Vaikų mityba: gydytojo rekomendacijos, padėsiančios išvengti nutukimo, išsekimo ir alergijų

 (5)
Sveikos mitybos įpročiai, kurie susiformuoja dar vaikystėje, išlieka visam gyvenimui. Kaip tėvams tinkamai sudėlioti jų atžalų dienos valgiaraštį? Kaip kovoti su nenoru valgyti arba didžiuliu potraukiu nesveikiems užkandžiams? Galų gale, į ką atkreipti dėmesį artėjant rugsėjo pirmajai, kai mūsų atžalų mitybos taisyklingumas didele dalimi priklausys nuo to, kas ant pietų stalo patiekiama mokymo įstaigose?
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje Vilniuje, vaikų gastroenterologas doc. med. dr. Vaidotas Urbonas pataria, kokių mitybos principų reikėtų laikytis, kad mūsų vaikai augtų sveiki, energingi ir jų nekamuotų įvairūs raidos sutrikimai. 

– Kaip manote, ar vaikams būtina mėsa, juk ji – net tik geležies, bet ir cinko šaltinis, nuo seno tikėta, jog augančiam organizmui ji privaloma. Kaip tuomet reikėtų vertinti žaliavalgių ar vegetarų mitybą? Ar mėsos atsisakęs vaikas yra pasmerktas mažakraujystei?

– Vaikams būtina valgyti mėsą, nors žaliavalgių žmonių buvo visais laikais: ir prieš šimtą metų, ir dabar. Pediatrai visame pasaulyje, remiantis moksliniais tyrimais, rekomenduoja valgyti mėsą. Nors, pasak kai kurių dietologų, reikėtų valgyti tai, ko organizmui reikia, per prievartą nekišti nei mėsos, nei kitų produktų. Visgi, kitų šalių patirtis (pavyzdžiui, Afrikoje, kur yra maisto trūkumas, vaikams labai greitai pasireiškia geležies, cinko stygius) rodo, kad reikėtų rūpintis tuo, jog nepilnamečių mityboje būtų mėsos produktų.

Tikrai ne visi vaikai, kurie laikosi vegetarizmo principų, susirgs anemija. Jei jiems bus tinkamai parinktas valgiaraštis, galima išvengti tokių bėdų, bet reikia tuo labai domėtis ir stengtis iš augalinių produktų kompensuoti geležies poreikį. Džiugu, jei organizmas prie tokios mitybos adaptuojasi ir sugeba įsisavinti tas medžiagas. 

Visgi, reikėtų pabrėžti, kad taip maitintis yra rizikinga, o daryti eksperimentų su vaikų sveikata juk niekas nenori. Viename moksliniame žurnale neseniai skaičiau apie atvejį Čilėje, kai į ligoninę atvežtas vienerių metų vaikas su labai atsilikusiu nervų sistemos vystymusi. Ilgai ieškojus priežasčių paaiškėjo, kad jam mažakraujystė. Atstačius geležies stoką nustatyta, kad trūksta ir B12 grupės vitamino, o tai būdinga būtent vegetarams. Vėliau paaiškėjo, kad vaiko neurologinė būklė visam laikui liks pažeista. Tokių pavyzdžių nereikėtų ignoruoti. 

Ar karta vaikų, kurie nevalgo mėsos, vien dėl tokio mitybos bus protingesni už savo bendraamžius, vartojančius mėsos produktus? Manau, kad ne. Ar jie bus mažiau protingi? Tai yra atviras klausimas. Atminkite tik tai: vaikas nėra mažas suaugęs, kas tinka ir nekenkia subrendusiam žmogui, vaikui gali visai netikti. 

Nuotr. Shuttertock

– Kodėl šiuo metu taip sparčiai daugėja alergiškų vaikų? Kas dėl to kaltas? Mamos mityba nėštumo metu? O gal netinkamas vaiko maitinimas išprovokuoja alergijas? Juk prieš keletą dešimtmečių, rodos, tokių bėdų buvo kur kas mažiau.

