Trys R. Bogušienės patarimai, kad vaikai pamėgtų sveiką maistą

Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo", „mano vaikas valgo tik sveikatai nepalankų maistą".
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Raminta Bogušienė, sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė , dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, atsakydama į vienos susirūpinusios mamos laišką, pažeria keletą patarimų visos Lietuvos mamoms ir tėčiams. Jie padės ne tik formuoti vaikų sveikatai palankios mitybos įpročius, bet prisidės prie visos šeimos sveikatos išsaugojimo.

Mama mano, kad vaikas nevalgo sveikatai palankaus maisto

"Mano dukrytės mityba nesveika, nesubalansuota, ji apskritai mažai ką valgo. Mergaitė visiškai nevalgo vaisių, uogų, daržovių ir beveik nevalgo mėsos. Taip pat ji nevalgo kitų sveikatai naudingų patiekalų, pavyzdžiui, įvairių košių, sriubų ir kt. Laimei, bent darželyje retkarčiais paragauja mėsytės. Namuose – griežtai ne.

Šiuo metu ji valgo, mano nuomone, visiškai nesveikus maisto produktus/patiekalus: sausus pusryčius su pienu, virtus kiaušinius, batoną, šaldytus virtus koldūnus be mėsos, keptus žuvies pirštelius, bulves, ir, žinoma, saldumynus. Tiesiog nežinau, kada ir kokiu būdu šie produktai atsirado mūsų racione. Greičiausiai tada, kai vaikas atsisakė valgyti „normalų" maistą. Tada atrodė geriau, kad nors ką nors lai valgo nei nieko. Tiesiog vieną kitą kartą pradėjome duoti nesveiko maisto, ir to, matyt, užteko, kad vaikas greitai pakeistų įpročius. Baisiausia, kad jos meniu nuolat mažėja. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau (prieš metus) valgydavo virtas dešreles, tai pastaraisiais metais jų net neparagauja ir t.t. Esu apimta nevilties ir nežinau, kokiu būdu priversti/skatinti/ mokinti valgyti įvairų ir naudingą maistą. Todėl klausiu Jūsų, kol dar laikas, kaip galima šią situaciją / problemą pakeisti", – kreipdamasi į mitybos specialistę Ramintą Bogušienę rašė mama Inga.

VŠĮ "Sveikatai palankus" įkūrėja ir socialinių iniciatyvų mitybos raštingumo didinimui įgyvendintoja Raminta Bogušienė pataria.

1. Būkime pavyzdžiu

Kuo dažniau iš parduotuvių lentynų rinkimės sveikatai palankesnius maisto produktus. Atmeskime ir nekraukime į kasdieninius krepšius menkaverčių ir sveikatą griaunančių maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos, iš dalies ir visiškai hidrintų riebalų, rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų. Kasdieninėje mityboje atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Kai nebus namuose tokių produktų, nebus ir valgytojų. Pastebėsime, kaip gerėja visos šeimos sveikata.

Sunku tik žengti pirmą žingsnį. Nelaukite, kol gyvenimas privers priimti sveikatai palankios mitybos įpročius – padarykite tai patys. Jei retomis progomis renkatės sveikatai nepalankius maisto produktus, akcentuokite vaikams, kad tai nėra kasdienybė. Ateis diena, kai retos išimtys bus tokios retos, kad jų nepastebėsite nei jūs, nei jūsų vaikai.

Sugrįžę prie natūralaus skonio pajautimo, visi šeimos nariai pradeda jausti tikrąjį produktų skonį ir net grikių košė, virta ant vandens su žiupsneliu druskos ir cinamono, tampa "dievų maistu". Pirmiausia suaugę šeimos nariai turėtų atsigręžti į savo lėkštę, o vaikams neliks nieko kito, tik prisitaikyti. Ir nepamirškime, kad vaikai – dideli suaugę. Kalbėkime su jais kaip su lygiaverčiais, diskutuokime, analizuokime, koks maistas palankus, koks ne, rodykime pavyzdį ir vaikai valgys sveikai. Netikite? Pabandykite!

Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti – duokime, kai vaikas sako "Aš sotus" – leiskime jam baigti. Pasirinkimas galimas tik tarp sveikatai palankių patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio.

2. Sudarykime tinkamas mitybos sąlygas

Žinoma, kai kurie tėveliai pasakys, bet darželiuose, viešojo maitinimo sektoriuje ar pas močiutę vaikas dažniausiai gauna sveikatai nepalankų maistą ir jų skonio receptorius išderina, dėl to sveiko maisto nevalgo namuose. Pirma, į močiutės puodus nereikėtų lįsti, ji su gamintu maistu perduoda ne tik maistines medžiagas, bet ir meilę, teigiamą energiją. Juk tai nėra kasdieninė mityba, kuri gali išderinti vaiko natūralų skonio suvokimą. Bet jei močiutė vaišina ne savo gardžiai keptais pyragais, o pirktiniais koldūnais ar žuvies piršteliais, saldumynais, meilės jausmo ir palankumo sveikatai nėra ko ir ieškoti. Tada tėvelių pareiga perduoti močiutėms, kad taip elgdamos neprisideda prie sveikatai palankios vaikų mitybos įpročių formavimo. Antra, darželiuose dažniausiai maistas dar geresnis nei namuose. Kodėl? Jis ruošiamas šviežiai, ne mažiau 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai pagal subalansuotą racioną. Žinoma, ir ten nėra viskas idealu, yra tikrai kur tobulėti, bet ar namuose yra draudžiamų maisto produktų sąrašas vaikams? Kalbama apie sausainius su iš dalies hidrintais riebalais, saldainius, gazuotus gėrimus, rūkytus mėsos ir žuvies gaminius, kurie draudžiami darželiuose, bet ne retoje šeimoje sutinkami ant stalo. Todėl būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą visos ugdymo įstaigos bendruomenės.

3. Didinkime vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą

Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveikatai palankų. Sakote, brangu – klystate. Maisto papildai kainuoja daugiau nei gryni produktai (daržovės, šviežia mėsa, žuvis, pilnavertės grūdinės kultūros, kiaušiniai ir kita).

Darželiuose sveikatai nepalankūs produktai draustini, o namuose? Vienodumas turi išlikti ne tik namuose, ugdymo įstaigos, bet ir viešosiose maitinimo įstaigose. Ir visi mes turime prisidėti prie vaikų mitybos įpročių formavimo. Jei kavinėje Fri bulvytės norma, tai vaikui atrodys norma ir namuose, o kodėl gi ne? Tėvelių pareiga sudaryti tinkamas sąlygas tokio maisto nevalgyti. Jei nėra galimybių, tada tai tegul būna retos progos. Būtina kalbėtis su vaiku, kad toks maistas nepalankus imunitetui ir gali būti susijęs su peršalimo ligomis, skaudančiu pilvuku, galvos skausmu, sugedusiais dantims ir pan. Žinių apie mitybą praplėtimas tiek jums, tiek vaikams padės vidumi pajausti prasto maisto įtaką jūsų sveikatai. Svarbu – klausykite savęs ir mokykite to savo vaikus, nes tik jūs geriausiai žinote, koks maistas jūsų sveikatai palankus, tik jūs esate geriausi savo gydytojai ir mitybos specialistai. Nesitikėkite, kad per vieną dieną pavyks atsukti laikrodį atgal. Kantrybės – žingsnis po žingsnio ir rezultatai nudžiugins.

Maisto technologė Raminta Bogušienė tiki, kad tik kompleksinis mitybos raštingumo didinimas padės suformuoti Z kartos kasdienius sveikatai palankius mitybos įpročius. Artimiausi renginiai vyks vasario 23 d. Telšių miesto T. Borisevičiaus gimnazijoje, o kovo 1-2 d. Vilniuje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.