Tai, ko nežinojome apie glaistytus varškės sūrelius

 (5)
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atlikę perkamiausių Lietuvoje glaistytų varškės sūrelių tyrimus, pripažino, kad gamintojai laikosi visų reikalavimų ir pirkėjų neapgaudinėja. Tai reiškia, kad visi tirti glaistyti varškės sūreliai atitiko jiems keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, jų sudėtyje nebuvo nustatyta daugiau nei leidžiama konservantų, augalinių riebalų ar neleistinų maisto priedų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Į ką atkreipti dėmesį renkantis sūrelį

„Buvo tiriami skirtingų gamintojų penkių pavadinimų glaistyti varškės sūreliai, stengiantis išaiškinti, ar informacija ženklinimo etiketėse atitinka tikrovę, taip pat, ar šie gaminiai yra geros kokybės. Pažeidimų nebuvo nustatyta, tad žmonės gali būti tikri, kad vartoja saugius šiuos produktus", - sako VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.

Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad glaistyti varškės sūreliai - desertas, tad piktnaudžiauti jais nereikėtų. Taip pat renkantis sūrelį, reikėtų atidžiai perskaityti etiketę. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar užrašyta varškės sūrelis, desertas, ar gaminys. Mat tai skirtingos kokybės produktai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokios savybės trukdo gyventi kiekvienam Zodiako ženklui
Bananas+šokoladas= pyragas, kurio suvalgysite ir trupinius

„Į varškės desertų ar gaminių sudėtį įeina pieno produktų pakaitalai - augalinis aliejus, sojos baltymai ir kt. Be to, šiems gaminiams nėra nustatyti griežti žaliavų naudojimo apribojimai. Jie yra pigesni nei glaistyti varškės sūreliai, tačiau ir itin aukštos kokybės nereikėtų tikėtis", - pabrėžia A. Greičiuvienė.

Tuo tarpu varškės sūreliai gaminami tik iš slėgtos, pertrintos ar kitaip smulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais ar jų sudedamosiomis dalimis. Pasak specialistės, varškės sūrelių masėje neleidžiama pakeisti pieno riebalų augaliniais riebalais, tačiau augalinius riebalus galima naudoti (ir tai dažnai daroma) glaistų, kuriais padengiami sūreliai, gamybai.

Sūrelių skonį ir konsistenciją lemia skirtingas varškės gamybos būdas, pieno, iš kurio gaminama varškė, rūšis, maisto priedų kiekis.

Teisės aktai, reglamentuojantys glaistytų varškės sūrelių gamybą, numato, kad šių produktų sudėtyje gali būti vaisių, uogų, daržovių, grūdų produktų, aguonų, šokolado, kavos, kakavos, riešutų, medaus, sacharidų, prieskonių, vitaminų, mineralinių medžiagų, natūralių ir natūralioms identiškų kvapiųjų medžiagų, želatinos, krakmolo, kai kurių maisto priedų.

Pagrindinės varškės sūreliuose esančios medžiagos

Gaminant glaistytus varškės sūrelius, be varškės, beveik visuomet dedama modifikuoto krakmolo (E1422). Tai krakmolas, kurio pakeistos technologinės savybės nekeičiant jo, kaip produkto, esmės. Krakmolas modifikuojamas tam, kad jis išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims. Svarbu, kad su genetiškai modifikuotu produktu jis neturi nieko bendro.

Dar viena itin dažna sudėtinė varškės sūrelių dalis - lecitinas arba sojų licitinas. Tai į riebalus panaši medžiaga, randama kiekvieno organizmo ląstelėje. Papildomai lecitino rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems antsvorį, esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui. Maisto pramonėje lecitinas dažniausiai naudojamas kaip emulsiklis ir medžiaga, stabdanti oksidacijos procesus.

Saldžiųjų ceratonijų derva (E410) taip pat dažnai dedama į varškės sūrelius. Ji yra natūralus polisacharidas, išskiriamas iš saldžiavaisio pupmedžio ir naudojamas kaip tirštiklis, stabilizatorius bei emulsiklis.

Kitas itin dažnai varškės sūrelių sudėtyje esantis natūralus polisacharidas - Ksantano derva (E415). Ji išskiriama iš cukraus ir melasos, naudojama kaip tirštiklis, stabilizatorius ir emulsiklis. Jos kiekiai neribojami, nes tai natūrali medžiaga, neturi pašalinio poveikio.

Beveik visi gamintojai į varškės sūrelius deda ir citrinų rūgšties (E330). Šios medžiagos yra kiekvieno gyvo organizmo sudėtyje. Tai tarsi visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas, ji padidina daugelio antioksidatorių aktyvumą.

Neretai glaistytų varškės sūrelių sudėtyje yra hidrintų riebalų - chemiškai pakitusių augalinių riebalų, susidariusių jų kietinimo metu. Hidrinimas - tai cheminė reakcija, kurios metu prie anglies atomų grandinės trans-padėtyje prisijungia vandenilio atomai. Tokios cheminės reakcijos natūraliai gamtoje beveik nevyksta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.