Tyrimas atskleidė įdomių dalykų apie Lietuvos darželinukus

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu suplanavo ir atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų poilsio ypatumus ir jo sąsajas su vaikų savijauta. Tyrimo metu buvo apklausti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai ir auklėtojai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Įvertinta Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego, fizinio aktyvumo ir savijautos kokybė

Tyrimo metu apklausti 337 ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai iš Vilniaus, Ignalinos, Telšių, Varėnos, Lazdijų. Didžiausią dalį (46,3 proc.) sudaro respondentai, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas Vilniaus mieste. Mažiausiai (5,9 proc.) respondentų yra iš Telšių. Buvo apklausti 159 mergaičių (47,2 proc.) ir 178 berniukų (52,8 proc.) tėvai. Vilniuje, Ignalinoje ir Lazdijuose berniukų tėvų buvo daugiau nei mergaičių. Tik Telšiuose ir Varėnoje mergaičių tėvai sudarė didesnę dalį respondentų. Didžioji dalis tėvų savo vaikų sveikatą vertina kaip „gerą" (59,1 proc.), tėvų, kurie savo vaikų sveikatą apibūdintų kaip „blogą", buvo tik 0,6 proc. „Labai gerai" sveikatą vertina mažiau tėvų (19,9 proc.) nei „vidutiniškai" (20,5 proc.).

TAIP PAT SKAITYKITE:
Šias 9 puikias savybes dar turi vaikai, o suaugusieji - nebe
5 būdai, kaip pasisemti kantrybės, kai vaikai išdykauja

Kelionės trukmė į darželį

Daugiausiai respondentų nurodė, kad jų vaikų kelionė į darželį trunka 5-10 minučių (37,1 proc.). Daugiau nei 20 minučių į ikimokyklinio ugdymo įstaigą keliauja 10,1 proc. vaikų. Tyrimo duomenimis, daugiausia vaikų, kurie nuvyksta į darželį per mažiau nei 5 minutes, eina pėsčiomis (61,0 proc.). 39 proc. iš jų nuveža tėvai, o visuomeniniu transportu nevažiuoja nė vienas. Daugiau nei 20 minučių keliaudami į darželį daugiausia užtrunka tie vaikai, kurių tėvai juos veža patys (82,4 proc.). Einančių pėsčiomis ir važiuojančių visuomeniniu transportu vaikų, kurie kelionėje į ikimokyklinio ugdymo įstaigą užtrunka daugiau nei 20 minučių, yra tiek pat - po 8,8 proc.

Dėl kokių priežasčių vaikai nelanko darželio?

Atsakydami į klausimą „Kiek kartų per šiuos metus vaikas dėl ligos nelankė darželio?", daugiausiai respondentų nurodė, kad 2 kartus (25,5 proc.). Nemažai vaikų (23,1 proc.) ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl ligos nelankė 4 ir daugiau kartų. Visada lankė 4,7 proc. vaikų. Kaip dažniausią ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelankymo priežastį respondentai nurodė peršalimo ligas. 5-7 metų amžiaus vaikų tėvai jas nurodė dažniau (92,5 proc.) nei jaunesnių negu 5 metų amžiaus (90,7 proc.) vaikų tėvai. Tik 5-7 metų amžiaus vaikų tėvai įrašė tokius atsakymus kaip „dantų skausmas", „lėtinės ligos", „pervargimas". „Alergiją" nurodė daugiau jaunesnių (1,3 proc.) nei 5-7 metų amžiaus (0,5 proc.) vaikų tėvai. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiąją dalį darželio nelankymo priežasčių sudaro peršalimo ligos (ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos patenka į šių ligų grupę).

