Sveikatos specialistė apie ledus: ko net suaugusieji nežino, o gamintojai nesako

 (23)
Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja vasaros be ledų. Kasdien suvalgoma ne po vieną ir ne po dvi porcijas. Ypač ledų vilionėms sunkiai atsispiria vaikai. Kokius ledus rinktis prekybos centruose, kad jie būtų sveikatai palankesni? O gal galima pasigaminti greitai ir skaniai namuose? Į šiuos klausimus atsako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė teigia, jog dažnu atveju ledai pirkti prekybos centruose – tuščios kalorijos, maisto priedų bei riebalų dozė.

"Nors vasara karšta ir norisi atsigaivinti, tačiau tiems, kam svarbu išsaugoti gerą sveikatą ledai neturėtų būti kasdieninis vasaros atributas. Jei perkate ledus, tai būtina išsirinkti ne tik pačius skaniausius ir jais pasimėgauti, bet rasti tokius, kurie bus sveikatai palankesni", - sako R. Bogušienė, iniciatyvoa „Sveikatai palankus“, kuri siekia vaikų maitinimo teigiamų pokyčių ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namų ūkiuose, kūrėja.

Trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas

Pirkdami prekybos centruose ieškokite kartu su vaikais sveikesnių alternatyvų. Skaitykite ženklinimo etiketes ir laikykitės vienos paprastos sąlygos – teikite pirmenybę tiems ledams, kurių trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas.

Labai svarbu, kad sudėtyje nebūtų dažiklių (E 102, E 104, E 110, E 120, E 122, E 123, E 124, E 127, E 128, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151, E 155, E 180), saldiklių (E950 - E962).

Reiktų žinoti, kad ledų pavadinimas gali ir suklaidinti, pavyzdžiui, jei parašyta ledai aviečių skonio, tai aviečių gali ir nebūti tik aviečių kvapioji medžiaga. Jei nurodytas pavadinimas grietinėlės skonio, tai grietinėlės greičiausiai ir nebus, tik jos sintetinė kvapioji medžiaga. O paskaičius visas ledų sudedamąsias dalis gali ir nesinorėti valgyti daugiau nei vienos porcijos.

Svarbiausi - pirmi du-trys ledų ingredientai

Tik prisiminkite, kad sudedamosios dalys surašomos mažėjančia tvarka, ką tai reiškia? Jei perkate ledus, kurių pirma sudedamoji dalis vanduo ir cukrus, tai suprantate, kad perkate ne ledus, o šaldytą vandenį su cukrumi? Prisimenu studijų laikus, kai vienas pieno technologijų dėstytojas pasakė: „Geriausias verslas pardavinėti šaldytą vandenį su priedais“.

Žinoma, ledai sudaryti ne tik iš vandens ir priedų, bet tikrai yra tokių, kurie vadinasi vaisiniais, o pirma sudedamoji dalis – vanduo, antra – cukrus, trečia – krakmolo sirupas. Taigi būkite budrūs! Pirmos dvi-trys sudedamosios dalys sudarys apie 70-90 proc. viso produkto, dėl to didžiausias dėmesys joms.

Jei pirma sudedamoji dalis – regeneruotas pienas, tai žinokite, kad pieno milteliai sumaišyti su vandeniu, kad atgamintų ankstesnį santykį vandens ir sausųjų medžiagų. Jei regeneruotas nugriebtas pienas sudaro 50 proc., tai 5 proc. nugriebto pieno milteliai, o likusi dalis – 45 proc. vanduo.

Leduose rasime alergenus, stebėkite save!

Alergiškiems ar netoleruojantiems laktozės, pieno baltymų, glitimo, riešutų, sojos ir jos produktų būtina peržvelgti sudedamųjų dalių sąrašą, kuriame išryškintai turi būti pažymėti alergenai. Jei perkami ledai kavinėse ar ledainėse galima pasiteirauti prekybininkų sudedamųjų dalių sąrašo ir informacijos apie alergenus.

