Tymai ir raudonukė: ką svarbu žinoti apie šias užkrečiamąsias ligas

 (1)
Tymai ir raudonukė – ligos, kadaise nusinešusios ne vieną gyvybę, vėl plinta po visą Europą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sergamumas tymais šoktelėjo, nes daugelis tėvų ėmė vengti skiepyti vaikus, todėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šių metų Imunizacijos savaitės tema skelbia apie dviejų ūmių infekcinių ligų – tymų ir raudonukės – likvidavimą ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į skiepų nuo šių užkrečiamųjų ligų svarbą.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pediatrė Lilija Žirgulienė teigia, kad ši tema itin aktuali, mat jei visuomenė ir toliau atsisakys skiepų – susirgimų atvejų ir pavojingų komplikacijų tik daugės.

Atsisakyti skiepų – pernelyg rizikinga

PSO iškėlė tikslą iki 2018 metų išnaikinti tymus visame pasaulyje, tačiau vien Lietuvoje 2015 metais šia liga sirgo 51 asmuo. Kokie veiksniai daro įtaką tymų ir raudonukės atsinaujinimui ir kaip visuomenė gali prisidėti prie itin svarbaus tikslo siekimo – šių vaikučiams itin pavojingų ligų išnaikinimo?

Lilija Žirgulienė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, jog pastaraisiais metais dėl atsiradusio judėjimo prieš vakcinas Lietuvoje mažėja skiepijimų. Tai reiškia, kad sudaroma galimybė plisti tymų ir raudonukės ligų sukėlėjams. „Jei tėvai atsisako skiepyti vaikus, prisiima atsakomybę, kad tikimybė jų vaikams susirgti šiomis ligomis padidėja, o kartu jie gali užkrėsti ir kitus", – sako L. Žirgulienė. Tačiau, pediatrės teigimu, pastebima, kad žmonės jau pradeda suprasti, jog vakcinos yra vienintelė efektyvi priemonė nuo šių ligų.

Jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik vieną kartą, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Pasiskiepijus sukuriamas specifinis imunitetas nesukeliant ligos. Paskiepijus tymų vakcina, vyksta imuninė reakcija, panašiai kaip esant infekcijai, tačiau nesergama.

Užsikrėsti labai paprasta

Tymais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, per kvėpavimo takų sekretu užterštas rankas ir aplinkos daiktus. „Kadangi tymų virusas plinta oro lašeliniu ir aerozoliniu keliu, užsikrėsti tymais labai paprasta. Netgi bendraujant, pabuvus toje pačioje patalpoje, kur yra infekuotas tymų virusu žmogus. Išėjus iš patalpos, virusas dar gali likti joje. Kadangi tymų bėrimas atsiranda tik po paros ar dviejų, atsiradus pirmiems simptomams (temperatūrai, kosuliui, akių junginių uždegimui), žmogus tiesiog nežino, kad platina virusą. Todėl virusas išskiriamas į aplinką iki pirmųjų stiprių ligos simptomų atsiradimo ir pačios ligos metu keturias–septynias dienas", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pirmieji tymų simptomai: karščiavimas (iki 40 laipsnių), sloga, kosulys, akių junginės uždegimas. Vienas pagrindinių požymių – bėrimas, prasidedantis veido srityje ir po truputį plintantis po visą kūną. Kai pakyla temperatūra, žmogus gali pradėti vemti, netekti sąmonės, prasidėti traukuliai. Įtarus, kad vaikutis užsikrėtė tymais, L. Žirgulienė pataria kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir vengti kontakto su kitais žmonėmis. „Tymai – pavojinga liga, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių, vidurinės ausies uždegimą, viduriavimą, encefalitą ar net mirtį, tad delsti negalima", – sako pediatrė.

Raudonukė pavojingiausia nėščiosioms

Šia liga dažniausiai serga vaikai nuo vienerių iki septynerių metų. Tačiau raudonuke gali užsikrėsti ir ja nepersirgę paaugliai ar suaugusieji.

Raudonukė – ūminė infekcinė liga, kuria užsikrečiama nuo sergančiojo. Ligą sukelia virusas, plintantis oru kalbant, čiaudint ar kosint, kai į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus patekęs sukėlėjas su krauju išplinta po visą organizmą. Pirmieji ligos požymiai pasirodo praėjus 14–24 dienoms nuo užsikrėtimo. Po to atsiradęs bėrimas trunka 2–3 dienas, o jam išnykus, oda nepleiskanoja, nelieka randų ar kokių nors dėmių. Kartą susirgus raudonuke, ji nebesikartoja. Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomiškai – duodant vaistų nuo temperatūros, jei reikia, nes specifinio gydymo nėra. Apsisaugoti nuo raudonukės galima tik skiepijantis. Paskiepyti vaikai raudonuke neserga ir negali šio viruso platinti aplinkiniams.

„Kadangi vaikai serga lengvai, neretai sirgdami eina į darželį ir mokyklą, tad gali užkrėsti nėščias moteris. Todėl ypač svarbu, kad vyresni vaikučiai šeimoje būtų paskiepyti dar prieš planuojant nėštumą", – sakė L. Žirgulienė. Pediatrė pabrėžia, kad liga ypač pavojinga nėščioms moterims (jei jos nesirgo), nes gali pažeisti besiformuojančius vaisiaus organus. Kilus menkiausiam įtarimui, kad nėščia moteris serga raudonuke, turi būti atliekami specifiniai kraujo tyrimai. Moterys, kurios nežino, ar yra persirgusios raudonuke ir ar yra skiepytos, turėtų būtinai pasitikrinti dar prieš pastodamos ir pasiskiepyti.

