Tyrimas: lietuviai dantų šepetėlį keičia kartą per metus

 (3)
6 iš 10 Lietuvos namų ūkių dantų priežiūrai per mėnesį skiria mažiau nei 6 eurus, o kas antras lietuvis pas odontologą lankosi rečiau nei kartą per metus, rodo bendrovės „Colgate-Palmolive" užsakymu „Spinter tyrimų" atlikta apklausa.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Trečdalis (29 proc.) respondentų nurodė, kad jų namų ūkis burnos higienai per mėnesį skiria nuo 6 iki 14,5 eurų, nuo 14,5 iki 20 eurų burnos higienai skiria 3 proc. namų ūkių. Daugiau nei 30 eurų per mėnesį dantų priežiūrai išleidžia 0,3 proc. respondentų.

Apklausa parodė, kad lietuviai ne tik taupo dantų priežiūrai ir burnos higienai, bet ir retai lankosi pas odontologą. Rekomendacijos bent kartą per metus apsilankyti pas odontologą laikosi tik 39 proc. respondentų. 6 proc. gyventojų į odontologą kreipiasi kelis kartus per metus.

„Pasitelkus profilaktines dantų priežiūros priemones galima užkirsti kelią ėduonies atsiradimui, tačiau kaip rodo „Colgate" tyrimo rezultatai, lietuviai yra linkę taupyti dantų priežiūrai ir burnos higienai, retai lankosi pas odontologą. Svarbu žinoti, jog pradėti rūpintis dantimis niekada nevėlu, nes ėduonis yra išgydomas, todėl burnos higiena šeimoje neturėtų būti ignoruojama", - teigia Nerijus Grybė, „Colgate-Palmolive" Lietuvos pardavimo vadovas.

Sutaupę profilaktinei dantų priežiūrai, lietuviai juos išleidžia dantų gydymui. Pusė (46 proc.) apklaustųjų nurodė, kad iškilus rimtesnėms dantų problemoms kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. 18 proc. respondentų vienodai renkasi privačias ir valstybines dantų gydymo įstaigas, likusieji 36 proc. - tik valstybines. Dantų gydymas 57 proc. namų ūkių per metus vidutiniškai kainuoja iki 90 eurų. Nuo 90 iki 145 eurų per metus odontologo paslaugoms išleidžia 15 proc. namų ūkių, 3 proc. - nuo 145 iki 290 eurų. 1 proc. namų ūkių dantų gydymui per metus išleidžia daugiau kaip 290 eurų, dar tiek pat - daugiau kaip 580 eurų.

Tyrimas: lietuviai dantų šepetėlį keičia kartą per metus
© Vida Press

Dantų priežiūrai taupo ir latviai bei estai. Daugiau kaip pusė apklaustųjų kaimyninėse šalyse (56 proc. Latvijoje ir 55 proc. Estijoje) teigė per mėnesį dantų priežiūrai skiriantys ne daugiau kaip 6 eurus. Kaip ir Lietuvoje, 57 proc. latvių namų ūkių per metus dantų gydymui skiria iki 90 eurų. Estai dantų gydymui išleidžia kiek daugiau. Iki 90 eurų nurodė išleidžiantys 33 proc. estų, dar beveik tiek pat (37 proc.) dantų gydymui per metus skiria daugiau kaip 90 eurų. Latviai išsiskiria tuo, kad daugiau kaip pusė (52 proc.) gyventojų renkasi valstybines dantų gydymo įstaigas, privačias renkasi vos 18 proc. apklaustųjų.

Pusė lietuvių nemoka prižiūrėti dantų

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai dantų šepetuką keičia vidutiniškai kartą per metus. Pagal šį kriterijų Lietuva iš 27 Europos valstybių lenkia tik Serbiją, kurioje dantų šepetukus gyventojai keičia dar rečiau.

Pasak gydytojos-odontologės Julijos Narbutaitės, dantų šepetuką reikia keisti kas 3 mėnesius, o dantis valytis ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Tyrimas: lietuviai dantų šepetėlį keičia kartą per metus
© Vida Press

Netinkama kasdienė burnos priežiūra yra pagrindinė ėduonies atsiradimo priežastis. Sąjungos „Ateitis be ėduonies" duomenimis, dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi lėtinė liga pasaulyje - ja serga 80 proc. visų gyventojų.

„Dantų ėduonis kelia rimtą susirūpinimą. Šiai ligai privalu skirti didesnį dėmesį, tai yra opi sveikatos problema. Kiekvienas iš mūsų galime užkirsti kelią ėduonies atsiradimui ir vystymuisi atsakingai prižiūrėdami savo dantis. Tam pakanka nuolatinės dantų priežiūros: kasdien juos valydami tinkamai parinktu dantų šepetėliu ir pasta, sumažiname dantų ėduonies atsiradimo riziką", - sako odontologė, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto docentė Julija Narbutaitė.

Ėduonis formuojasi ant dantų paviršių esančioms bakterijoms fermentuojant angliavandenius ir iš jų gaminant rūgštis. Angliavandeniai ant dantų patenka su maiste esančiu cukrumi.

Tyrimas: lietuviai dantų šepetėlį keičia kartą per metus
© Vida Press

Dantims kenkia ne tik nesveiki maisto produktai, bet ir vaisiai bei daržovės, kuriuose yra daug cukraus. Kasdienė taisyklinga burnos higiena padeda apsaugoti dantis nuo cukraus sukeliamų dantų problemų - ėduonies.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.