Žemuogės reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Uždegiminius procesus malšina, žarnyno spazmus gydo, virškinimą gerina juodieji serbentai. Juos sveika valgyti kenčiantiesiems nuo aukšto kraujospūdžio. Žolininkai juoduosius serbentus plačiai naudoja gydymui. Jie švelnina moterims priešmenstruacinį sindromą (PMS) ir menopauzės simptomus. Juodieji serbentai yra diuretikas, jais gydomas peršalimas. Iš uogų ir serbentų krūmų lapų gaminami vaistai, iš sėklų spaudžiamas aliejus. Iš džiovintų ar žalių lapų gaminama skani arbata. Žiemą užšaldytuose juoduosiuose serbentuose vis dar apstu vitaminų. Netgi iš džiovintų juodųjų serbentų lapų galima išsivirti vitaminizuotos arbatos.
Vyšnios gerina virškinimą, žadina apetitą. Jose apstu geležies, todėl puikiai tinka gydant mažakraujystę. Šių uogų antpilas, kaip ir gervuogių, malšina troškulį, jo duodama karščiuojantiems ligoniams.
Miškuose jau noksta mėlynės. Daugelis tikrai žino, kad mėlynės yra naudingos akims. Šviežios mėlynės arba mėlynių sultys mažina akių nuovargį, gerina regėjimą ir tinklainės atsinaujinimą. Taip pat sustiprina matymą prietemoje ir padeda dirbantiems dirbtinėje šviesoje ar ilgai dirbantiems su kompiuteriu. Tačiau mėlynės gali suteikti kur kas daugiau naudos mūsų organizmui. Jos, kaip ir kitos miško uogos, sukaupia daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Mėlynėse yra karotino ir vitamino C, kurie palaiko kraujagyslių elastingumą, B grupės vitaminų, dalyvaujančių nervinių ląstelių metabolizme. Vitamino A mėlynėse yra ypač daug. Jis sėkmingai neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo. Gausu kalio, fosforo, kalcio, ypač daug geležies ir mangano. Jie aktyvina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą bei hormonų sintezę, reikalingi augimui, kraujo gamybai, audinių kvėpavimui. Kai trūksta mikroelementų, sutrinka biologiškai veiklių medžiagų - fermentų, hormonų ir vitaminų - susidarymas.
Miško ir pamiškių gervuogės malšina troškulį karščiuojant. Mokslininkai, ištyrę daugiau nei tūkstantį maisto produktų, gervuoges išrinko daugiausia antioksidantų turinčiu produktu. Kaip žinome, antioksidantai neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, taigi saugo mus nuo įvairių ligų ir senatvės, gerina sveikatą ir puoselėja grožį. Šios uogos sukaupia didelį kiekį A, B grupės vitaminų, vitamino C ir ypač daug vitamino E, padedančio kovoti su įvairiomis infekcijomis ir puoselėjančio odą, plaukus bei nagus. Net ir termiškai apdorojus gervuoges, jose lieka didelis vitamino E kiekis. Taip pat jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, labai daug kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties.
Aviečių uogose ir lapuose gausu vitaminų (C, E, P, B1, B9, PP, karoteno), mineralinių medžiagų (geležies, vario, fosforo, jodo), ląstelienos, pektinų ir organinių rūgščių, pavyzdžiui, salicilo. Aviečių uogos renkamos liepą - rugpjūtį, o lapai - birželio - rugsėjo mėnesiais. Liaudies medicinoje taip pat naudojamos džiovintos šakutės su žiedais ir lapais, žiemą - šviežiai nuskinti ūgliai. Tad jeigu neturite sudžiovintų aviečių lapų ar vaisių, arbatos galite pasiruošti iš jaunų (pirmamečių) jų ūglių ir nedidelių stiebų.
Skaniausios ir naudingiausios uogos būna iškart po surinkimo. Tačiau norint uogas išsaugoti žiemai, reikia jas šaldyti arba džiovinti.
Daugiau maistinių medžiagų išlieka užšaldytose uogose. Žemuoges, mėlynes rekomenduojama šaldyti neplautas, tik prieš tai jas reikėtų gerai perrinkti. Šaldiklio temperatūra turėtų būti 20-25 °C šalčio. Derėtų naudoti tik drėgmei ir garams atsparius indus. Naudojant polietileno maišelius, prieš juos užsandarinant reikia išspausti iš jų orą ir palikti 1 cm tarpą galimam produktų išsiplėtimui.
Džiovinimui renkamos gerai sunokusios sausos uogos. Pavėsyje apvytinamos ir tuomet džiovinamos ne aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Iš šių uogų labai tinka daryti arbatas. Džiovintas mėlynes galima vartoti net 2 metus. Ne mažiau naudingų savybių turi uogų augalų lapai, džiovinami vėdinamoje patalpoje, pavėsyje.
Informaciją parengė Kristina Mockuvienė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
