Tiesa ir mitai apie karpas

 (42)
Kai pastebime karpą ant savo vaiko kūno, ieškome informacijos, kas galėtų padėti ją išnaikinti. Nėra jokių abejonių, kad geriausia pirmoji pagalba – vizitas pas gydytoją, kuris parinks pačią tinkamiausią priemonę.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Straipsnio konsultantas - gydytojas dermatologas Nauris Grušauskas.

Karpos - virusinė liga. Virusai plinta oru. Tad karpa gali atsirasti ant kūno gyvenant kartu su užsikrėtusiu žmogumi.

Mitas. Iš tiesų šią ligą sukelia žmogaus papilomos virusas, bet jis neplinta per orą lašeliais. Dažniausiai užsikrečiama kontaktiniu būdu: per rankšluostį, sveikinantis, ypač jei rankose yra mikrotraumų.

Užsikrėtus virusu karpų atsiranda po kelių savaičių ar mėnesių.

Tiesa. Tą pačią akimirką ar dieną karpa tikrai neatsiranda - reikia laiko. Kada ji išdygs, priklauso nuo vaiko imuniteto. Geriausiai gelbsti taisyklė - grįžus namo rankas nusiplauti muilu. O jei karpų turi šeimos narys, jis privalo šluostytis tik savo rankšluosčiu ir gydytis, visi kiti - dažnai plautis rankas.

Karpų kartais atsiranda ir išnyksta dėl nervų.

Mitas. Karpų atsiranda turintiesiems nusilpusį imunitetą. Nervinė įtampa, nuovargis, aišku, imunitetą silpnina, tad užsikrėtus virusu gali atsirasti karpų. Tačiau jei organizmas atsparus ligoms, jų nepriaugs.

Karpų būna įvairių - plokščių, kietu paviršiumi ir minkštų, spenelio formos.

Tiesa. Spenelio forma retesnė. Karpos paprastai skirstomos į kietąsias (dažniausiai ant padų ir delnų) ir plokščiąsias (jaunatvines), kurios dažnai pasisėja ant veido, akių vokų, lūpų. Jaunatvinės būna ir kelių milimetrų, ir centimetro dydžio (susiliejęs karpų junginys). Karpų neskauda, bet dėl estetinio vaizdo verta gydyti.

Mažiems vaikams karpų dažniausiai atsiranda ant nugarinės plaštakų pusės.

Mitas. Dažniau atsiranda ant delninio paviršiaus, pirštukų, nes vaikai smalsūs, viską čiupinėja, liečia ir šiose vietose dažniausiai būna mikrotraumų. Nors, tiesą sakant, karpų gali atsirasti visur - ant keliukų, nosytės. Vienam ligonėliui iš Panevėžio kelios buvo... nosies ertmėje. Matyt, ją pakrapštydavo pirštukais, ant kurių buvo gausiai priaugusių karpų.

Jokie tepaliukai jų neveikia.

Mitas. Mažus vaikus gydau tik tepaliukais. Nepatarčiau tėveliams gydyti vaiko veido karpų patiems - rūgštiniai vaistai gali pažeisti odą. Viena ligonė norėjo greitai tapti graži, gydėsi puikiu vaistu, tinkamu veido srities karpoms, bet norėdama greičiau pasveikti ją pakrapštė. Kilo pūlingas odos uždegimas. Karpas reikia gydyti neskubant. Neretai tėveliai skundžiasi, kad karpą vis tepa vaistais, bet ši nė kiek nemažėja. Karpas gydantys rūgštinės kilmės vaistais kietų, storu paviršiumi darinių šaknų nepaveikia. Todėl visada patariu prieš tepant vaistų jas pamirkyti vonelėje ar suminkštinti kremu. Naujai atsiradusios būna minkštokos, lengviau gydomos, tik paskui jos sukietėja, suragėja.

Karpą galima tiesiog nukirpti ir patepti spiritu.

Mitas. Nukirpta karpa stipriai kraujuoja ir gali atsirasti žaizda. Be to, ji tikrai ataugs, nes liko šaknys.