Alergines reakcijas gali sukelti ne tik 14 pagrindinių alergenų, įtrauktų į ES teisės aktus, bet ir į ledus įdėti dažikliai, tirštikiai ar saldikliai. Todėl atkreipkite dėmesį ne tik į ledų sudėtį, bet suvalgę ledus stebėkite savo organizmo reakcijas. Galbūt suvalgyti ledai, nors išsirinkti sveikatai palankesni pagal sudėtį, Jūsų organizmui sukels tokias reakcijas kaip: pilvo pūtimą, bėrimus, galvos skausmą ir pan. Tai gali atsitikti net, pavyzdžiui, dėl glitimo esančio vafliniame indelyje. Stebėkite save.

Skaitykite ne tik etiketes, bet vertinkite maistingumo deklaracijas

Žmonės turintys antsvorio, nutukimo, padidintą cholesterolio kiekį ar sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų rinktis liesesnius ledus, kur riebalų kiekis tos grupės ledų būtų mažiausias.

Žinoma, visų svarbiausia, kad tai netaptų kasdienine vartojimo preke. Taip pat cukrų kiekis turėtų būti mažiausias iš renkamos ledų lentynos.

Jei į ledus dedami pieno riebalai ir baltymai, jie vadinami:

„plombyru“, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 12 proc. ir jie yra patys riebiausi;

„grietininiais“ – truputį liesesni, kuriuose pieno riebalų kiekis 8 – 11 proc.

„pieniškais“, kuriuose pieno riebalų ne daugiau kaip 7 proc.

Šių valgomųjų ledų sudedamųjų dalių sąraše neturėtų būti gyvūniniai riebalai pakeisti augaliniais, bet dažnu atveju jie yra kaip kitų ledų sudedamųjų dalių sudėtinė dalis.

Taigi riebalai gali būti ne tik gyvūninės kilmės t.y. gauti iš pieno, tačiau dažnai leduose sutinkami rafinuoti aliejai, kurie etiketėse nurodomi kaip augaliniai riebalai ar jų mišiniai bei hidrinti riebalai, kurie yra potencialus transizomerų šaltinis.

Todėl ledų su rafinuotais aliejais, o ypač hidrintais riebalais reikėtų vengti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaikams, apskritai, jų vartoti nerekomenduoja.

Sorbetiniai ledai gali būti sveikatai palankesni

Netoleruojantiems laktozės ar alergiškiems pieno produktams reikėtų rinktis sorbetą, kuriame vaisių turi būti ne mažiau nei 25 proc. Keletas sorbetinių ledų pavyzdžių rasti viename prekybos centre: mango, aviečių, braškių, juodųjų serbentų.

Ne tik mažiau kalorijų, išskirtinai riebalų beveik nėra, daugiau natūralaus cukraus iš vaisių tyrės (sudaro daugiau nei 40 proc.), bet ir maisto priedai nėra pavojingi. Mango ir avietinio sorbeto maisto priedų analizė: stabilizatoriai, tirštikliai, emulsikliai – pektinas, pupenijų derva, ksantano derva, saldžiųjų seratonijų derva – natūralūs polisacharidai, esantis natūraliai vaisiuose ar kituose maisto produktuose ir iš jų išskiriami.

Sorbetas yra ledai be riebalų, o šerbeto sudėtyje gali būti riebalų.

Pagal vaisių kiekį valgomieji ledai skirstomi į:

sorbetą, kuriame turi būti ne mažiau kaip 25 proc vaisių,

vaisinius, kuriuose ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba 2,5 proc. vaisių sulčių,

šerbetą, kuriame ne mažiau kaip 10 proc. vaisių ir turi būti ne mažiau kaip 1 proc. riebalų.

Pagal tai matosi, kad pirmenybę reiktų teikti sorbetinimas ledams.

Mėgaukitės valgymo procesu

Vaikai turi būti mokomi išsirinkti kokybiškiausius ledus ir jais pasimėgauti, tik žinoma, tai neturi būti kasdieninis vartojimo produktas. Tai padės vaikams suvokti, kad saldumynai nėra „uždraustas vaisius”, o juos galima valgyti – retai, bet pajaučiant ragavimo malonumą. Toks elgesys neugdys kaltės jausmo, nevers slapstytis nuo tėvų, o bus sąmoningo valgymo pamokos nuo pat mažumės.

