Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

Atsimenu prieš kelerius metus perskaitytą istoriją apie mergaitę Iris Grace, sergančią autizmo spektro sutrikimu, ir jos terapinę katę Thulą. Užsimezgus jųdviejų draugystei, Iris pradėjo truputį šnekėti, tapo sukalbamesnė ir lengviau įveikdavo nerimą keliančias situacijas. Nors prieš tai maudynės būdavo didžiausias iššūkis Iris mamai, maudytis kartu su kate mergaitė sutikdavo. Katė netgi leisdavosi išmuiluojama šampūnu, kad parodytų pavyzdį.


Ši istorija man atrodė tokia egzotiškai vakarietiška, kol nesužinojau, kad ir Lietuvoje aktyviai ir profesionaliai vykdoma gyvūnų terapija.


Klaipėdoje veikia Delfinų terapijos centras. Čia teikiama pagalba žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems įvairias psichoemocines traumas. Delfinų terapija ypač efektyvi vaikams su autizmo spektro sutrikimu, taip pat patiriantiems nerimą, depresiją ir kitus emocinius sunkumus.

Keliuose miestuose praktikuojama žirgų arba hipoterapija. Organizuojamas gydomasis jojimas ir konsultacijos su žirgais.


Tačiau turbūt populiariausia ir prieinamiausia yra šunų terapija, arba kaniterapija. Nuo 2013 m. Lietuvoje oficialiai veikia Kaniterapijos asociacija, kurios prezidentė šiuo metu yra Dr. doc. Vilmantė Pakalniškienė (buvusi mano statistikos dėstytoja ir viena puikiausių dėstytojų VU filosofijos fakultete). Ši asociacija vienija kaniterapijos praktikuotojus ir egzaminus išlaikiusius ar jiems besiruošiančius terapinius šunis įvairiuose Lietuvos miestuose.

Apie kaniterapeutų gyvenimą man šiek tiek sutiko papasakoti Sveikatos psichologijos studentė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profesionalios kaniterapijos tarnybos narė Urtė Ivanavičiūtė.


Urtė Ivanavičiūtė, G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka
Urtė Ivanavičiūtė, G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka


Urte, kas Jus atvedė į kaniterapinę veiklą?


Pirmiausia mane į kaniterapinę veiklą atvedė nuo vaikystės išsivysčiusi meilė ir susižavėjimas šunimis, nes be to nebūčiau pradėjusi domėtis šunų veislėmis, charakteriais ir veiklos galimybėmis. Na, o po to, įstojus į universitetą ir pasitaikius progai apjungti savo profesines žinias ir hobį šunims, tokios galimybės atsisakyti tiesiog nebegalėjau.


Papasakokite, kuo kaniterapija gali būti naudinga sergantiems žmonėms?


Kaniterapijos nauda yra beribė ir dar negalutinai ištyrinėta, tačiau, remiantis tyrimais galima būtų teigti, kad kaniterapija dažniausiai padeda gerinti įvairius įgūdžius, pavyzdžiui, smulkiosios ar stambiosios motorikos, mokymosi įgūdžius (tokius kaip – skaitymas, skaičiavimas, spalvų skyrimas, loginis mąstymas), socialinius įgūdžius (kalba, komunikavimo būdai, pasitikėjimas savimi). Taip pat kaniterapija padeda sergantiems asmenims palaikyti geresnę psichoemocinę būklę.


G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka
G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka


Kokios savybės reikalingos Jūsų partneriui - šuniui, su kuriuo dirbate?


Pirmiausiai, renkantis šunį kaniterapinei veiklai, reikėtų įvairiais testais įsivertinti šuns psichiką, nes labai svarbu, kad jau nuo pat mažens šuniukas būtų stabilios psichikos ir į įvairius aplinkos dirgiklius reaguotų adekvačiai. Kalbant apie charakterio bruožus, tai svarbu, kad šuo noriai ir drąsiai eitų į kontaktą su įvairiais žmonėmis ir būtų motyvuotas darbui, bei žinoma, fiziškai sveikas. Taip pat, žinant su kokia žmonių grupe dažniausiai teks dirbti, reikėtų atsakingai rinktis ir šuns veislę. Pavyzdžiui, aktyvių veislių šunis (bokserius, vokiečių ir belgų aviganius, borderkolius ir kt.) reikėtų rinktis tuomet, jei planuojama dirbti su sveikų ar hiperaktyvių vaikų grupėmis, o lėtesnių veislių šunis (niufaundlendus, ilgaplaukius kolius ir kt.) reikėtų rinktis tokiu atveju, jei planuojama dirbti su senyvo amžiaus ar psichikos sutrikimus turinčiais asmenimis. Na, o visa kita priklauso nuo noro ir įdedamo darbo į šuniuko socializaciją nuo pat mažens.


Pasidalinkite savo patirtimi, kaip į kaniterapiją reaguoja vaikai?


Vaikų reakcija į kaniterapiją labai priklauso nuo to, su kokiomis problemomis ar lūkesčiais tie vaikai ateina. Tačiau dažniausiai pamatę šunis vaikai reaguoja labai teigiamai, žinoma, jei šunys jiems nekelia baimės. Pastebima, kad kaniterapijos metu, vaikai turi daug didesnę motyvaciją dirbti ir siekti savo tikslų dėl šuns sukeltų teigiamų emocijų bei šuns, kaip paskatinamosios priemonės, pasitelkimo. Tai ypač naudinga vaikams, kurie turi sunkumų socialinių įgūdžių srityje ar tiesiog neatranda motyvacijos kokiai nors veiklai.


Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdintų, ką jums reiškia kaniterapija?


Mano nuomone, geriausiai kaniterapijos reikšmę apibūdina tokie žodžiai – šuo, prasmė ir gėris.


G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka
G. Urbonavičiūtė photography nuotrauka


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis