Tyrimas atskleidė įdomių dalykų apie Lietuvos darželinukus

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu suplanavo ir atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų poilsio ypatumus ir jo sąsajas su vaikų savijauta. Tyrimo metu buvo apklausti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai ir auklėtojai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Įvertinta Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego, fizinio aktyvumo ir savijautos kokybė

Tyrimo metu apklausti 337 ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai iš Vilniaus, Ignalinos, Telšių, Varėnos, Lazdijų. Didžiausią dalį (46,3 proc.) sudaro respondentai, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas Vilniaus mieste. Mažiausiai (5,9 proc.) respondentų yra iš Telšių. Buvo apklausti 159 mergaičių (47,2 proc.) ir 178 berniukų (52,8 proc.) tėvai. Vilniuje, Ignalinoje ir Lazdijuose berniukų tėvų buvo daugiau nei mergaičių. Tik Telšiuose ir Varėnoje mergaičių tėvai sudarė didesnę dalį respondentų. Didžioji dalis tėvų savo vaikų sveikatą vertina kaip „gerą" (59,1 proc.), tėvų, kurie savo vaikų sveikatą apibūdintų kaip „blogą", buvo tik 0,6 proc. „Labai gerai" sveikatą vertina mažiau tėvų (19,9 proc.) nei „vidutiniškai" (20,5 proc.).

TAIP PAT SKAITYKITE:
Šias 9 puikias savybes dar turi vaikai, o suaugusieji - nebe
5 būdai, kaip pasisemti kantrybės, kai vaikai išdykauja

Kelionės trukmė į darželį

Daugiausiai respondentų nurodė, kad jų vaikų kelionė į darželį trunka 5-10 minučių (37,1 proc.). Daugiau nei 20 minučių į ikimokyklinio ugdymo įstaigą keliauja 10,1 proc. vaikų. Tyrimo duomenimis, daugiausia vaikų, kurie nuvyksta į darželį per mažiau nei 5 minutes, eina pėsčiomis (61,0 proc.). 39 proc. iš jų nuveža tėvai, o visuomeniniu transportu nevažiuoja nė vienas. Daugiau nei 20 minučių keliaudami į darželį daugiausia užtrunka tie vaikai, kurių tėvai juos veža patys (82,4 proc.). Einančių pėsčiomis ir važiuojančių visuomeniniu transportu vaikų, kurie kelionėje į ikimokyklinio ugdymo įstaigą užtrunka daugiau nei 20 minučių, yra tiek pat - po 8,8 proc.

Dėl kokių priežasčių vaikai nelanko darželio?

Atsakydami į klausimą „Kiek kartų per šiuos metus vaikas dėl ligos nelankė darželio?", daugiausiai respondentų nurodė, kad 2 kartus (25,5 proc.). Nemažai vaikų (23,1 proc.) ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl ligos nelankė 4 ir daugiau kartų. Visada lankė 4,7 proc. vaikų. Kaip dažniausią ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelankymo priežastį respondentai nurodė peršalimo ligas. 5-7 metų amžiaus vaikų tėvai jas nurodė dažniau (92,5 proc.) nei jaunesnių negu 5 metų amžiaus (90,7 proc.) vaikų tėvai. Tik 5-7 metų amžiaus vaikų tėvai įrašė tokius atsakymus kaip „dantų skausmas", „lėtinės ligos", „pervargimas". „Alergiją" nurodė daugiau jaunesnių (1,3 proc.) nei 5-7 metų amžiaus (0,5 proc.) vaikų tėvai. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiąją dalį darželio nelankymo priežasčių sudaro peršalimo ligos (ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos patenka į šių ligų grupę).

Vaiko miego trukmė

Darbo dienomis 5-7 metų amžiaus vaikų, kurie eina miegoti 21-22 val., buvo daugiau (81,3 proc.) nei jaunesnių (76,0 proc.). Iki 21 val. miegoti daugiau eina jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai (20,7 proc.). Savaitgaliais 21-22 val. einančių miegoti jaunesnių vaikų buvo mažiau (72,0 proc.) nei 5-7 metų amžiaus (75,4 proc.). O iki 21 val., kaip ir darbo dienomis, eina miegoti daugiau jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų (12,7 proc.). Darbo dienomis Vilniuje daugiausia vaikų eina miegoti 21-22 val. (80,8 proc.). Kituose miestuose taip pat daugiausia vaikų eina miegoti šiuo metu (77,3 proc.). Vėliau nei 24 val. Vilniuje einančių miegoti nebuvo, o kituose miestuose tokiu metu eina miegoti 0,6 proc. vaikų.

Apibendrinus ėjimo miegoti laiką galima teigti, jog didžioji dalis vaikų tiek darbo, tiek poilsio dienomis eina miegoti 21-22 val. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja eiti miegoti visada tuo pačiu metu - taip užtikrinama miego kokybė. Daugiau tokiu metu miegoti einančių vaikų yra 5-7 metų amžiaus grupėje, palyginti su jaunesniais. Tiek darbo, tiek poilsio dienomis 21-22 val. eina miegoti daugiau berniukų nei mergaičių.

Daugumos ikimokyklinukų miego trukmė darbo ir poilsio dienomis atitinka rekomenduojamą laiką. Ir darbo, ir poilsio dienomis nakties miego trukmė nesiskiria pagal vaikų amžių ir gyvenamąją vietovę, o poilsio dienomis - ir pagal vaikų lytį. Darbo dienomis mergaičių nakties miego trukmė ilgesnė nei berniukų. Darbo dienomis ėjimo miegoti laikas pagal vaikų amžių nesiskiria, o poilsio dienomis 5-7 metų amžiaus vaikai eina miegoti vėliau nei jaunesni vaikai. Dauguma vaikų darbo dienomis keliasi 7-8 valandą, poilsio dienomis - valanda vėliau.

