Tymai ir raudonukė: ką svarbu žinoti apie šias užkrečiamąsias ligas

 (1)
Tymai ir raudonukė – ligos, kadaise nusinešusios ne vieną gyvybę, vėl plinta po visą Europą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sergamumas tymais šoktelėjo, nes daugelis tėvų ėmė vengti skiepyti vaikus, todėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šių metų Imunizacijos savaitės tema skelbia apie dviejų ūmių infekcinių ligų – tymų ir raudonukės – likvidavimą ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į skiepų nuo šių užkrečiamųjų ligų svarbą.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pediatrė Lilija Žirgulienė teigia, kad ši tema itin aktuali, mat jei visuomenė ir toliau atsisakys skiepų – susirgimų atvejų ir pavojingų komplikacijų tik daugės.

Atsisakyti skiepų – pernelyg rizikinga

PSO iškėlė tikslą iki 2018 metų išnaikinti tymus visame pasaulyje, tačiau vien Lietuvoje 2015 metais šia liga sirgo 51 asmuo. Kokie veiksniai daro įtaką tymų ir raudonukės atsinaujinimui ir kaip visuomenė gali prisidėti prie itin svarbaus tikslo siekimo – šių vaikučiams itin pavojingų ligų išnaikinimo?

Lilija Žirgulienė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, jog pastaraisiais metais dėl atsiradusio judėjimo prieš vakcinas Lietuvoje mažėja skiepijimų. Tai reiškia, kad sudaroma galimybė plisti tymų ir raudonukės ligų sukėlėjams. „Jei tėvai atsisako skiepyti vaikus, prisiima atsakomybę, kad tikimybė jų vaikams susirgti šiomis ligomis padidėja, o kartu jie gali užkrėsti ir kitus", – sako L. Žirgulienė. Tačiau, pediatrės teigimu, pastebima, kad žmonės jau pradeda suprasti, jog vakcinos yra vienintelė efektyvi priemonė nuo šių ligų.

Jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik vieną kartą, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Pasiskiepijus sukuriamas specifinis imunitetas nesukeliant ligos. Paskiepijus tymų vakcina, vyksta imuninė reakcija, panašiai kaip esant infekcijai, tačiau nesergama.

Užsikrėsti labai paprasta

Tymais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, per kvėpavimo takų sekretu užterštas rankas ir aplinkos daiktus. „Kadangi tymų virusas plinta oro lašeliniu ir aerozoliniu keliu, užsikrėsti tymais labai paprasta. Netgi bendraujant, pabuvus toje pačioje patalpoje, kur yra infekuotas tymų virusu žmogus. Išėjus iš patalpos, virusas dar gali likti joje. Kadangi tymų bėrimas atsiranda tik po paros ar dviejų, atsiradus pirmiems simptomams (temperatūrai, kosuliui, akių junginių uždegimui), žmogus tiesiog nežino, kad platina virusą. Todėl virusas išskiriamas į aplinką iki pirmųjų stiprių ligos simptomų atsiradimo ir pačios ligos metu keturias–septynias dienas", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pirmieji tymų simptomai: karščiavimas (iki 40 laipsnių), sloga, kosulys, akių junginės uždegimas. Vienas pagrindinių požymių – bėrimas, prasidedantis veido srityje ir po truputį plintantis po visą kūną. Kai pakyla temperatūra, žmogus gali pradėti vemti, netekti sąmonės, prasidėti traukuliai. Įtarus, kad vaikutis užsikrėtė tymais, L. Žirgulienė pataria kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir vengti kontakto su kitais žmonėmis. „Tymai – pavojinga liga, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių, vidurinės ausies uždegimą, viduriavimą, encefalitą ar net mirtį, tad delsti negalima", – sako pediatrė.

Raudonukė pavojingiausia nėščiosioms

Šia liga dažniausiai serga vaikai nuo vienerių iki septynerių metų. Tačiau raudonuke gali užsikrėsti ir ja nepersirgę paaugliai ar suaugusieji.

Raudonukė – ūminė infekcinė liga, kuria užsikrečiama nuo sergančiojo. Ligą sukelia virusas, plintantis oru kalbant, čiaudint ar kosint, kai į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus patekęs sukėlėjas su krauju išplinta po visą organizmą. Pirmieji ligos požymiai pasirodo praėjus 14–24 dienoms nuo užsikrėtimo. Po to atsiradęs bėrimas trunka 2–3 dienas, o jam išnykus, oda nepleiskanoja, nelieka randų ar kokių nors dėmių. Kartą susirgus raudonuke, ji nebesikartoja. Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomiškai – duodant vaistų nuo temperatūros, jei reikia, nes specifinio gydymo nėra. Apsisaugoti nuo raudonukės galima tik skiepijantis. Paskiepyti vaikai raudonuke neserga ir negali šio viruso platinti aplinkiniams.

„Kadangi vaikai serga lengvai, neretai sirgdami eina į darželį ir mokyklą, tad gali užkrėsti nėščias moteris. Todėl ypač svarbu, kad vyresni vaikučiai šeimoje būtų paskiepyti dar prieš planuojant nėštumą", – sakė L. Žirgulienė. Pediatrė pabrėžia, kad liga ypač pavojinga nėščioms moterims (jei jos nesirgo), nes gali pažeisti besiformuojančius vaisiaus organus. Kilus menkiausiam įtarimui, kad nėščia moteris serga raudonuke, turi būti atliekami specifiniai kraujo tyrimai. Moterys, kurios nežino, ar yra persirgusios raudonuke ir ar yra skiepytos, turėtų būtinai pasitikrinti dar prieš pastodamos ir pasiskiepyti.

Kada reikia skiepyti?

Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami du kartus nuo tymų, parotito, raudonukės: pirmąjį kartą, kai vaikas sulaukia metų ir trijų mėnesių, antrąjį – šešerių septynerių metų. Skiepijama trijų komponentų (tymų, parotitinės infekcijos, raudonukės) – MMR gyva susilpninta vakcina. „Aš visuomet paaiškinu, kokio šalutinio poveikio galima tikėtis po skiepo, kokia reakcija yra pavojinga ir ką tokiu atveju daryti. Džiaugiuosi, kad per mano 31 metų darbo praktiką tėvai nė karto nesikreipė dėl šalutinio skiepų poveikio vaikučiams ir nebuvo situacijų, kad po skiepo reikėtų sunerimti", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pasak pediatrės, kiekvienas organizmas į skiepą reaguoja skirtingai. Gali pakilti temperatūra, parausti skiepijimo vieta, vaikas gali būti neramus, tačiau šios reakcijos dažniausiai praeina per vieną–tris dienas. Paskiepytas du kartus vaikas įgyja imunitetą visam gyvenimui, tad ilgalaikę apsaugą suteikia tik skiepai.

„Dabar daug žmonių keliauja su vaikais, o mažyliams ir patiems suaugusiesiems, patekus į kitą aplinką, padidėja rizika užsikrėsti raudonuke ir tymais bei šią ligą platinti grįžus į Lietuvą, tad rekomenduojama nepamiršti pasiskiepyti ir prieš vykstant į svečias šalis", – patarė L. Žirgulienė. Ji ragina tėvelius peržiūrėti savo vaikų skiepijimo nuo tymų kalendorių ir nerizikuoti sveikata tų, kurie mums yra patys brangiausi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.