Tymai ir raudonukė: ką svarbu žinoti apie šias užkrečiamąsias ligas

 (1)
Tymai ir raudonukė – ligos, kadaise nusinešusios ne vieną gyvybę, vėl plinta po visą Europą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sergamumas tymais šoktelėjo, nes daugelis tėvų ėmė vengti skiepyti vaikus, todėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šių metų Imunizacijos savaitės tema skelbia apie dviejų ūmių infekcinių ligų – tymų ir raudonukės – likvidavimą ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į skiepų nuo šių užkrečiamųjų ligų svarbą.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pediatrė Lilija Žirgulienė teigia, kad ši tema itin aktuali, mat jei visuomenė ir toliau atsisakys skiepų – susirgimų atvejų ir pavojingų komplikacijų tik daugės.

Atsisakyti skiepų – pernelyg rizikinga

PSO iškėlė tikslą iki 2018 metų išnaikinti tymus visame pasaulyje, tačiau vien Lietuvoje 2015 metais šia liga sirgo 51 asmuo. Kokie veiksniai daro įtaką tymų ir raudonukės atsinaujinimui ir kaip visuomenė gali prisidėti prie itin svarbaus tikslo siekimo – šių vaikučiams itin pavojingų ligų išnaikinimo?

Lilija Žirgulienė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, jog pastaraisiais metais dėl atsiradusio judėjimo prieš vakcinas Lietuvoje mažėja skiepijimų. Tai reiškia, kad sudaroma galimybė plisti tymų ir raudonukės ligų sukėlėjams. „Jei tėvai atsisako skiepyti vaikus, prisiima atsakomybę, kad tikimybė jų vaikams susirgti šiomis ligomis padidėja, o kartu jie gali užkrėsti ir kitus", – sako L. Žirgulienė. Tačiau, pediatrės teigimu, pastebima, kad žmonės jau pradeda suprasti, jog vakcinos yra vienintelė efektyvi priemonė nuo šių ligų.

Jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik vieną kartą, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Pasiskiepijus sukuriamas specifinis imunitetas nesukeliant ligos. Paskiepijus tymų vakcina, vyksta imuninė reakcija, panašiai kaip esant infekcijai, tačiau nesergama.

Užsikrėsti labai paprasta

Tymais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, per kvėpavimo takų sekretu užterštas rankas ir aplinkos daiktus. „Kadangi tymų virusas plinta oro lašeliniu ir aerozoliniu keliu, užsikrėsti tymais labai paprasta. Netgi bendraujant, pabuvus toje pačioje patalpoje, kur yra infekuotas tymų virusu žmogus. Išėjus iš patalpos, virusas dar gali likti joje. Kadangi tymų bėrimas atsiranda tik po paros ar dviejų, atsiradus pirmiems simptomams (temperatūrai, kosuliui, akių junginių uždegimui), žmogus tiesiog nežino, kad platina virusą. Todėl virusas išskiriamas į aplinką iki pirmųjų stiprių ligos simptomų atsiradimo ir pačios ligos metu keturias–septynias dienas", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pirmieji tymų simptomai: karščiavimas (iki 40 laipsnių), sloga, kosulys, akių junginės uždegimas. Vienas pagrindinių požymių – bėrimas, prasidedantis veido srityje ir po truputį plintantis po visą kūną. Kai pakyla temperatūra, žmogus gali pradėti vemti, netekti sąmonės, prasidėti traukuliai. Įtarus, kad vaikutis užsikrėtė tymais, L. Žirgulienė pataria kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir vengti kontakto su kitais žmonėmis. „Tymai – pavojinga liga, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių, vidurinės ausies uždegimą, viduriavimą, encefalitą ar net mirtį, tad delsti negalima", – sako pediatrė.

Raudonukė pavojingiausia nėščiosioms

Šia liga dažniausiai serga vaikai nuo vienerių iki septynerių metų. Tačiau raudonuke gali užsikrėsti ir ja nepersirgę paaugliai ar suaugusieji.

Raudonukė – ūminė infekcinė liga, kuria užsikrečiama nuo sergančiojo. Ligą sukelia virusas, plintantis oru kalbant, čiaudint ar kosint, kai į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus patekęs sukėlėjas su krauju išplinta po visą organizmą. Pirmieji ligos požymiai pasirodo praėjus 14–24 dienoms nuo užsikrėtimo. Po to atsiradęs bėrimas trunka 2–3 dienas, o jam išnykus, oda nepleiskanoja, nelieka randų ar kokių nors dėmių. Kartą susirgus raudonuke, ji nebesikartoja. Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomiškai – duodant vaistų nuo temperatūros, jei reikia, nes specifinio gydymo nėra. Apsisaugoti nuo raudonukės galima tik skiepijantis. Paskiepyti vaikai raudonuke neserga ir negali šio viruso platinti aplinkiniams.

„Kadangi vaikai serga lengvai, neretai sirgdami eina į darželį ir mokyklą, tad gali užkrėsti nėščias moteris. Todėl ypač svarbu, kad vyresni vaikučiai šeimoje būtų paskiepyti dar prieš planuojant nėštumą", – sakė L. Žirgulienė. Pediatrė pabrėžia, kad liga ypač pavojinga nėščioms moterims (jei jos nesirgo), nes gali pažeisti besiformuojančius vaisiaus organus. Kilus menkiausiam įtarimui, kad nėščia moteris serga raudonuke, turi būti atliekami specifiniai kraujo tyrimai. Moterys, kurios nežino, ar yra persirgusios raudonuke ir ar yra skiepytos, turėtų būtinai pasitikrinti dar prieš pastodamos ir pasiskiepyti.

Kada reikia skiepyti?

Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami du kartus nuo tymų, parotito, raudonukės: pirmąjį kartą, kai vaikas sulaukia metų ir trijų mėnesių, antrąjį – šešerių septynerių metų. Skiepijama trijų komponentų (tymų, parotitinės infekcijos, raudonukės) – MMR gyva susilpninta vakcina. „Aš visuomet paaiškinu, kokio šalutinio poveikio galima tikėtis po skiepo, kokia reakcija yra pavojinga ir ką tokiu atveju daryti. Džiaugiuosi, kad per mano 31 metų darbo praktiką tėvai nė karto nesikreipė dėl šalutinio skiepų poveikio vaikučiams ir nebuvo situacijų, kad po skiepo reikėtų sunerimti", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pasak pediatrės, kiekvienas organizmas į skiepą reaguoja skirtingai. Gali pakilti temperatūra, parausti skiepijimo vieta, vaikas gali būti neramus, tačiau šios reakcijos dažniausiai praeina per vieną–tris dienas. Paskiepytas du kartus vaikas įgyja imunitetą visam gyvenimui, tad ilgalaikę apsaugą suteikia tik skiepai.

„Dabar daug žmonių keliauja su vaikais, o mažyliams ir patiems suaugusiesiems, patekus į kitą aplinką, padidėja rizika užsikrėsti raudonuke ir tymais bei šią ligą platinti grįžus į Lietuvą, tad rekomenduojama nepamiršti pasiskiepyti ir prieš vykstant į svečias šalis", – patarė L. Žirgulienė. Ji ragina tėvelius peržiūrėti savo vaikų skiepijimo nuo tymų kalendorių ir nerizikuoti sveikata tų, kurie mums yra patys brangiausi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.