Sveikatos specialistė apie ledus: ko net suaugusieji nežino, o gamintojai nesako

 (23)
Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja vasaros be ledų. Kasdien suvalgoma ne po vieną ir ne po dvi porcijas. Ypač ledų vilionėms sunkiai atsispiria vaikai. Kokius ledus rinktis prekybos centruose, kad jie būtų sveikatai palankesni? O gal galima pasigaminti greitai ir skaniai namuose? Į šiuos klausimus atsako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė teigia, jog dažnu atveju ledai pirkti prekybos centruose – tuščios kalorijos, maisto priedų bei riebalų dozė.

"Nors vasara karšta ir norisi atsigaivinti, tačiau tiems, kam svarbu išsaugoti gerą sveikatą ledai neturėtų būti kasdieninis vasaros atributas. Jei perkate ledus, tai būtina išsirinkti ne tik pačius skaniausius ir jais pasimėgauti, bet rasti tokius, kurie bus sveikatai palankesni", - sako R. Bogušienė, iniciatyvoa „Sveikatai palankus“, kuri siekia vaikų maitinimo teigiamų pokyčių ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namų ūkiuose, kūrėja.

Trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas

Pirkdami prekybos centruose ieškokite kartu su vaikais sveikesnių alternatyvų. Skaitykite ženklinimo etiketes ir laikykitės vienos paprastos sąlygos – teikite pirmenybę tiems ledams, kurių trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas.

Labai svarbu, kad sudėtyje nebūtų dažiklių (E 102, E 104, E 110, E 120, E 122, E 123, E 124, E 127, E 128, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151, E 155, E 180), saldiklių (E950 - E962).

Reiktų žinoti, kad ledų pavadinimas gali ir suklaidinti, pavyzdžiui, jei parašyta ledai aviečių skonio, tai aviečių gali ir nebūti tik aviečių kvapioji medžiaga. Jei nurodytas pavadinimas grietinėlės skonio, tai grietinėlės greičiausiai ir nebus, tik jos sintetinė kvapioji medžiaga. O paskaičius visas ledų sudedamąsias dalis gali ir nesinorėti valgyti daugiau nei vienos porcijos.

Svarbiausi - pirmi du-trys ledų ingredientai

Tik prisiminkite, kad sudedamosios dalys surašomos mažėjančia tvarka, ką tai reiškia? Jei perkate ledus, kurių pirma sudedamoji dalis vanduo ir cukrus, tai suprantate, kad perkate ne ledus, o šaldytą vandenį su cukrumi? Prisimenu studijų laikus, kai vienas pieno technologijų dėstytojas pasakė: „Geriausias verslas pardavinėti šaldytą vandenį su priedais“.

Žinoma, ledai sudaryti ne tik iš vandens ir priedų, bet tikrai yra tokių, kurie vadinasi vaisiniais, o pirma sudedamoji dalis – vanduo, antra – cukrus, trečia – krakmolo sirupas. Taigi būkite budrūs! Pirmos dvi-trys sudedamosios dalys sudarys apie 70-90 proc. viso produkto, dėl to didžiausias dėmesys joms.

Jei pirma sudedamoji dalis – regeneruotas pienas, tai žinokite, kad pieno milteliai sumaišyti su vandeniu, kad atgamintų ankstesnį santykį vandens ir sausųjų medžiagų. Jei regeneruotas nugriebtas pienas sudaro 50 proc., tai 5 proc. nugriebto pieno milteliai, o likusi dalis – 45 proc. vanduo.

Leduose rasime alergenus, stebėkite save!

Alergiškiems ar netoleruojantiems laktozės, pieno baltymų, glitimo, riešutų, sojos ir jos produktų būtina peržvelgti sudedamųjų dalių sąrašą, kuriame išryškintai turi būti pažymėti alergenai. Jei perkami ledai kavinėse ar ledainėse galima pasiteirauti prekybininkų sudedamųjų dalių sąrašo ir informacijos apie alergenus.

Alergines reakcijas gali sukelti ne tik 14 pagrindinių alergenų, įtrauktų į ES teisės aktus, bet ir į ledus įdėti dažikliai, tirštikiai ar saldikliai. Todėl atkreipkite dėmesį ne tik į ledų sudėtį, bet suvalgę ledus stebėkite savo organizmo reakcijas. Galbūt suvalgyti ledai, nors išsirinkti sveikatai palankesni pagal sudėtį, Jūsų organizmui sukels tokias reakcijas kaip: pilvo pūtimą, bėrimus, galvos skausmą ir pan. Tai gali atsitikti net, pavyzdžiui, dėl glitimo esančio vafliniame indelyje. Stebėkite save.

Skaitykite ne tik etiketes, bet vertinkite maistingumo deklaracijas

Žmonės turintys antsvorio, nutukimo, padidintą cholesterolio kiekį ar sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų rinktis liesesnius ledus, kur riebalų kiekis tos grupės ledų būtų mažiausias.

Žinoma, visų svarbiausia, kad tai netaptų kasdienine vartojimo preke. Taip pat cukrų kiekis turėtų būti mažiausias iš renkamos ledų lentynos.

Jei į ledus dedami pieno riebalai ir baltymai, jie vadinami:

„plombyru“, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 12 proc. ir jie yra patys riebiausi;

„grietininiais“ – truputį liesesni, kuriuose pieno riebalų kiekis 8 – 11 proc.

„pieniškais“, kuriuose pieno riebalų ne daugiau kaip 7 proc.

