Sveikatos specialistė apie ledus: ko net suaugusieji nežino, o gamintojai nesako

 (23)
Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja vasaros be ledų. Kasdien suvalgoma ne po vieną ir ne po dvi porcijas. Ypač ledų vilionėms sunkiai atsispiria vaikai. Kokius ledus rinktis prekybos centruose, kad jie būtų sveikatai palankesni? O gal galima pasigaminti greitai ir skaniai namuose? Į šiuos klausimus atsako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė teigia, jog dažnu atveju ledai pirkti prekybos centruose – tuščios kalorijos, maisto priedų bei riebalų dozė.

"Nors vasara karšta ir norisi atsigaivinti, tačiau tiems, kam svarbu išsaugoti gerą sveikatą ledai neturėtų būti kasdieninis vasaros atributas. Jei perkate ledus, tai būtina išsirinkti ne tik pačius skaniausius ir jais pasimėgauti, bet rasti tokius, kurie bus sveikatai palankesni", - sako R. Bogušienė, iniciatyvoa „Sveikatai palankus“, kuri siekia vaikų maitinimo teigiamų pokyčių ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namų ūkiuose, kūrėja.

Trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas

Pirkdami prekybos centruose ieškokite kartu su vaikais sveikesnių alternatyvų. Skaitykite ženklinimo etiketes ir laikykitės vienos paprastos sąlygos – teikite pirmenybę tiems ledams, kurių trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas.

Labai svarbu, kad sudėtyje nebūtų dažiklių (E 102, E 104, E 110, E 120, E 122, E 123, E 124, E 127, E 128, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151, E 155, E 180), saldiklių (E950 - E962).

Reiktų žinoti, kad ledų pavadinimas gali ir suklaidinti, pavyzdžiui, jei parašyta ledai aviečių skonio, tai aviečių gali ir nebūti tik aviečių kvapioji medžiaga. Jei nurodytas pavadinimas grietinėlės skonio, tai grietinėlės greičiausiai ir nebus, tik jos sintetinė kvapioji medžiaga. O paskaičius visas ledų sudedamąsias dalis gali ir nesinorėti valgyti daugiau nei vienos porcijos.

Svarbiausi - pirmi du-trys ledų ingredientai

Tik prisiminkite, kad sudedamosios dalys surašomos mažėjančia tvarka, ką tai reiškia? Jei perkate ledus, kurių pirma sudedamoji dalis vanduo ir cukrus, tai suprantate, kad perkate ne ledus, o šaldytą vandenį su cukrumi? Prisimenu studijų laikus, kai vienas pieno technologijų dėstytojas pasakė: „Geriausias verslas pardavinėti šaldytą vandenį su priedais“.

Žinoma, ledai sudaryti ne tik iš vandens ir priedų, bet tikrai yra tokių, kurie vadinasi vaisiniais, o pirma sudedamoji dalis – vanduo, antra – cukrus, trečia – krakmolo sirupas. Taigi būkite budrūs! Pirmos dvi-trys sudedamosios dalys sudarys apie 70-90 proc. viso produkto, dėl to didžiausias dėmesys joms.

Jei pirma sudedamoji dalis – regeneruotas pienas, tai žinokite, kad pieno milteliai sumaišyti su vandeniu, kad atgamintų ankstesnį santykį vandens ir sausųjų medžiagų. Jei regeneruotas nugriebtas pienas sudaro 50 proc., tai 5 proc. nugriebto pieno milteliai, o likusi dalis – 45 proc. vanduo.

Leduose rasime alergenus, stebėkite save!

Alergiškiems ar netoleruojantiems laktozės, pieno baltymų, glitimo, riešutų, sojos ir jos produktų būtina peržvelgti sudedamųjų dalių sąrašą, kuriame išryškintai turi būti pažymėti alergenai. Jei perkami ledai kavinėse ar ledainėse galima pasiteirauti prekybininkų sudedamųjų dalių sąrašo ir informacijos apie alergenus.