Vaiko miego trukmė

Darbo dienomis 5-7 metų amžiaus vaikų, kurie eina miegoti 21-22 val., buvo daugiau (81,3 proc.) nei jaunesnių (76,0 proc.). Iki 21 val. miegoti daugiau eina jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai (20,7 proc.). Savaitgaliais 21-22 val. einančių miegoti jaunesnių vaikų buvo mažiau (72,0 proc.) nei 5-7 metų amžiaus (75,4 proc.). O iki 21 val., kaip ir darbo dienomis, eina miegoti daugiau jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų (12,7 proc.). Darbo dienomis Vilniuje daugiausia vaikų eina miegoti 21-22 val. (80,8 proc.). Kituose miestuose taip pat daugiausia vaikų eina miegoti šiuo metu (77,3 proc.). Vėliau nei 24 val. Vilniuje einančių miegoti nebuvo, o kituose miestuose tokiu metu eina miegoti 0,6 proc. vaikų.

Apibendrinus ėjimo miegoti laiką galima teigti, jog didžioji dalis vaikų tiek darbo, tiek poilsio dienomis eina miegoti 21-22 val. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja eiti miegoti visada tuo pačiu metu - taip užtikrinama miego kokybė. Daugiau tokiu metu miegoti einančių vaikų yra 5-7 metų amžiaus grupėje, palyginti su jaunesniais. Tiek darbo, tiek poilsio dienomis 21-22 val. eina miegoti daugiau berniukų nei mergaičių.

Daugumos ikimokyklinukų miego trukmė darbo ir poilsio dienomis atitinka rekomenduojamą laiką. Ir darbo, ir poilsio dienomis nakties miego trukmė nesiskiria pagal vaikų amžių ir gyvenamąją vietovę, o poilsio dienomis - ir pagal vaikų lytį. Darbo dienomis mergaičių nakties miego trukmė ilgesnė nei berniukų. Darbo dienomis ėjimo miegoti laikas pagal vaikų amžių nesiskiria, o poilsio dienomis 5-7 metų amžiaus vaikai eina miegoti vėliau nei jaunesni vaikai. Dauguma vaikų darbo dienomis keliasi 7-8 valandą, poilsio dienomis - valanda vėliau.

Ką daro auklėtojos kada vaikai dienos metu nenori eiti miegoti?

Auklėtojos nurodė, kad jų auklėjamoje grupėje kai kurie vaikai dienos metu nenori eiti miegoti, tačiau miega, taip teigė didžioji dalis auklėtojų (59,2 proc.). Kad visi vaikai eina miegoti noriai, atsakė 27,6 proc. auklėtojų, o kad visi nenoriai neatsakė nė viena. 13,2 proc. auklėtojų nurodė, kad kai kurie vaikai nenori eiti miegoti ir nemiega.

Auklėtojų buvo klausiama, ar guldo vaikus tokiu atveju, jei jie eina miegoti nenoriai. Didžioji dalis (94,7 proc.) respondenčių teigė, kad guldo, 5,2 proc., kad neguldo. Daugiausia auklėtojų teigė, kad guldo vaikus miegoti dienos metu todėl, kad miegas reikalingas gerai vaiko savijautai (75,0 proc.). Atsakymo variantą „kita" rinkosi 2,6 proc. respondenčių ir nurodė atsakymų variantus, kad „nėra sąlygų neguldyti" (1,3 proc.) ir „vaikai eina noriai" (1,3 proc.). Atsakydamos į klausimą „Jei neguldote, ką tuo metu vaikas veikia?", respondentės galėjo rinktis kelis atsakymo variantus. Daugiausia nurodė, kad guldo (81,6 proc.). Kad vaikai vedami į kitą patalpą arba į lauką ir prižiūrimi, nepasirinko nė viena auklėtoja. 14,4 proc. auklėtojų pasirinko atsakymo variantą „kita" ir įrašė, kad vaikai guli lovoje (1,3 proc.), juos pasiima tėvai (11,8 proc.), varto knygeles, piešia drabužinėje (1,3 proc.). Didžioji dalis vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dienos metu miega jiems rekomenduojamą laiką.

