Vaikų ligų gydytoja – apie šiuolaikinių technologijų poveikį vaikams

Nuolat tenka girdėti tėvų skundus, kad vaikas „nenulipa" nuo kompiuterio ar telefono.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šie skundai man labiau skamba kaip prašymas patarti ką daryti ar teisingai elgtis, t.y. duoti vaikui žaisti su pvz. telefonu ar griežtai drausti. Būna net tokių situacijų, kai manęs, kaip gydytojos, prašo „Gydytoja, pasakykite jam/jai, kad su telefonu žaisti nesveika! Gal jis/ji jūsų paklausys, nes mūsų neklauso!".

Kalbant apie šią problemą, visų pirma labai norėtųsi tėvų paprašyti atsigręžti į save ir pamąstyti, kiek gi mes patys praleidžiame laiko prie kompiuterio, televizoriaus, naudojamės mobiliuoju telefonu. Nereikėtų stebėtis, kad vaikas mokosi iš mūsų ir bando atkartoti mūsų elgesį. Net jeigu ir nesinaudojame išmaniosiomis technologijomis itin dažnai, vaikas nėra aklas – aplinkui pilna žmonių, kurie net eidami gatve, vietoj to, kad pakeltų akis ir atkreiptų dėmesį į aplinkinius, nusišypsotų jiems, šypsosi telefonui rašydamas žinutes. Mes patys kartais nepastebime kaip dažnai telefonas atsiduria mūsų rankose. O jei dar vaikui pasakome – „netrukdyk, aš gi dirbu", kai sėdime prie kompiuterio, jis taip pat nueis "dirbti", tik savaip. Tuomet belieka gailėtis vaiko, kuris nebesupranta, kodėl tėvams galima naudotis kompiuteriu, o jam – ne. Patikėkit, vaikui pasakymas "kenkia tavo sveikatai" nieko nereiškia. Jis to niekaip nesupras. Net mes, suaugę, nelabai rūpinamės savo sveikata, nors žinome, kad kai kurie mūsų veiksmai kenkia jai. Ką jau kalbėti apie vaikus.

Kad ir kaip grėsmingai mums atrodytų visos tos naujausios technologijos, jų išvengti niekaip negalėsime. Technologijos nuolat tobulėja, ir kas mums atrodo tik fantazija, po kokio dešimtmečio jau taps realybe. Tad kaipgi apsaugoti vaikus, kad technologijos nepaverstų jų vaikštančiais ligoniais? Deja, niekas kitas, tik tėvai privalo vaikui išaiškinti, išmokyti ir tinkamai įrengti darbo su kompiuteriu vietą, kad vėliau nereikėtų gailėtis. Gi ne ši technika susargdina vaikus, o netinkamas jos naudojimas.

Tik tėvai privalo diegti tinkamus naudojimosi technologijomis įgūdžius vaikams. Deja, kad ir kokie neva kenksmingi kompiuteriai ar telefonai bebūtų, daugeliui tėvų tai bene geriausia priemonė "nutildyti" vaiką – kai jis verkia, kai klausinėja "ką man veikti?" ar kai mes tiesiog būname pavargę. Tad paklauskime savęs kas labiau kenkia – ar telefonas, ar tai, kad vaikui tiesiogiai parodome, kad mes neturime jam laiko... Galbūt tuomet nereikėtų barti vaiko, kodėl, kai jis jaučiasi vienišas ar nesaugus, pagalbą randa kompiuteriniuose žaidimuose...

Vaikų ligų gydytoja – apie šiuolaikinių technologijų poveikį vaikams
© Vida Press

Turbūt nerastumėm tų namų, kuriuose nebūtų rašomojo stalo, o ant jo nestovėtų kompiuteris. Ir greičiausiai ši darbo vieta yra pritaikyta tėčiui ar mamai. Netyla pranešimai, kad prastėja mūsų vaikų laikysena, dažnėja ydingos laikysenos ar net negrįžtamų stuburo pakitimų vaikams. O jei atidžiau pažiūrėtumėme į vaiką, kuris sėdi toje vietoje ir žaidžia su kompiuteriu? Taip, jis jau įsitraukęs į virtualų pasaulį, tad nejaučia, kad jo galva gerokai pakelta, akys žiūri ne tiesiai, o į viršų, rankos nelabai patogiai padėtos, gal net ir gerokai persikreipęs sėdi. Jei bent akimirkai atkreiptumėm dėmesį ir kelias minutes skirtumėme kėdės ir stalo pritaikymui pagal vaiko ūgį, gerokai sumažintumėm žalą. Pataisyti vaiko laikyseną užtruktų kelias sekundes, o laiku neatkreipus dėmesio, per įvairias gydymo įstaigas teks vaikščioti tikrai ilgą laiką.

Be abejo, lengviau ir geriau yra matyti kambaryje sėdintį vaiką, kad ir sėdintį prie kompiuterio ar su telefonu rankoje, nei leisti jį į lauką. Jei mažesnis – vieno neišleisime, reiktų su juo eiti, o esame labai pavargę po darbų, jei didesnis – gatvės šiais laikas yra nesaugios... Ir sporto būreliai yra labai brangūs, ir vežioti į juos reikia... Aišku, dažnai pats vaikas jokių užsiėmimų nenori lankyti. Kai namie laukia įdomus užsiėmimas – virtualūs žaidimai – vargu ar toks vaikas norės kur nors eiti. Tad į pasakymus „mano vaikas nieko nenori lankyti" aš žiūriu labai kritiškai.