Kada reikia skiepyti?

Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami du kartus nuo tymų, parotito, raudonukės: pirmąjį kartą, kai vaikas sulaukia metų ir trijų mėnesių, antrąjį – šešerių septynerių metų. Skiepijama trijų komponentų (tymų, parotitinės infekcijos, raudonukės) – MMR gyva susilpninta vakcina. „Aš visuomet paaiškinu, kokio šalutinio poveikio galima tikėtis po skiepo, kokia reakcija yra pavojinga ir ką tokiu atveju daryti. Džiaugiuosi, kad per mano 31 metų darbo praktiką tėvai nė karto nesikreipė dėl šalutinio skiepų poveikio vaikučiams ir nebuvo situacijų, kad po skiepo reikėtų sunerimti", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pasak pediatrės, kiekvienas organizmas į skiepą reaguoja skirtingai. Gali pakilti temperatūra, parausti skiepijimo vieta, vaikas gali būti neramus, tačiau šios reakcijos dažniausiai praeina per vieną–tris dienas. Paskiepytas du kartus vaikas įgyja imunitetą visam gyvenimui, tad ilgalaikę apsaugą suteikia tik skiepai.

„Dabar daug žmonių keliauja su vaikais, o mažyliams ir patiems suaugusiesiems, patekus į kitą aplinką, padidėja rizika užsikrėsti raudonuke ir tymais bei šią ligą platinti grįžus į Lietuvą, tad rekomenduojama nepamiršti pasiskiepyti ir prieš vykstant į svečias šalis", – patarė L. Žirgulienė. Ji ragina tėvelius peržiūrėti savo vaikų skiepijimo nuo tymų kalendorių ir nerizikuoti sveikata tų, kurie mums yra patys brangiausi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

9 maisto produktai, kurie stiprina vaiko protą

Tam, kad vaikas augtų sveikas, jam reikia pilnavertės mitybos nuo mažų dienų. Ypač atkreipkite dėmesį į mokyklinio amžiaus vaikų mitybą.

Kaip suderinti sveiką vaiko mitybą ir malonumą

Nerasime vaiko, kuris nemėgtų saldumynų. Tačiau rūpestingi tėvai supranta, kad gardėsiai negerai nei figūrai, nei dantims, tačiau negi vaiką paliksi be saldumynų... Kokią rasti išeitį?

Jei ant maisto produkto parašyta „skirta vaikams“, išlikite budrūs – tai gali būti spąstai (1)

Parduotuvių lentynose dažnai išvystame maisto produktų, kurių etiketėse puikuojasi mažąjį pirkėją viliojantys spalvoti piešinukai ir net užrašai „skirta vaikams". Ar tikrai jie pagaminti kokybiškiau nei suaugusiųjų maistas ir yra palankūs vaikų sveikatai?

Kaip išrinkti vaikui batus, kurie nedarytų žalos jo pėdutei

Kiekvienas vaikas yra individualus ne tik savo pomėgiais, charakteriu, būdo savybėmis, tačiau ir savo fiziologiniais procesais.

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Šiemet per pusmetį užregistruota daugiau susirgimų pneumokokine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas pneumokokine infekcija padidėjo beveik 40 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Rūkote ir turite vaikų? – Tuomet turėtumėte suklusti

Ne paslaptis, kad pasyvus rūkymas, arba kitaip – kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai.

7 klausimai mitybos specialistei apie ledus ir firminis naminių ledų receptas

„Ledų sezonas“ tęsiasi, ir daugeliui tėvų kyla klausimų: kiek ir kokių ledų galima per dieną suvalgyti vaikui? Ar jis neperšals, jei juos valgys kasdien?

Kirmėlės gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų: kaip apsaugoti vaikus

Tikimybė užsikrėsti kirmėlėmis ypač padidėja šiltuoju sezonu, kuomet vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje, nepaisydami kai kurių tėvų įspėjimų, tokių kaip „nusiplauk rankas po žaidimų kieme" ar „nevalgyk neplautų vaisių ir daržovių".

9 mėgstamiausios lietuvių uogos ir jų gydomosios savybės

Miškai ir sodai sunokino įvairiausių uogų. Vasarą vaikai jas valgo rieškučiomis. Kokių gerųjų savybių turi mėgstamiausios lietuvių uogos?

Žinomos moterys atskleidė savo šeimų sveikos mitybos paslaptis (1)

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam.

Kada nereikia mokėti už vaikų dantų gydymą? (2)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Padidėję limfmazgiai vaikui – ar verta sunerimti?

Padidėję limfmazgiai vaikui – pakankamai dažna, ankstyvoje vaikystėje pasitaikanti problema.

Medikai pataria, ką daryti įsisiurbus erkei (27)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kaip elgtis, jei įsisiurbia erkė.

8 mitybos specialistės patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią vaiko apkūnumui (3)

Vaikų sveikata, valgymo įpročiai ir kūno linijos priklauso tik nuo tėvų, nors apkūnių vaikų tėvai dažnai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis. Dietologai pataria patyrinėti savo valgymo įpročius ir nebedaryti svarbiausių klaidų, kurios tukina jūsų atžalas.