Vaikų laisvalaikis ir fizinis aktyvumas

Daugiausia tėvų teigė, jog darbo dienomis jų vaikai žaidžia (92,6 proc.). Mažiausiai tėvų pasirinko atsakymo variantą „kita" (4,5 proc.) ir įrašė, kad jų vaikai: dainuoja (0,3 proc.), daro darbelius (0,3 proc.), mokosi (0,6 proc.), padeda namų ruošoje (0,3 proc.), piešia (2,67 proc.), vaikšto lauke su tėvais (0,3 proc.). Savaitgaliais tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose daugiausia vaikų laisvalaikiu taip pat žaidžia (Vilniuje - 96,8 proc., kituose miestuose - 86,7 proc.). Mažiausiai tėvų kituose miestuose rinkosi atsakymą „lanko būrelius" (1,1 proc.). Vilniuje mažiausiai respondentų pasirinko atsakymo variantą „kita" ir nurodė, kad jų vaikai keliauja (0,6 proc.), piešia (2,6 proc.), eina į teatrą (1,8 proc.). Kituose miestuose pasirinkę atsakymą „kita", tėvai įrašė: dainuoja (0,6 proc.), mokosi (0,6 proc.), piešia (2,9 proc.), vaikšto lauke su tėvais (0,6 proc.). Ir darbo, ir poilsio dienomis dauguma vaikų aktyviam poilsiui skiria 1-2 val. Mergaitės fiziškai aktyvesnės nei berniukai. Darbo dienomis aktyvaus poilsio trukmė pagal vaikų amžių nesiskiria, o poilsio dienomis 1-2 val. aktyviam poilsiui skiria daugiau jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų. Darbo dienomis vaikai Vilniuje aktyviam poilsiui skiria daugiau laiko nei kituose miestuose ir daugiau vaikų iš Vilniaus lauke būna 1-2 val. Grįžę iš ikimokyklinės įstaigos vaikai lauke praleidžia apie 1 val. Apibendrinant rezultatus, galima teigti, kad vaikai lauke būna per mažai, ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Dauguma vaikų į lauką eina noriai, po aktyvaus poilsio jaučiasi žvalūs.

Tyrimo duomenimis, šiltuoju metų laikotarpiu daugiausia vaikų (būdami ikimokyklinėse ugdymo įstaigose) lauke praleidžia 1-2 val., o šaltuoju - mažiau nei 1 val. Auklėtojų teigimu, daugiausia tėvų prašo, kad jų vaikai nebūtų vedami į lauką dėl to, kad vaikas dar nėra visiškai pasveikęs po ligos. Rytinė mankšta, kaip fizinio aktyvumo forma, naudojama ugdymo įstaigoje, yra dažniausias auklėtojų atsakymas. Daugiausia respondenčių nurodė, kad per savaitę fizinio aktyvumo užsiėmimams tam pritaikytose patalpose skiriama 1-2 val. (52,6 proc.). Mažiau nei 1 val. nurodė 36,8 proc. respondenčių, 10,5 proc. teigė, kad fizinio aktyvumo užsiėmimams skiriamos 3-4 val. Daugiau nei 4 val. nenurodė nė viena auklėtoja. Kadangi buvo klausiama, kiek laiko skiriama per savaitę, galima teigti, kad fizinio aktyvumo trukmė ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra nepakankama. Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapio skiltyje „Veikla - Tyrimai ir analizės".

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Lauko darželio specialistai atskleidžia, kaip rengti vaikus, kad jie nesušaltų

Sniego ir lietaus kelnės – tokias frazes greitai išmoksta gryname ore didžiąją laiko dalį praleidžiantys Lauko darželio vaikai. Du arba trys sluoksniai drabužių, tinkamai parinkti audiniai – ir galima saugiai dūkti sniege ar taškytis po balas. Kelios paprastos sluoksniavimo taisyklės vaikams padeda nesušalti lauke ir neperkaisti įėjus į patalpą.

Kaip per šalčius tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja, kaip elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau paveiktų įprastą gyvenimą ir netaptų nelaimės priežastimi.

Gydytojo patarimai, kaip rinktis arbatą vaikui

Vaikų ligų gydytojo Algimanto Vingro patarimai, kokios turi būti patiems mažiausiems vaikams skirtos vaistažolių arbatos.

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.