Tyrimas: lietuviai dantų šepetėlį keičia kartą per metus

 (3)
6 iš 10 Lietuvos namų ūkių dantų priežiūrai per mėnesį skiria mažiau nei 6 eurus, o kas antras lietuvis pas odontologą lankosi rečiau nei kartą per metus, rodo bendrovės „Colgate-Palmolive" užsakymu „Spinter tyrimų" atlikta apklausa.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Trečdalis (29 proc.) respondentų nurodė, kad jų namų ūkis burnos higienai per mėnesį skiria nuo 6 iki 14,5 eurų, nuo 14,5 iki 20 eurų burnos higienai skiria 3 proc. namų ūkių. Daugiau nei 30 eurų per mėnesį dantų priežiūrai išleidžia 0,3 proc. respondentų.

Apklausa parodė, kad lietuviai ne tik taupo dantų priežiūrai ir burnos higienai, bet ir retai lankosi pas odontologą. Rekomendacijos bent kartą per metus apsilankyti pas odontologą laikosi tik 39 proc. respondentų. 6 proc. gyventojų į odontologą kreipiasi kelis kartus per metus.

„Pasitelkus profilaktines dantų priežiūros priemones galima užkirsti kelią ėduonies atsiradimui, tačiau kaip rodo „Colgate" tyrimo rezultatai, lietuviai yra linkę taupyti dantų priežiūrai ir burnos higienai, retai lankosi pas odontologą. Svarbu žinoti, jog pradėti rūpintis dantimis niekada nevėlu, nes ėduonis yra išgydomas, todėl burnos higiena šeimoje neturėtų būti ignoruojama", - teigia Nerijus Grybė, „Colgate-Palmolive" Lietuvos pardavimo vadovas.

Sutaupę profilaktinei dantų priežiūrai, lietuviai juos išleidžia dantų gydymui. Pusė (46 proc.) apklaustųjų nurodė, kad iškilus rimtesnėms dantų problemoms kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. 18 proc. respondentų vienodai renkasi privačias ir valstybines dantų gydymo įstaigas, likusieji 36 proc. - tik valstybines. Dantų gydymas 57 proc. namų ūkių per metus vidutiniškai kainuoja iki 90 eurų. Nuo 90 iki 145 eurų per metus odontologo paslaugoms išleidžia 15 proc. namų ūkių, 3 proc. - nuo 145 iki 290 eurų. 1 proc. namų ūkių dantų gydymui per metus išleidžia daugiau kaip 290 eurų, dar tiek pat - daugiau kaip 580 eurų.

Tyrimas: lietuviai dantų šepetėlį keičia kartą per metus
© Vida Press

Dantų priežiūrai taupo ir latviai bei estai. Daugiau kaip pusė apklaustųjų kaimyninėse šalyse (56 proc. Latvijoje ir 55 proc. Estijoje) teigė per mėnesį dantų priežiūrai skiriantys ne daugiau kaip 6 eurus. Kaip ir Lietuvoje, 57 proc. latvių namų ūkių per metus dantų gydymui skiria iki 90 eurų. Estai dantų gydymui išleidžia kiek daugiau. Iki 90 eurų nurodė išleidžiantys 33 proc. estų, dar beveik tiek pat (37 proc.) dantų gydymui per metus skiria daugiau kaip 90 eurų. Latviai išsiskiria tuo, kad daugiau kaip pusė (52 proc.) gyventojų renkasi valstybines dantų gydymo įstaigas, privačias renkasi vos 18 proc. apklaustųjų.

Pusė lietuvių nemoka prižiūrėti dantų

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai dantų šepetuką keičia vidutiniškai kartą per metus. Pagal šį kriterijų Lietuva iš 27 Europos valstybių lenkia tik Serbiją, kurioje dantų šepetukus gyventojai keičia dar rečiau.

Pasak gydytojos-odontologės Julijos Narbutaitės, dantų šepetuką reikia keisti kas 3 mėnesius, o dantis valytis ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Tyrimas: lietuviai dantų šepetėlį keičia kartą per metus
© Vida Press

Netinkama kasdienė burnos priežiūra yra pagrindinė ėduonies atsiradimo priežastis. Sąjungos „Ateitis be ėduonies" duomenimis, dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi lėtinė liga pasaulyje - ja serga 80 proc. visų gyventojų.

„Dantų ėduonis kelia rimtą susirūpinimą. Šiai ligai privalu skirti didesnį dėmesį, tai yra opi sveikatos problema. Kiekvienas iš mūsų galime užkirsti kelią ėduonies atsiradimui ir vystymuisi atsakingai prižiūrėdami savo dantis. Tam pakanka nuolatinės dantų priežiūros: kasdien juos valydami tinkamai parinktu dantų šepetėliu ir pasta, sumažiname dantų ėduonies atsiradimo riziką", - sako odontologė, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto docentė Julija Narbutaitė.

Ėduonis formuojasi ant dantų paviršių esančioms bakterijoms fermentuojant angliavandenius ir iš jų gaminant rūgštis. Angliavandeniai ant dantų patenka su maiste esančiu cukrumi.

Tyrimas: lietuviai dantų šepetėlį keičia kartą per metus
© Vida Press

Dantims kenkia ne tik nesveiki maisto produktai, bet ir vaisiai bei daržovės, kuriuose yra daug cukraus. Kasdienė taisyklinga burnos higiena padeda apsaugoti dantis nuo cukraus sukeliamų dantų problemų - ėduonies.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Vaikų ligos ir tėvų baimės: gydytojos mintys, į kurias verta įsiklausyti

Nuolat tenka girdėti tėvus sakant – „aš bijau…“, „bijome, kad „nenusileistų žemyn“ kosulys“, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų ar apskritai „bijome, kad vaikui gali kažkas bloga atsitikti“. Regis baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas.

3 taisyklės, kurias atminkite užklupus kosuliui

Ką daryti, jei vaikas ima kosėti? Konsultuoja gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

Interviu su vaikų ligų gydytoja apie alergiją ir mitybą

Apie atsakingą jaunų tėvelių požiūrį į alergiškų vaikų mitybą bei gyvenimo būdą kalbame su VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos vaikų ligų gydytoja Tatjana Čumakova.

Rotavirusai, norovirusai, adenovirusai: svarbu žinoti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.

Įvardijo populiariausią vaikų darželių „patiekalą“ (1)

„Super tėvų“ judėjimas per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukė daugiau nei 200 skirtingų darželių tėvų prašymų tinkamai įvertinti valgiaraščius, o į kovą prieš nevisavertę vaikų mitybą per mėnesį sukilo daugiau nei keli tūkstančiai Lietuvos tėvų.

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.