Tymai ir raudonukė: ką svarbu žinoti apie šias užkrečiamąsias ligas

 (1)
Tymai ir raudonukė – ligos, kadaise nusinešusios ne vieną gyvybę, vėl plinta po visą Europą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sergamumas tymais šoktelėjo, nes daugelis tėvų ėmė vengti skiepyti vaikus, todėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šių metų Imunizacijos savaitės tema skelbia apie dviejų ūmių infekcinių ligų – tymų ir raudonukės – likvidavimą ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į skiepų nuo šių užkrečiamųjų ligų svarbą.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pediatrė Lilija Žirgulienė teigia, kad ši tema itin aktuali, mat jei visuomenė ir toliau atsisakys skiepų – susirgimų atvejų ir pavojingų komplikacijų tik daugės.

Atsisakyti skiepų – pernelyg rizikinga

PSO iškėlė tikslą iki 2018 metų išnaikinti tymus visame pasaulyje, tačiau vien Lietuvoje 2015 metais šia liga sirgo 51 asmuo. Kokie veiksniai daro įtaką tymų ir raudonukės atsinaujinimui ir kaip visuomenė gali prisidėti prie itin svarbaus tikslo siekimo – šių vaikučiams itin pavojingų ligų išnaikinimo?

Lilija Žirgulienė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, jog pastaraisiais metais dėl atsiradusio judėjimo prieš vakcinas Lietuvoje mažėja skiepijimų. Tai reiškia, kad sudaroma galimybė plisti tymų ir raudonukės ligų sukėlėjams. „Jei tėvai atsisako skiepyti vaikus, prisiima atsakomybę, kad tikimybė jų vaikams susirgti šiomis ligomis padidėja, o kartu jie gali užkrėsti ir kitus", – sako L. Žirgulienė. Tačiau, pediatrės teigimu, pastebima, kad žmonės jau pradeda suprasti, jog vakcinos yra vienintelė efektyvi priemonė nuo šių ligų.

Jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik vieną kartą, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Pasiskiepijus sukuriamas specifinis imunitetas nesukeliant ligos. Paskiepijus tymų vakcina, vyksta imuninė reakcija, panašiai kaip esant infekcijai, tačiau nesergama.

Užsikrėsti labai paprasta

Tymais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, per kvėpavimo takų sekretu užterštas rankas ir aplinkos daiktus. „Kadangi tymų virusas plinta oro lašeliniu ir aerozoliniu keliu, užsikrėsti tymais labai paprasta. Netgi bendraujant, pabuvus toje pačioje patalpoje, kur yra infekuotas tymų virusu žmogus. Išėjus iš patalpos, virusas dar gali likti joje. Kadangi tymų bėrimas atsiranda tik po paros ar dviejų, atsiradus pirmiems simptomams (temperatūrai, kosuliui, akių junginių uždegimui), žmogus tiesiog nežino, kad platina virusą. Todėl virusas išskiriamas į aplinką iki pirmųjų stiprių ligos simptomų atsiradimo ir pačios ligos metu keturias–septynias dienas", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pirmieji tymų simptomai: karščiavimas (iki 40 laipsnių), sloga, kosulys, akių junginės uždegimas. Vienas pagrindinių požymių – bėrimas, prasidedantis veido srityje ir po truputį plintantis po visą kūną. Kai pakyla temperatūra, žmogus gali pradėti vemti, netekti sąmonės, prasidėti traukuliai. Įtarus, kad vaikutis užsikrėtė tymais, L. Žirgulienė pataria kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir vengti kontakto su kitais žmonėmis. „Tymai – pavojinga liga, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių, vidurinės ausies uždegimą, viduriavimą, encefalitą ar net mirtį, tad delsti negalima", – sako pediatrė.

Raudonukė pavojingiausia nėščiosioms

Šia liga dažniausiai serga vaikai nuo vienerių iki septynerių metų. Tačiau raudonuke gali užsikrėsti ir ja nepersirgę paaugliai ar suaugusieji.

Raudonukė – ūminė infekcinė liga, kuria užsikrečiama nuo sergančiojo. Ligą sukelia virusas, plintantis oru kalbant, čiaudint ar kosint, kai į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus patekęs sukėlėjas su krauju išplinta po visą organizmą. Pirmieji ligos požymiai pasirodo praėjus 14–24 dienoms nuo užsikrėtimo. Po to atsiradęs bėrimas trunka 2–3 dienas, o jam išnykus, oda nepleiskanoja, nelieka randų ar kokių nors dėmių. Kartą susirgus raudonuke, ji nebesikartoja. Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomiškai – duodant vaistų nuo temperatūros, jei reikia, nes specifinio gydymo nėra. Apsisaugoti nuo raudonukės galima tik skiepijantis. Paskiepyti vaikai raudonuke neserga ir negali šio viruso platinti aplinkiniams.

„Kadangi vaikai serga lengvai, neretai sirgdami eina į darželį ir mokyklą, tad gali užkrėsti nėščias moteris. Todėl ypač svarbu, kad vyresni vaikučiai šeimoje būtų paskiepyti dar prieš planuojant nėštumą", – sakė L. Žirgulienė. Pediatrė pabrėžia, kad liga ypač pavojinga nėščioms moterims (jei jos nesirgo), nes gali pažeisti besiformuojančius vaisiaus organus. Kilus menkiausiam įtarimui, kad nėščia moteris serga raudonuke, turi būti atliekami specifiniai kraujo tyrimai. Moterys, kurios nežino, ar yra persirgusios raudonuke ir ar yra skiepytos, turėtų būtinai pasitikrinti dar prieš pastodamos ir pasiskiepyti.

Kada reikia skiepyti?

Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami du kartus nuo tymų, parotito, raudonukės: pirmąjį kartą, kai vaikas sulaukia metų ir trijų mėnesių, antrąjį – šešerių septynerių metų. Skiepijama trijų komponentų (tymų, parotitinės infekcijos, raudonukės) – MMR gyva susilpninta vakcina. „Aš visuomet paaiškinu, kokio šalutinio poveikio galima tikėtis po skiepo, kokia reakcija yra pavojinga ir ką tokiu atveju daryti. Džiaugiuosi, kad per mano 31 metų darbo praktiką tėvai nė karto nesikreipė dėl šalutinio skiepų poveikio vaikučiams ir nebuvo situacijų, kad po skiepo reikėtų sunerimti", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pasak pediatrės, kiekvienas organizmas į skiepą reaguoja skirtingai. Gali pakilti temperatūra, parausti skiepijimo vieta, vaikas gali būti neramus, tačiau šios reakcijos dažniausiai praeina per vieną–tris dienas. Paskiepytas du kartus vaikas įgyja imunitetą visam gyvenimui, tad ilgalaikę apsaugą suteikia tik skiepai.

„Dabar daug žmonių keliauja su vaikais, o mažyliams ir patiems suaugusiesiems, patekus į kitą aplinką, padidėja rizika užsikrėsti raudonuke ir tymais bei šią ligą platinti grįžus į Lietuvą, tad rekomenduojama nepamiršti pasiskiepyti ir prieš vykstant į svečias šalis", – patarė L. Žirgulienė. Ji ragina tėvelius peržiūrėti savo vaikų skiepijimo nuo tymų kalendorių ir nerizikuoti sveikata tų, kurie mums yra patys brangiausi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.