Greičiausiai net nereikia sakyti, kad netinkamas naudojimasis telefonu ar kompiuteriu kenkia akims. Ilgai dirbant su kompiuteriu akys, be abejo, pavargsta. Jos parausta, sausėja, gali pradėti niežėti ar ašaroti. Taip organizmas ginasi nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nemirksint. Vėlgi, kyla klausimas: kaip greitai pavargsta vaiko akys? Tikrai nereikėtų mūsų, suaugusių, lyginti su vaikais. Jei mums akys pradeda perštėti jau po pusvalandžio, vaikams šį laiką reikėtų sutrumpinti pusiau. Ne kartą teko konsultuoti tėvus, kurie skundėsi, kad jų vaikas pradėjo labai dažnai mirksėti, kad paraudo akys. Neretai jie manęs prašo surasti kam vaikas gali būti alergiškas. Deja, alergiją kompiuteriui ar telefonui vargu ar nustatysiu, jei vaikas nesilaiko darbo su šiomis technologijomis režimo.

Pabandykime prisiminti atvejį, kai mes buvome priversti žiūrėti į kokį intensyvų blykčiojimą, pvz. koncerto metu ar stebint fejerverkus. Bene kiekvienam suaugusiam iš karto po šių įvykių bus sunku užmigti, nes užsimerkus matysim tuos pačius blykčiojimus. Tad nieko nuostabaus, kuomet vaikui, pažaidus didelės raiškos virtualius žaidimus ar pažiūrėjus filmukus, kuriuose vaizdai keičiasi labai greitai, bus sunku užmigti arba jis bus labai suirzęs ar piktas. Po tikro siaubo filmo mus gi gąsdina kiekvienas tamsesnis pakampis, o jei dar įsitrauktų mūsų fantazija... O vaikai tikrai sugeba fantazuoti. Tad tikrai nereikia turėti aukštojo išsilavinimo, kad suprastumėm, kodėl vaikai ilgai žaidę kompiuterinius žaidimus ar pažiūrėję intensyvų veiksmo filmą būna suirzę, sutrinka jų miegas, atsiranda nepagrįstų baimių ar net atsiranda agresijos požymių. Kai kuriems netgi pasireiškia nervinis tikas.

Pabandykime prisiminti atvejį, kai mes buvome priversti žiūrėti į kokį intensyvų blykčiojimą koncerto metu ar stebint fejerverkus. Bene kiekvienam suaugusiam iš karto po šių įvykių bus sunku užmigti, nes užsimerkus matysim tuos pačius blykčiojimus. Tad nieko nuostabaus, kuomet vaikui, pažaidus didelės raiškos virtualius žaidimus ar pažiūrėjus filmukus, kuriuose vaizdai keičiasi labai greitai, bus sunku užmigti arba jis bus labai suirzęs ar piktas.
dr. Indrė BŪTIENĖ

Yra tekę girdėti tėvų nusiskundimų, kad pradėjęs „dirbti" su kompiuteriu, vaikas pradeda kosėti, šniurkščioti nosį ar čiaudėti. Darbo kambaryje, kur pastatytas kompiuteris, oras būna kiek sausesnis, nei patalpoje be kompiuterio. Todėl jautresni vaikai vos prisėdę prie kompiuterio gali imti čiaudėti, sausai kosėti. Patalpą, kurioje yra kompiuteris, vertėtų dažniau pravėdinti ir drėkinti.

Deja, vis daugiau pasirodo duomenų, kad įsitvirtinus naujosioms technologijoms, vaikų vaizduotė vystosi prasčiau. Vis sunkiau jiems įsivaizduoti ir papasakoti sugalvotą istoriją, nes šiais laikas kompiuteris jiems pateikia jau „sukramtytus" vaizdus, nepalikdamas vietos vaizduotei. Tad labai svarbu ne tik tai, kaip vaikas naudojasi technologijomis, bet ir kokį turinį vaikas mato. Jei po žaidimų ar filmukų tėvai su vaiku pasišnekėtų, aptartų ką matė, kas patiko, o kas ne – manau ir vaiko vaizduotei nekiltų jokio pavojaus.

Kad ir kiek begąsdintumėm vaikus, o ir save, apie visų kompiuterinių technologijų žalą mūsų sveikatai, be jų mes jau negalėtumėm gyventi. Tai yra mūsų kasdienybė – mokslai, studijos, darbas, informacijos paieška, naujienos bei bendravimas neatsiejamas nuo šių technologijų. Tad nevalia pykti ant vaikų, kodėl jie elgiasi taip, kaip elgiasi bene kiekvienas žemės gyventojas. Bet knygų nuolat neskaitome, bibliotekose informacijos ieškome ne ištisomis dienomis, net ir nuolat bendraujant galime įgrįsti. Todėl ir kompiuteris, telefonas ar planšetė turėtų būti naudojami tik dalį mūsų laiko.

Svarbiausia – matykime savo vaikus, būkime kiek galima ilgiau su jais, pataisykime juos jei jie neteisingai ką nors daro ir būkime atsakingi už jų sveikatą. Nei barimas, nei atėmimas telefono ar planšetės nesustiprins jūsų vaiko sveikatos, o tik atitolins pačią problemą, jei vaikas nebus įpratęs tinkamai naudotis šiomis technologijomis.

Kad ir kokios tobulos bebūtų technologijos, jos niekada nepakeis šilto mamos apkabinimo, raminančių tėvo žodžių, malonaus bendravimo prie šeimos stalo ir nuoširdaus juoko. Neatimkime to iš vaikų, net jei jie labai nori pasinerti į virtualų fantazijų pasaulį.

Vaikų ligų gydytoja – apie šiuolaikinių technologijų poveikį vaikams
© Vida Press
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?