– Šiandien dar nėra nustatyta, kad būsimos mamos dieta nėštumo metu turėtų įtakos vaiko alergijai. Daugelis mokslinių tyrimų patvirtina, kad nėščios moters mityba niekaip nenulems fakto, ar vaikas bus alergiškas, tad ji neturėtų riboti savo mitybos. Tai, ką mama valgo, kai yra žindyvė, taip pat nepaveiks vaiko alergijos atsiradimo. 

Dėl ko alergiškų žmonių vis daugėja? Priežastys nėra aiškios, tačiau, manau, kad tam įtakos turi labai daug įvairių veiksnių. Pirmoje vietoje – mitybą. Anksčiau tikėta, kad vaikams reikia kuo vėliau į mitybą įvesti maisto produktus. Štai dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Daugelyje pasaulio šalių po truputį keičiasi primaitinimo rekomendacijos. Dabar sakoma, kad vaiką prie tiršto maisto galima pradėti pratinti ne nuo pusės metų, o nuo 4–5-ojo gyvenimo mėnesio. Viskas ankstėja, nes pastebėta, kad kuo vėliau įvedamas maistas (košės, mėsa), tuo didėja tikimybė, kad vaikas bus alergiškas. 

Reikšmės turi ir tai, kokį maistą vartosime. Pavyzdžiui, ar grynas kruopas, ar rinksimės iš grūdų padarytus miltelius, kurie tirpsta vandenyje. Košes būtina virti namuose ir tik iš natūralių produktų. Taip pat reikėtų vengti naujų maisto produktų, pavyzdžiui: pusfabrikačių, saldiklių, konservantų, skonį gerinančių medžiagų, dūmo skonio medžiagų. Be abejo, alergijai įtakos turi ir žarnyno bakterijos. Šiandien medikai dar negali pasakyti, kas pirmiau atsiranda: žarnyno pokyčiai, o tada alergija, ar atvirkščiai, tačiau viskas labai susiję. 

Antroje vietoje – aplinka. Manau, kad viena opiausių šiuolaikinio jaunimo problemų – mikrobų baimė arba per didelė higiena. Pokario laikais, prieš 50 metų, kai tų bakterijų aplinkoje buvo kur kas daugiau, jų žmonės visai nebijojo. Dabar žarnyno infekcijų yra žymiai mažiau, tačiau žmonių baimė išaugo labiau. Kodėl ši baimė yra pavojinga? Pasirodo, kad mūsų žarnynas dabar bakterijų skaičių turi lygiai tokį pat kaip ir prieš tuos 50 metų, tačiau dabar labai ryškiai sumažėjo bakterijų įvairovė (jų padermių įvairumas). Ką daro ta įvairovė? Labai paprasta – treniruoja mūsų imuninę sistemą. Kuo didesnė įvairovė – tuo imuninė sistema yra stipresnė. Visos alergijos, onkologiniai susirgimai, autoimuninės ligos yra susijusios su mūsų imunine sistema. Pastebiu, kai jauni tėvai, nukritus vaiko obuoliui ant žemės, elgiasi tiesiog nemotyvuotai: nuvalo su trimis servetėlėmis, kiša po verdančiu vandeniu. Kas bus su vaikais, kurie užaugo „šiltnamio“ sąlygomis? Jie labai dažnai sirgs. Higiena yra būtina, tačiau ji neturi tapti paranoja. 

Nepamirškime ir to fakto, kad alergijos yra paveldimos.

Nuotr. Shuttertock

– Ar vaikų virškinimo sistema veikia taip pat kaip ir suaugusiųjų? Ar jų mitybai reikėtų skirti daugiau dėmesio? 