Reikia paimti juodą siūlą, užrišti tiek mazgų, kiek yra karpų, ir užkasti į mėšlą po tvarto slenksčiu ar lietvamzdžiu. Kai siūlas supūva, karpos išnyksta.

Mitas. Per tą pusmetį, kol siūlas pūva, gali sustiprėti imunitetas ir karpos išnykti. Tada iš tiesų įvyksta „stebuklas".

Negavusi oro karpa „uždūsta", tad savaitei laiko reikia ją užklijuoti pleistru.

Mitas. Po pleistru karpa tik šunta ir suminkštėja. Tokią būna lengviau paveikti vaistais ir sunaikinti. Jei po pleistru karpa iš tiesų išnyktų, kiekvienas norėtų taip gydytis.

Efektyviausi pagal močiučių receptus pagaminti vaistai. Pvz., česnakas, sutrintas su lydytais kiaulės taukais, trintos putino uogos arba kiaulpienės, karpažolės, ugniažolės sultys.

Ir tiesa, ir mitas. Tai natūralūs vaistai, turintys šiek tiek rūgšties. Populiariausios yra ugniažolės sultys. Jei karpos mažutės ir ką tik pasirodžiusios, šie vaistai gali padėti. Kietų, didelių ir iškerojusių neveikia.

Karpų gydyti apskritai nereikia - savaime atsirado, savaime ir išnyks.

Ir tiesa, ir mitas. Jei imunitetas geras, karpos išnyksta. Tačiau jei dėl kokių nors lėtinių ligų (cukraligės, sutrikusios skydliaukės veiklos, tuberkuliozės) jis labai nusilpo, reikia ne laukti, o rimtai gydytis.

Karpa dingsta išsigandus.

Tiesa. Neretas turbūt girdėjo pasakojant močiutę, kaip kažkas kažko išsigando ir karpos prapuolė. Taip nutiko dėl to, kad bet koks dirginimas gali sukelti atsakomąją organizmo reakciją.Tada jis pradeda kovoti su visais svetimkūniais. Žinoma, tai dar nereiškia, kad vaiką reikia specialiai gąsdinti.

Karpas gali išnaikinti žiniuonės įtaiga.

Ir tiesa, ir mitas. Žiniuonės užkalba, bet tuo pačiu metu duoda atsigerti žolelių arbatėlės (dažniausiai imunitetą stiprinančios ežiuolės). Ir gydytojai kartais vaikams išrašo imuninę sistemą stimuliuojančio preparato. Jo pavartojus, karpos išnyksta, nereikia deginti azotu ar elektra.

Prideginus azotu, elektra arba lazeriu lieka kosmetinių randų.

Mitas. Gydant 1 kvadratinio cm dydžio karpą naivu tikėtis, kad neliks nė menkiausio ženklo. Tačiau jei laiku kreipiamasi į medikus, jei vaikas yra mažas (iki 8-9 m.) arba stiprus ir sveikas, gydau vaistais, netaikau elektrokoaguliacijos ar azoto terapijos. Juk šie metodai gana skausmingi. Net ir nuskausminant vaikui įvaroma baimės. Stresą patyręs naktį nemiega, blaškosi. Azoto ar elektros terapijos prireikia, jei karpa labai trukdo ir kitais būdais neįmanoma pašalinti, jei pradeda daugintis.

Lazeriu gydyti brangu. Jo principas toks pats - darinys sutirpdomas aukšta temperatūra.
Karpos gali ataugti.

Tiesa. Juk virusu galima vėl užsikrėsti. O jei imunitetas silpnas, karpų vėl atsiranda. Kartais po 4-5 mėn. atveda tėveliai vaiką ir sako: „Štai gydytojas blogai išgydė ir karpa atsinaujino". Aišku, kartais naikinant didelę ar giliomis šaknimis, dalis gali likti nesunaikinta. Paprastai tokio ligonio tėveliams sakau, kad po poros savaičių vėl jį atvestų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.