Vaikas augs sąmoningas valgytojas ir prastos kokybės menkaverčių ledų ar kitų saldumynų tiesiog valgys retai arba atsisakys apskritai. Ugdykime išrankią kokybiškam maistui jaunąją kartą ir mokykime juos valgymo kultūros nuo pat mažumės. Juk sveikatai palanki mityba ne vien fiziologinių poreikių tenkinimas, sotumo jausmo pajautimas – tai malonumas, kuris turi būti sveikatai palankus ir jis bus, kai mažieji valgytojai valgys ledus su pasimėgaujimu. Tėveliai, priminkite jiems, kad vaikai valgydami mėgautųsi su kiekvienu kąsniu.

Gaminkite ledus namuose iš sezoninių vaisių ir uogų

Jei turite noro ir laiko gamybai, tai puikus būdas įtraukti vaikus ir praleisti laiką gaminant naminius ledus. Jiems patiks ne tik gaminti, bet ir valgyti savo ruoštus ledus. O ledų improvizacijoms ribų nėra.

Braškes ir bananus susmulkinti ir sudėti į formeles, sušaldyti. Štai ir viskas – skanūs ir sveikatai palankūs ledai.

Galima pridėti islandinio šalavijo sėklų, maltų linų sėmenų, taip praturtinsite ledus ne tik baltymais, bet vertingomis riebalų rūgštimis.

Taip pat galima panaudoti gaminant ledus kokosų drožles ar kokosų pieną, kurį pasigaminti labai paprasta: 2 stiklinės kokosų drožlių; 4 stiklinės vandens; žiupsnelis Himalajų druskos. Kokosų drožles mirkyti karštame vandenyje, bet neverdančiame, apie 2 val., po to visas sudėtines dalis susmulkinti trintuvu, perkošti per sietelį turime kokosų pieną. Galima jį panaudoti ruošiant ledus su sezoninėmis uogomis ir vaisiais.

Jei neturite formelių, tiesiog bananus įdėkite porai valandų į šaldiklį ir po to šaukšteliu ragaukite bananinius ledus.

Tiems, kas toleruoja pieno produktus galima ledus namuose gaminti ir iš natūralaus jogurto su šviežiomis uogomis ir vaisiais, galima praturtinti ir kokybiška kakava.

Gaminant ledus namuose būkite drąsūs ir improvizuokite. Skatinkite vaikus atrasti naujus skonius, ieškoti naujų derinių. Ledų gamyboje galima naudoti ne tik įvairius sezoninius vaisius, uogas, bet ir daržoves ar žalumynus – agurkus, špinatus, žirnelius, melisas, mėtą, imbierą ir t.t.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.

„Slapti pirkėjai“ ragaus ne tik ligoniams, bet ir darželinukams bei mokiniams tiekiamo maisto

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrins ne tik ligoniams, bet ir mokiniams tiekiamą maistą.

Arbatos kūdikiams ir mažyliams, kad jie augtų sveiki

Pasitelkus žinomo Lietuvos pediatro doc. Algimanto Vingro žinias bei patirtį, sukurtos kūdikiams ir mažyliams subalansuotos, specialios receptūros GURGIO, PUKSIO, KNIURKIO, ŽVARBIO arbatėlės.

Kur ir kaip tinkamai laikyti vaistus namuose

Vonios spintelėje. Miegamajame, komodoje prie lovos. Viename iš virtuvėje esančių stalčių. Dėžutėje ant lentynos. Tai - kelios dažniausios vietos, kur žmonės laiko vaistus. Tačiau vaistai - ne saldainiai, kad juos būtų galima laikyti bet kur, bet kaip, bet kokiomis sąlygomis. Ką vertėtų žinoti?

Kai vaiko organizmui ima trūkti skysčių

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojamos nuo gilios senovės. Ir nors mokslui nuolat tobulėjant sukuriama vis efektyvesnių vaistų, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.

„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai.