėtų įvairiais testais įsivertinti šuns psichiką, nes labai svarbu, kad jau nuo pat mažens šuniukas būtų stabilios psichikos ir į įvairius aplinkos dirgiklius reaguotų adekvačiai. Kalbant apie charakterio bruožus, tai svarbu, kad šuo noriai ir drąsiai eitų į kontaktą su įvairiais žmonėmis ir būtų motyvuotas darbui, bei žinoma, fiziškai sveikas. Taip pat, žinant su kokia žmonių grupe dažniausiai teks dirbti, reikėtų atsakingai rinktis ir šuns veislę. Pavyzdžiui, aktyvių veislių šunis (bokserius, vokiečių ir belgų aviganius, borderkolius ir kt.) reikėtų rinktis tuomet, jei planuojama dirbti su sveikų ar hiperaktyvių vaikų grupėmis, o lėtesnių veislių šunis (niufaundlendus, ilgaplaukius kolius ir kt.) reikėtų rinktis tokiu atveju, jei planuojama dirbti su senyvo amžiaus ar psichikos sutrikimus turinčiais asmenimis. Na, o visa kita priklauso nuo noro ir įdedamo darbo į šuniuko socializaciją nuo pat mažens.

Pasidalinkite savo patirtimi, kaip į kaniterapiją reaguoja vaikai?

Vaikų reakcija į kaniterapiją labai priklauso nuo to, su kokiomis problemomis ar lūkesčiais tie vaikai ateina. Tačiau dažniausiai pamatę šunis vaikai reaguoja labai teigiamai, žinoma, jei šunys jiems nekelia baimės. Pastebima, kad kaniterapijos metu, vaikai turi daug didesnę motyvaciją dirbti ir siekti savo tikslų dėl šuns sukeltų teigiamų emocijų bei šuns, kaip paskatinamosios priemonės, pasitelkimo. Tai ypač naudinga vaikams, kurie turi sunkumų socialinių įgūdžių srityje ar tiesiog neatranda motyvacijos kokiai nors veiklai.

Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdintų, ką jums reiškia kaniterapija?

Mano nuomone, geriausiai kaniterapijos reikšmę apibūdina tokie žodžiai – šuo, prasmė ir gėris.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka
G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Vaikų ligos ir tėvų baimės: gydytojos mintys, į kurias verta įsiklausyti

Nuolat tenka girdėti tėvus sakant – „aš bijau…“, „bijome, kad „nenusileistų žemyn“ kosulys“, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų ar apskritai „bijome, kad vaikui gali kažkas bloga atsitikti“. Regis baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas.

3 taisyklės, kurias atminkite užklupus kosuliui

Ką daryti, jei vaikas ima kosėti? Konsultuoja gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

Interviu su vaikų ligų gydytoja apie alergiją ir mitybą

Apie atsakingą jaunų tėvelių požiūrį į alergiškų vaikų mitybą bei gyvenimo būdą kalbame su VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos vaikų ligų gydytoja Tatjana Čumakova.