Alergines reakcijas gali sukelti ne tik 14 pagrindinių alergenų, įtrauktų į ES teisės aktus, bet ir į ledus įdėti dažikliai, tirštikiai ar saldikliai. Todėl atkreipkite dėmesį ne tik į ledų sudėtį, bet suvalgę ledus stebėkite savo organizmo reakcijas. Galbūt suvalgyti ledai, nors išsirinkti sveikatai palankesni pagal sudėtį, Jūsų organizmui sukels tokias reakcijas kaip: pilvo pūtimą, bėrimus, galvos skausmą ir pan. Tai gali atsitikti net, pavyzdžiui, dėl glitimo esančio vafliniame indelyje. Stebėkite save.

Skaitykite ne tik etiketes, bet vertinkite maistingumo deklaracijas

Žmonės turintys antsvorio, nutukimo, padidintą cholesterolio kiekį ar sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų rinktis liesesnius ledus, kur riebalų kiekis tos grupės ledų būtų mažiausias.

Žinoma, visų svarbiausia, kad tai netaptų kasdienine vartojimo preke. Taip pat cukrų kiekis turėtų būti mažiausias iš renkamos ledų lentynos.

Jei į ledus dedami pieno riebalai ir baltymai, jie vadinami:

„plombyru“, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 12 proc. ir jie yra patys riebiausi;

„grietininiais“ – truputį liesesni, kuriuose pieno riebalų kiekis 8 – 11 proc.

„pieniškais“, kuriuose pieno riebalų ne daugiau kaip 7 proc.

Šių valgomųjų ledų sudedamųjų dalių sąraše neturėtų būti gyvūniniai riebalai pakeisti augaliniais, bet dažnu atveju jie yra kaip kitų ledų sudedamųjų dalių sudėtinė dalis.

Taigi riebalai gali būti ne tik gyvūninės kilmės t.y. gauti iš pieno, tačiau dažnai leduose sutinkami rafinuoti aliejai, kurie etiketėse nurodomi kaip augaliniai riebalai ar jų mišiniai bei hidrinti riebalai, kurie yra potencialus transizomerų šaltinis.

Todėl ledų su rafinuotais aliejais, o ypač hidrintais riebalais reikėtų vengti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaikams, apskritai, jų vartoti nerekomenduoja.

Sorbetiniai ledai gali būti sveikatai palankesni

Netoleruojantiems laktozės ar alergiškiems pieno produktams reikėtų rinktis sorbetą, kuriame vaisių turi būti ne mažiau nei 25 proc. Keletas sorbetinių ledų pavyzdžių rasti viename prekybos centre: mango, aviečių, braškių, juodųjų serbentų.

Ne tik mažiau kalorijų, išskirtinai riebalų beveik nėra, daugiau natūralaus cukraus iš vaisių tyrės (sudaro daugiau nei 40 proc.), bet ir maisto priedai nėra pavojingi. Mango ir avietinio sorbeto maisto priedų analizė: stabilizatoriai, tirštikliai, emulsikliai – pektinas, pupenijų derva, ksantano derva, saldžiųjų seratonijų derva – natūralūs polisacharidai, esantis natūraliai vaisiuose ar kituose maisto produktuose ir iš jų išskiriami.

Sorbetas yra ledai be riebalų, o šerbeto sudėtyje gali būti riebalų.

Pagal vaisių kiekį valgomieji ledai skirstomi į:

sorbetą, kuriame turi būti ne mažiau kaip 25 proc vaisių,

vaisinius, kuriuose ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba 2,5 proc. vaisių sulčių,

šerbetą, kuriame ne mažiau kaip 10 proc. vaisių ir turi būti ne mažiau kaip 1 proc. riebalų.

Pagal tai matosi, kad pirmenybę reiktų teikti sorbetinimas ledams.

Mėgaukitės valgymo procesu

Vaikai turi būti mokomi išsirinkti kokybiškiausius ledus ir jais pasimėgauti, tik žinoma, tai neturi būti kasdieninis vartojimo produktas. Tai padės vaikams suvokti, kad saldumynai nėra „uždraustas vaisius”, o juos galima valgyti – retai, bet pajaučiant ragavimo malonumą. Toks elgesys neugdys kaltės jausmo, nevers slapstytis nuo tėvų, o bus sąmoningo valgymo pamokos nuo pat mažumės.

Vaikas augs sąmoningas valgytojas ir prastos kokybės menkaverčių ledų ar kitų saldumynų tiesiog valgys retai arba atsisakys apskritai. Ugdykime išrankią kokybiškam maistui jaunąją kartą ir mokykime juos valgymo kultūros nuo pat mažumės. Juk sveikatai palanki mityba ne vien fiziologinių poreikių tenkinimas, sotumo jausmo pajautimas – tai malonumas, kuris turi būti sveikatai palankus ir jis bus, kai mažieji valgytojai valgys ledus su pasimėgaujimu. Tėveliai, priminkite jiems, kad vaikai valgydami mėgautųsi su kiekvienu kąsniu.

Gaminkite ledus namuose iš sezoninių vaisių ir uogų

Jei turite noro ir laiko gamybai, tai puikus būdas įtraukti vaikus ir praleisti laiką gaminant naminius ledus. Jiems patiks ne tik gaminti, bet ir valgyti savo ruoštus ledus. O ledų improvizacijoms ribų nėra.

Braškes ir bananus susmulkinti ir sudėti į formeles, sušaldyti. Štai ir viskas – skanūs ir sveikatai palankūs ledai.

Galima pridėti islandinio šalavijo sėklų, maltų linų sėmenų, taip praturtinsite ledus ne tik baltymais, bet vertingomis riebalų rūgštimis.

Taip pat galima panaudoti gaminant ledus kokosų drožles ar kokosų pieną, kurį pasigaminti labai paprasta: 2 stiklinės kokosų drožlių; 4 stiklinės vandens; žiupsnelis Himalajų druskos. Kokosų drožles mirkyti karštame vandenyje, bet neverdančiame, apie 2 val., po to visas sudėtines dalis susmulkinti trintuvu, perkošti per sietelį turime kokosų pieną. Galima jį panaudoti ruošiant ledus su sezoninėmis uogomis ir vaisiais.

Jei neturite formelių, tiesiog bananus įdėkite porai valandų į šaldiklį ir po to šaukšteliu ragaukite bananinius ledus.

Tiems, kas toleruoja pieno produktus galima ledus namuose gaminti ir iš natūralaus jogurto su šviežiomis uogomis ir vaisiais, galima praturtinti ir kokybiška kakava.

Gaminant ledus namuose būkite drąsūs ir improvizuokite. Skatinkite vaikus atrasti naujus skonius, ieškoti naujų derinių. Ledų gamyboje galima naudoti ne tik įvairius sezoninius vaisius, uogas, bet ir daržoves ar žalumynus – agurkus, špinatus, žirnelius, melisas, mėtą, imbierą ir t.t.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip per šalčius tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja, kaip elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau paveiktų įprastą gyvenimą ir netaptų nelaimės priežastimi.

Gydytojo patarimai, kaip rinktis arbatą vaikui

Vaikų ligų gydytojo Algimanto Vingro patarimai, kokios turi būti patiems mažiausiems vaikams skirtos vaistažolių arbatos.

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Vaikų ligos ir tėvų baimės: gydytojos mintys, į kurias verta įsiklausyti

Nuolat tenka girdėti tėvus sakant – „aš bijau…“, „bijome, kad „nenusileistų žemyn“ kosulys“, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų ar apskritai „bijome, kad vaikui gali kažkas bloga atsitikti“. Regis baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas.