Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jeigu žindanti mama valgo alergizuojančių produktų, jie kūdikiui gali sukelti alergiją.

Mitas. Yra tokia visuomenės suformuota nuomonė, tačiau nėra įrodymų, kad mamos mityba turi įtakos vaiko alergijai. Juk pasitaiko, kad maitinanti mama stengiasi, atsisako praktiškai visų alergiją galinčių sukelti produktų, o mažylis vis tiek nuolat išbertas. Taip yra, nes yra paveldėtas polinkį į alergiją. Tėvai gali būti nealergiški, bet vaikas gali paveldėti kurio nors giminaičio, sirgusio alergija, genus ir būti alergiškas.

Saugiau kūdikį primaitinti vienu produktu, o po kelių dienų pasiūlyti naujo.

Tiesa. Kūdikiui, kuris dar tik pradeda valgyti kieto maisto, todėl neaišku, alergiškas jam ar ne, pravartu duoti po vieną produktą, stebėti, ar organizmas kaip nors blogai nereaguoja, ir po kelių dienų pasiūlyti kito. Jeigu mažylis alergiškas, pastebėsite maždaug iki dviejų valandų nuo maitinimo. Kartais kūdikį išberia jau po pusvalandžio. Pasitaiko, kad jei kūdikis alergiškas pienui ir jo išgeria, per kelias minutes atsiranda bėrimų apie lūpas.

Visada turi būti ryšys su maistu. Vadinasi, jeigu vaikas ko nors suvalgė, o kūnelį išbėrė po paros, gali būti alergiškas kam nors kitam arba, tarkim, sirgti atopiniu dermatitu, kuris nebūtinai yra alerginės kilmės.

Kol vaikas visai mažas, neištiriama, kas sukelia alergiją.

Mitas. Anksčiau vyravo nuomonė, kad iki trejų metų neįmanoma ištirti, kam vaikas yra alergiškas. Tačiau iš tiesų amžius reikšmės neturi. Kaip tik svarbu ištirti kūdikį, alergiškas jis maistui ar buitiniams alergenams (erkutėms, namų aplinkai ir t. t.), ir nemaitinti tokiu maistu, kuris gali būti kenksmingas.

Alergiją galima išaugti.

Mitas. Taip sako žmonės. Tačiau iš tiesų jos išaugti neįmanoma. Alergija gali susilpnėti, dingti kuriam laikui, tačiau organizme lieka visam gyvenimui. Kartais atrodo, kad alergija dingo, nebėra reakcijos į tai, kas anksčiau alergizavo, tačiau po kiek laiko gali atsirasti jau kitokia forma. Pavyzdžiui, vaikystėje žmogus sirgo atopiniu dermatitu, kuris praėjo savaime, o po kelerių ar keliolikos metų prasidėjo alergijos sukelta rankų egzema. Todėl alergiški žmonės turi būti budrūs visą gyvenimą.

Įtarus alergiją visada reikia kreiptis į medikuss.

Tiesa. Pirmiausia pačiai mamai reikia stebėti, į ką jos vaikas reaguoja, nuo ko beria. Tada kreiptis į vaiko gydytoją ir pasakyti įtarimus. Kartais ir pediatrui pavyksta išsiaiškinti, kuriam produktui mažylis alergiškas. Tačiau jeigu mažylį vis tiek beria, gydytojas duoda siuntimą pasikonsultuotu su alergologu.

Jei laukdamasi namie augini gyvūną (pavyzdžiui, kačiuką), vaikas gims jam nealergiškas.

Mitas. Mama gali būti nealergiška katei ar kuriam nors kitam gyvūnui, tačiau jeigu kas nors giminėje yra jai alergiškas, o vaikas paveldės genus, tai bus alergiškas ir šiam gyvūnui.

Kaip atliekami tyrimai

Jeigu neaišku, kas vaikui sukelia alergiją, ir neįmanoma alergeno pašalinti, gydytojas alergologas atlieka odos mėginius. Tačiau šie tyrimai alergiją maistui parodo ne 100 proc. tikslumu.

Kitas būdas – kraujo tyrimas. Tam įvairia aparatūra atliekami laboratoriniai tyrimai ir ieškoma, kam vaikas alergiškas.

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti
© Vida Press

Alergiją galima įtarti, jeigu:

- kiekvieną kartą suvalgęs kokio nors maisto staiga vaikas pradeda viduriuoti arba jį išberia dilgėliniu bėrimu, ima tinti lūpos, ausys, akių vokai;

- būnant kai kuriose vietose atsiranda staigi, panaši į priepuolį vandeninga sloga, čiaudulys, nosies niežulys, ji užburkusi;

- tik tam tikru metų laiku (pavasarį, vasarą) niežti akis, jos paraudusios, vargina vandeninga sloga, čiaudulys, kartais sausas kosulys;

- „švilpia" krūtinėje, sunku iškvėpti orą, atsiranda sausas priepuolinis kosulys;

- prisilietus prie kokios nors medžiagos ima niežėti kūną, ta vieta parausta, atsiranda vandeningų pūslelių;

- įgėlus bitei ar vapsvai, išberia dilgėliniu bėrimu, nukrinta kraujospūdis;

- pavartojus vaisto atsiranda neįprasta reakcija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?