Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dažniausia priežastis - virusai

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai. Užkratas pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, ją dirgina, todėl atsiranda protrūkinis išvėpimas, kuris vadinamas kosuliu. Tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti jam atsikratyti ligas sukeliančio užkrato, dulkių dalelių ar smulkių svetimkūnių.

Sausas ir drėgnas

Kai kosulys atsiranda dėl gerklės uždegimo, vaikas kosėja sausai, o vėliau tampa drėgnas. Sausas kosulys vaiką gali varginti, kai serga laringitu ar kt. Dėl užklupusio nosiaryklės gleivinės uždegimo (slogos) ir čia susikaupusių gleivinės išskyrų, bronchito, plaučių uždegimo mažylis kosėja drėgnai.

Darželis, gydytojas ir kosulys

Vaikučius dažniausiai vargina ūmus kosulys, kuris gali tęstis keletą savaičių (lėtinis trunka ilgiau). Vadinasi, vaikui kosėti mėnesį visiškai normalu. Jei mažylis rytais pakosėja vos 2-3 k., lėkti pas gydytoją tikrai nebūtina. Tačiau geriausiai būtų pirmomis 5-7 kosulio dienomis vaiko į darželį nevesti, nes yra pavojingas aplinkiniams. Jei mažylio imunitetas stiprus ir pats neįsisirgs, tikrai užkrės kitus. Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, koks kosulys. Jei mažiukas kas rytą kosėja ilgai, po 10-20 min., dieną taip pat pakosti, aišku, keliaukite pas gydytoją. Taip pat jei vaikas ne tik kosėja, bet ir atsiranda kitų peršalimo požymių, sloga, jei kosėja ilgiau nei savaitę, reikėtų aiškintis priežastį su gydytoju. Gal vaikas kosėja dėl refliukso ar dėl to, kad namie rūkoma, o ne peršalęs?

Dažnai mamos svarsto, ar vaikui galima eiti į darželį, jei jau beveik sveikas, neturi temperatūros, yra žvalus, bet dar pakosėja. Jei po savaitės mažylis gerai jaučiasi, į darželį gali eiti. Per tiek laiko, jei nesukarščiuoja, dažniausiai pasveiksta. Kai kurios mamos skundžiasi, kad vaikas vos tik pasveiksta darželyje ir vėl serga, todėl yra priverstos atsisakyti ugdymo ir samdyti auklę. Vaikų ugdymo įstaigą lankantis vaikas virusine viršutinių kvėpavimo takų ligą „pasigauna" 8-10 k. per metus, vos ne kiekvienam mėnesiui tenka po vieną. Jei vaikas dažnai peršalęs kosėja, bet kosulys nesikomplikuoja bronchitu ar plaučių uždegimu, nieko bloga. Tačiau jei lengvas peršalimas dažnai virsta sunkia kvėpavimo takų liga, tokio vaiko į darželį nereikėtų vesti bent pavojingu laikotarpiu, rudenį, žiemos pabaigoje, kai siaučia gripas, ir pavasarį. Vaiką, linkusį įsisirgti, geriau palaikyti namie net ir sveiką.

Švelnios priemonės

Vaiką pirmiausia ne gydykite vaistais, bet sukurkite sveikti padedančią aplinką, siūlykite jam daugiau skysčių, ypač jei kosėja sausai (kad kosuliukas padrėgtų), ir prisiminkite liaudiškus priemones.

Aplinka. Būste palaikykite ne žemesnę nei 18-21° C kambario temperatūrą. Tačiau labai svarbu, kad ir nebūtų per karšta. 28-30° C karštis tikrai netinka, nes didelis temperatūros skirtumas lauke ir namie vaiką susargdina dar labiau. Be to, išsausėja ne tik oras, bet ir ligoniuko kvėpavimo takai, jam sunku atsikosėti. Jei patalpos, kurioje būna vaikas, oras sausas, reikia drėkinti. Santykinė drėgmė būste turėtų būti apie 60-70 proc.

Garai. Kosėjančiam mažyliui labai sveika pakvėpuoti šiltais garais, į karštą vandenį įbėrus valgomosios druskos (litrui - 1 šaukštas druskos). Jei vaikas neserga bronchų astma ar kita alergine liga, į vandenį galima įlašinti kelis lašiukus eterinio eukaliptų aliejaus, kuris padeda mažinti gleivinės uždegimą. Mažas vaikas ilgai neišsėdės, bet būtų gerai, kad įkalbėtumėte garais pakvėpuoti nors porą kartų per dieną po 5-6 min. Rytais po inhaliacijų kokią valandą neveskite vaiko į lauką, nes po procedūros pagreitėja kraujotaka, gleivinė labiau paburkusi ir smarkiai pasikeitus aplinkos temperatūrai padidėja galimybė peršalti. Vakare patartina procedūrą atlikti prieš einant miegoti.

Kojų vonelės. Labai gerai būtų prieš naktį kojytes keliolika minučių pamirkyti šiltame vandenyje su druska (nuo 3 m.) arba garstyčių milteliais (maždaug šaukštas vonelei) ir užmauti šiltas kojinaites. Jei vaiką vargina sausas, spazminis kosulys, tinka garstyčių lapeliai ant krūtinės.

Vaistažolių arbatos. Joms tinka čiobreliai, ramunėlės, liepžiedžiai, gebenės, islandinė kerpena. Patartina ruošti tokio stiprumo, koks nurodytas ant pakuotės (dažniausiai 1 l vandens reikia valgomojo šaukšto žaliavos). Vaistažolių arbatos duokite kaip vaisto, o ne kaip maisto. Vaikui pakanka išgerti po pusę stiklinės arbatos 2-3 k. per dieną.

Gerklytės skalavimas. Vaikui, kuris moka gargaliuoti, galima paruošti druskos tirpaliuko (stiklinei - 1 arbatinis šaukštelis) ir duoti paskalauti gerklytę. Tinka šiltas ramunėlių užpilas. Vaikučiui, kuris jau valgo tirštą maistą (jokiu būdu ne mažesniam nei pusės metukų) galima į gerklę papurkšti aliejinio tirpaliuko.

Pastilės ir sirupėliai. Kartais mamos sako vaikui davusios 5-7 pastiles, bet nepadėjo. Pastiles, kurios turi cheminių nuskausminamųjų ar dezinfekuojamųjų medžiagų, sučiulpti reikia po valgio ir nors valandą nieko nevalgyti, negerti, kad ilgiau išliktų poveikis gerklėje. Žolines pastiles galima duoti dažniau, nei nurodyta ant pakuotės, bet pasitarus su gydytoju, kad vaikas nečiulptų vienos paskui kitą. Taip galima perdozuoti. Pastilės - ne saldainiai. Kaip vartoti sirupą, net ir pagamintą iš žolyčių, taip pat būtina pasitarti su gydytoju. Jis pasakys, kokio ir kiek vaikučiui reikėtų, kelias dienas ar savaitę reikia vartoti.

3 svarbūs klausimai apie kosulį ir kūdikius.

Ką daryti, kai kosėja pirmų mėnesių kūdikis?

Mama gali prigarinti vonią ir kartu su vaikučiu įeiti į vonios kambarį pakvėpuoti garais. Gali duoti žolinio sirupėlio. Kūdikiui, kuri žindomas mamos pienu, vaistažolių arbatų nereikia.

Kaip pastebėti, kad vaikui prasideda rimtesnė liga - bronchitas ar plaučių uždegimas?

Kai liga komplikuojasi, pasikeičia kosulio pobūdis (jei buvo sausas, pasidaro drėgnas), pasunkėja, padažnėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, nepūlingoji virsta pūlingąja sloga. Tada tikrai būtina kreiptis į gydytoją, kad atliktų kraujo tyrimus (ištirtų C reaktyvinį baltymą) ir nustatytų, ar nėra pūlingosios infekcijos. Ją aptikus skiriama vaistų nuo bakterijų. Plaučių šviesti gydytojas neskuba, nebent tikrai įtaria uždegimą.

Nuo kokio amžiaus vaikui galima duoti medaus?

Medaus, kuris turi bakterijas naikinančių savybių, galima duoti nuo 5-6 m., tačiau po mažai, pačiulpti pakabinus ant šaukštelio galo - ir tik tam, kuris neserga alergija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.

„Slapti pirkėjai“ ragaus ne tik ligoniams, bet ir darželinukams bei mokiniams tiekiamo maisto

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrins ne tik ligoniams, bet ir mokiniams tiekiamą maistą.

Arbatos kūdikiams ir mažyliams, kad jie augtų sveiki

Pasitelkus žinomo Lietuvos pediatro doc. Algimanto Vingro žinias bei patirtį, sukurtos kūdikiams ir mažyliams subalansuotos, specialios receptūros GURGIO, PUKSIO, KNIURKIO, ŽVARBIO arbatėlės.

Kur ir kaip tinkamai laikyti vaistus namuose

Vonios spintelėje. Miegamajame, komodoje prie lovos. Viename iš virtuvėje esančių stalčių. Dėžutėje ant lentynos. Tai - kelios dažniausios vietos, kur žmonės laiko vaistus. Tačiau vaistai - ne saldainiai, kad juos būtų galima laikyti bet kur, bet kaip, bet kokiomis sąlygomis. Ką vertėtų žinoti?

Kai vaiko organizmui ima trūkti skysčių

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojamos nuo gilios senovės. Ir nors mokslui nuolat tobulėjant sukuriama vis efektyvesnių vaistų, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.

„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai.