Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jeigu žindanti mama valgo alergizuojančių produktų, jie kūdikiui gali sukelti alergiją.

Mitas. Yra tokia visuomenės suformuota nuomonė, tačiau nėra įrodymų, kad mamos mityba turi įtakos vaiko alergijai. Juk pasitaiko, kad maitinanti mama stengiasi, atsisako praktiškai visų alergiją galinčių sukelti produktų, o mažylis vis tiek nuolat išbertas. Taip yra, nes yra paveldėtas polinkį į alergiją. Tėvai gali būti nealergiški, bet vaikas gali paveldėti kurio nors giminaičio, sirgusio alergija, genus ir būti alergiškas.

Saugiau kūdikį primaitinti vienu produktu, o po kelių dienų pasiūlyti naujo.

Tiesa. Kūdikiui, kuris dar tik pradeda valgyti kieto maisto, todėl neaišku, alergiškas jam ar ne, pravartu duoti po vieną produktą, stebėti, ar organizmas kaip nors blogai nereaguoja, ir po kelių dienų pasiūlyti kito. Jeigu mažylis alergiškas, pastebėsite maždaug iki dviejų valandų nuo maitinimo. Kartais kūdikį išberia jau po pusvalandžio. Pasitaiko, kad jei kūdikis alergiškas pienui ir jo išgeria, per kelias minutes atsiranda bėrimų apie lūpas.

Visada turi būti ryšys su maistu. Vadinasi, jeigu vaikas ko nors suvalgė, o kūnelį išbėrė po paros, gali būti alergiškas kam nors kitam arba, tarkim, sirgti atopiniu dermatitu, kuris nebūtinai yra alerginės kilmės.

Kol vaikas visai mažas, neištiriama, kas sukelia alergiją.

Mitas. Anksčiau vyravo nuomonė, kad iki trejų metų neįmanoma ištirti, kam vaikas yra alergiškas. Tačiau iš tiesų amžius reikšmės neturi. Kaip tik svarbu ištirti kūdikį, alergiškas jis maistui ar buitiniams alergenams (erkutėms, namų aplinkai ir t. t.), ir nemaitinti tokiu maistu, kuris gali būti kenksmingas.

Alergiją galima išaugti.

Mitas. Taip sako žmonės. Tačiau iš tiesų jos išaugti neįmanoma. Alergija gali susilpnėti, dingti kuriam laikui, tačiau organizme lieka visam gyvenimui. Kartais atrodo, kad alergija dingo, nebėra reakcijos į tai, kas anksčiau alergizavo, tačiau po kiek laiko gali atsirasti jau kitokia forma. Pavyzdžiui, vaikystėje žmogus sirgo atopiniu dermatitu, kuris praėjo savaime, o po kelerių ar keliolikos metų prasidėjo alergijos sukelta rankų egzema. Todėl alergiški žmonės turi būti budrūs visą gyvenimą.

Įtarus alergiją visada reikia kreiptis į medikuss.

Tiesa. Pirmiausia pačiai mamai reikia stebėti, į ką jos vaikas reaguoja, nuo ko beria. Tada kreiptis į vaiko gydytoją ir pasakyti įtarimus. Kartais ir pediatrui pavyksta išsiaiškinti, kuriam produktui mažylis alergiškas. Tačiau jeigu mažylį vis tiek beria, gydytojas duoda siuntimą pasikonsultuotu su alergologu.

Jei laukdamasi namie augini gyvūną (pavyzdžiui, kačiuką), vaikas gims jam nealergiškas.

Mitas. Mama gali būti nealergiška katei ar kuriam nors kitam gyvūnui, tačiau jeigu kas nors giminėje yra jai alergiškas, o vaikas paveldės genus, tai bus alergiškas ir šiam gyvūnui.

Kaip atliekami tyrimai

Jeigu neaišku, kas vaikui sukelia alergiją, ir neįmanoma alergeno pašalinti, gydytojas alergologas atlieka odos mėginius. Tačiau šie tyrimai alergiją maistui parodo ne 100 proc. tikslumu.

Kitas būdas – kraujo tyrimas. Tam įvairia aparatūra atliekami laboratoriniai tyrimai ir ieškoma, kam vaikas alergiškas.

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti
© Vida Press

Alergiją galima įtarti, jeigu:

- kiekvieną kartą suvalgęs kokio nors maisto staiga vaikas pradeda viduriuoti arba jį išberia dilgėliniu bėrimu, ima tinti lūpos, ausys, akių vokai;

- būnant kai kuriose vietose atsiranda staigi, panaši į priepuolį vandeninga sloga, čiaudulys, nosies niežulys, ji užburkusi;

- tik tam tikru metų laiku (pavasarį, vasarą) niežti akis, jos paraudusios, vargina vandeninga sloga, čiaudulys, kartais sausas kosulys;

- „švilpia" krūtinėje, sunku iškvėpti orą, atsiranda sausas priepuolinis kosulys;

- prisilietus prie kokios nors medžiagos ima niežėti kūną, ta vieta parausta, atsiranda vandeningų pūslelių;

- įgėlus bitei ar vapsvai, išberia dilgėliniu bėrimu, nukrinta kraujospūdis;

- pavartojus vaisto atsiranda neįprasta reakcija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.

„Slapti pirkėjai“ ragaus ne tik ligoniams, bet ir darželinukams bei mokiniams tiekiamo maisto

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrins ne tik ligoniams, bet ir mokiniams tiekiamą maistą.

Arbatos kūdikiams ir mažyliams, kad jie augtų sveiki

Pasitelkus žinomo Lietuvos pediatro doc. Algimanto Vingro žinias bei patirtį, sukurtos kūdikiams ir mažyliams subalansuotos, specialios receptūros GURGIO, PUKSIO, KNIURKIO, ŽVARBIO arbatėlės.

Kur ir kaip tinkamai laikyti vaistus namuose

Vonios spintelėje. Miegamajame, komodoje prie lovos. Viename iš virtuvėje esančių stalčių. Dėžutėje ant lentynos. Tai - kelios dažniausios vietos, kur žmonės laiko vaistus. Tačiau vaistai - ne saldainiai, kad juos būtų galima laikyti bet kur, bet kaip, bet kokiomis sąlygomis. Ką vertėtų žinoti?

Kai vaiko organizmui ima trūkti skysčių

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojamos nuo gilios senovės. Ir nors mokslui nuolat tobulėjant sukuriama vis efektyvesnių vaistų, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.

„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai.

Vaikų ligų gydytoja – apie šiuolaikinių technologijų poveikį vaikams

Nuolat tenka girdėti tėvų skundus, kad vaikas „nenulipa" nuo kompiuterio ar telefono.