Šių valgomųjų ledų sudedamųjų dalių sąraše neturėtų būti gyvūniniai riebalai pakeisti augaliniais, bet dažnu atveju jie yra kaip kitų ledų sudedamųjų dalių sudėtinė dalis.

Taigi riebalai gali būti ne tik gyvūninės kilmės t.y. gauti iš pieno, tačiau dažnai leduose sutinkami rafinuoti aliejai, kurie etiketėse nurodomi kaip augaliniai riebalai ar jų mišiniai bei hidrinti riebalai, kurie yra potencialus transizomerų šaltinis.

Todėl ledų su rafinuotais aliejais, o ypač hidrintais riebalais reikėtų vengti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaikams, apskritai, jų vartoti nerekomenduoja.

Sorbetiniai ledai gali būti sveikatai palankesni

Netoleruojantiems laktozės ar alergiškiems pieno produktams reikėtų rinktis sorbetą, kuriame vaisių turi būti ne mažiau nei 25 proc. Keletas sorbetinių ledų pavyzdžių rasti viename prekybos centre: mango, aviečių, braškių, juodųjų serbentų.

Ne tik mažiau kalorijų, išskirtinai riebalų beveik nėra, daugiau natūralaus cukraus iš vaisių tyrės (sudaro daugiau nei 40 proc.), bet ir maisto priedai nėra pavojingi. Mango ir avietinio sorbeto maisto priedų analizė: stabilizatoriai, tirštikliai, emulsikliai – pektinas, pupenijų derva, ksantano derva, saldžiųjų seratonijų derva – natūralūs polisacharidai, esantis natūraliai vaisiuose ar kituose maisto produktuose ir iš jų išskiriami.

Sorbetas yra ledai be riebalų, o šerbeto sudėtyje gali būti riebalų.

Pagal vaisių kiekį valgomieji ledai skirstomi į:

sorbetą, kuriame turi būti ne mažiau kaip 25 proc vaisių,

vaisinius, kuriuose ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba 2,5 proc. vaisių sulčių,

šerbetą, kuriame ne mažiau kaip 10 proc. vaisių ir turi būti ne mažiau kaip 1 proc. riebalų.

Pagal tai matosi, kad pirmenybę reiktų teikti sorbetinimas ledams.

Mėgaukitės valgymo procesu

Vaikai turi būti mokomi išsirinkti kokybiškiausius ledus ir jais pasimėgauti, tik žinoma, tai neturi būti kasdieninis vartojimo produktas. Tai padės vaikams suvokti, kad saldumynai nėra „uždraustas vaisius”, o juos galima valgyti – retai, bet pajaučiant ragavimo malonumą. Toks elgesys neugdys kaltės jausmo, nevers slapstytis nuo tėvų, o bus sąmoningo valgymo pamokos nuo pat mažumės.

Vaikas augs sąmoningas valgytojas ir prastos kokybės menkaverčių ledų ar kitų saldumynų tiesiog valgys retai arba atsisakys apskritai. Ugdykime išrankią kokybiškam maistui jaunąją kartą ir mokykime juos valgymo kultūros nuo pat mažumės. Juk sveikatai palanki mityba ne vien fiziologinių poreikių tenkinimas, sotumo jausmo pajautimas – tai malonumas, kuris turi būti sveikatai palankus ir jis bus, kai mažieji valgytojai valgys ledus su pasimėgaujimu. Tėveliai, priminkite jiems, kad vaikai valgydami mėgautųsi su kiekvienu kąsniu.

Gaminkite ledus namuose iš sezoninių vaisių ir uogų

Jei turite noro ir laiko gamybai, tai puikus būdas įtraukti vaikus ir praleisti laiką gaminant naminius ledus. Jiems patiks ne tik gaminti, bet ir valgyti savo ruoštus ledus. O ledų improvizacijoms ribų nėra.

Braškes ir bananus susmulkinti ir sudėti į formeles, sušaldyti. Štai ir viskas – skanūs ir sveikatai palankūs ledai.

Galima pridėti islandinio šalavijo sėklų, maltų linų sėmenų, taip praturtinsite ledus ne tik baltymais, bet vertingomis riebalų rūgštimis.

Taip pat galima panaudoti gaminant ledus kokosų drožles ar kokosų pieną, kurį pasigaminti labai paprasta: 2 stiklinės kokosų drožlių; 4 stiklinės vandens; žiupsnelis Himalajų druskos. Kokosų drožles mirkyti karštame vandenyje, bet neverdančiame, apie 2 val., po to visas sudėtines dalis susmulkinti trintuvu, perkošti per sietelį turime kokosų pieną. Galima jį panaudoti ruošiant ledus su sezoninėmis uogomis ir vaisiais.

Jei neturite formelių, tiesiog bananus įdėkite porai valandų į šaldiklį ir po to šaukšteliu ragaukite bananinius ledus.

Tiems, kas toleruoja pieno produktus galima ledus namuose gaminti ir iš natūralaus jogurto su šviežiomis uogomis ir vaisiais, galima praturtinti ir kokybiška kakava.

Gaminant ledus namuose būkite drąsūs ir improvizuokite. Skatinkite vaikus atrasti naujus skonius, ieškoti naujų derinių. Ledų gamyboje galima naudoti ne tik įvairius sezoninius vaisius, uogas, bet ir daržoves ar žalumynus – agurkus, špinatus, žirnelius, melisas, mėtą, imbierą ir t.t.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.