Ką daro auklėtojos kada vaikai dienos metu nenori eiti miegoti?

Auklėtojos nurodė, kad jų auklėjamoje grupėje kai kurie vaikai dienos metu nenori eiti miegoti, tačiau miega, taip teigė didžioji dalis auklėtojų (59,2 proc.). Kad visi vaikai eina miegoti noriai, atsakė 27,6 proc. auklėtojų, o kad visi nenoriai neatsakė nė viena. 13,2 proc. auklėtojų nurodė, kad kai kurie vaikai nenori eiti miegoti ir nemiega.

Auklėtojų buvo klausiama, ar guldo vaikus tokiu atveju, jei jie eina miegoti nenoriai. Didžioji dalis (94,7 proc.) respondenčių teigė, kad guldo, 5,2 proc., kad neguldo. Daugiausia auklėtojų teigė, kad guldo vaikus miegoti dienos metu todėl, kad miegas reikalingas gerai vaiko savijautai (75,0 proc.). Atsakymo variantą „kita" rinkosi 2,6 proc. respondenčių ir nurodė atsakymų variantus, kad „nėra sąlygų neguldyti" (1,3 proc.) ir „vaikai eina noriai" (1,3 proc.). Atsakydamos į klausimą „Jei neguldote, ką tuo metu vaikas veikia?", respondentės galėjo rinktis kelis atsakymo variantus. Daugiausia nurodė, kad guldo (81,6 proc.). Kad vaikai vedami į kitą patalpą arba į lauką ir prižiūrimi, nepasirinko nė viena auklėtoja. 14,4 proc. auklėtojų pasirinko atsakymo variantą „kita" ir įrašė, kad vaikai guli lovoje (1,3 proc.), juos pasiima tėvai (11,8 proc.), varto knygeles, piešia drabužinėje (1,3 proc.). Didžioji dalis vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dienos metu miega jiems rekomenduojamą laiką.

Vaikų laisvalaikis ir fizinis aktyvumas

Daugiausia tėvų teigė, jog darbo dienomis jų vaikai žaidžia (92,6 proc.). Mažiausiai tėvų pasirinko atsakymo variantą „kita" (4,5 proc.) ir įrašė, kad jų vaikai: dainuoja (0,3 proc.), daro darbelius (0,3 proc.), mokosi (0,6 proc.), padeda namų ruošoje (0,3 proc.), piešia (2,67 proc.), vaikšto lauke su tėvais (0,3 proc.). Savaitgaliais tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose daugiausia vaikų laisvalaikiu taip pat žaidžia (Vilniuje - 96,8 proc., kituose miestuose - 86,7 proc.). Mažiausiai tėvų kituose miestuose rinkosi atsakymą „lanko būrelius" (1,1 proc.). Vilniuje mažiausiai respondentų pasirinko atsakymo variantą „kita" ir nurodė, kad jų vaikai keliauja (0,6 proc.), piešia (2,6 proc.), eina į teatrą (1,8 proc.). Kituose miestuose pasirinkę atsakymą „kita", tėvai įrašė: dainuoja (0,6 proc.), mokosi (0,6 proc.), piešia (2,9 proc.), vaikšto lauke su tėvais (0,6 proc.). Ir darbo, ir poilsio dienomis dauguma vaikų aktyviam poilsiui skiria 1-2 val. Mergaitės fiziškai aktyvesnės nei berniukai. Darbo dienomis aktyvaus poilsio trukmė pagal vaikų amžių nesiskiria, o poilsio dienomis 1-2 val. aktyviam poilsiui skiria daugiau jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų. Darbo dienomis vaikai Vilniuje aktyviam poilsiui skiria daugiau laiko nei kituose miestuose ir daugiau vaikų iš Vilniaus lauke būna 1-2 val. Grįžę iš ikimokyklinės įstaigos vaikai lauke praleidžia apie 1 val. Apibendrinant rezultatus, galima teigti, kad vaikai lauke būna per mažai, ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Dauguma vaikų į lauką eina noriai, po aktyvaus poilsio jaučiasi žvalūs.

Tyrimo duomenimis, šiltuoju metų laikotarpiu daugiausia vaikų (būdami ikimokyklinėse ugdymo įstaigose) lauke praleidžia 1-2 val., o šaltuoju - mažiau nei 1 val. Auklėtojų teigimu, daugiausia tėvų prašo, kad jų vaikai nebūtų vedami į lauką dėl to, kad vaikas dar nėra visiškai pasveikęs po ligos. Rytinė mankšta, kaip fizinio aktyvumo forma, naudojama ugdymo įstaigoje, yra dažniausias auklėtojų atsakymas. Daugiausia respondenčių nurodė, kad per savaitę fizinio aktyvumo užsiėmimams tam pritaikytose patalpose skiriama 1-2 val. (52,6 proc.). Mažiau nei 1 val. nurodė 36,8 proc. respondenčių, 10,5 proc. teigė, kad fizinio aktyvumo užsiėmimams skiriamos 3-4 val. Daugiau nei 4 val. nenurodė nė viena auklėtoja. Kadangi buvo klausiama, kiek laiko skiriama per savaitę, galima teigti, kad fizinio aktyvumo trukmė ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra nepakankama. Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapio skiltyje „Veikla - Tyrimai ir analizės".

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.