– Aišku, labai skiriasi. Vaiko virškinimo sistema priklauso nuo to, kiek jam yra metų. Jeigu pirmuosius trejus metus vaikai yra labiau alergiški maistui ir turi vidurių užkietėjimo problemų, paaugus tai dingsta. Mokykliniame amžiuje virškinimo sistema jau artėja prie suaugusio žmogaus. Skirtumas tik tas, kad vaiko virškinimo sistema dar nebūna sugadinta aplinkos. 

– Yra vaikų, kuriems įpiršti sveiką maistą labai sunku. Kokios pasekmės laukia, jei vaikas minta vien dešrelėmis, makaronais ir kitais, regis, ne pačiais naudingiausiais produktais? Ar reikėtų bandyti per prievartą vaikus maitinti sveiku maistu? 

– Paprastai tariant, tai vadinama maisto išrankumu, kuris labai būdingas vaikams. Reikėtų tai priimti kaip normalų vaikų vystymosi laikotarpį, nes jiems tiesiog baisu ragauti naujus produktus. Arba jūsų atžala jau paragavo to, kas jam patiko, ir jis nenori nieko keisti. Nustebsite, tačiau vaikai yra labai konservatyvūs. Yra paskaičiuota, kad vaikui reikia maždaug aštuonis kartus paragauti, kad jis normaliai pradėtų valgyti naujai jo mityboje atsiradusį produktą. Kaip matote, svarbiausia – kantrybė.

– Kaip manote, ar, kalbant apie mitybą, tėvai gali būti griežti, tarkim, net ir vaikui labai smarkiai priešinantys jį versti valgyti sveiką maistą? Ar tokia „kontrolė prie stalo“ neturės psichologinių pasekmių?

– Versti tikrai nereikėtų, tačiau pageidautina, kad vaikai nevalgytų vien makaronų ar miltinių patiekalų, nes būtina į savo mitybos racioną įtraukti kuo įvairesnį maistą. Viena iš priemonių, kaip vaiką pripratinti, – badas. Nors ir grubus būdas, tačiau jis labai efektyviai veikia. Neakcentuokime maisto: jei nori ir valgo – puiku, jei ne – nieko nepadarysi. Jei vaikui patinka dešrelės, tai ir leiskite jam jas valgyti, aišku, atkreipkite dėmesį, koks procentas jose mėsos. Daug blogiau miltiniai patiekalai: bandelės, riestainiai, batonas, sausi pusryčiai ir t.t. Paprastas sprendimas – šių produktų tiesiog nepirkti ir nevartoti namuose. 

Aišku, jei vaiko svoris per mažas pagal ūgį, tuomet reikia kreiptis į gydytoją ir bandyti atrasti to nevalgumo priežastį. Tai gali būti ir tam tikrų ligų požymis. 

Nuotr. Shuttertock

– UNICEF vaikų gerovės tyrimo duomenimis, Lietuvoje antsvorio problemų turi 11 proc. vienuolikmečių, trylikamečių ir penkiolikmečių, ar šie skaičiai gąsdinantys? Kaip manote, kas dėl to kaltas: bloga mityba mokymo įstaigose ar tėvų nerūpestingumas? Kokias ligas gali išprovokuoti vaiko antsvoris?

– Antsvorio arba nutukimo priežastys yra kelios, tačiau pirmoje vietoje, be jokių abejonių, – mityba. Mityba turi būti sveika, reikėtų mažinti lengvai įsisavinamus angliavandenius (cukrų, bandeles, miltinius patiekalus, medų, sultis) ir riebalus. 

Antroje vietoje – fizinis aktyvumas. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, nuolatinis sėdėjimas – tai didžiausi priešai. Kaip didinti fizinį aktyvumą? Pradėkite nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad didelis skirtumas netgi tarp to, ar žmogus stovi, ar sėdi. Sėdėjimą reikėtų keisti į sportą. Medikai rekomenduoja, kad vaikas per dieną bent pusę valandos privalo aktyviai judėti. Jokio skirtumo, ar jis eis į sporto klubą, ar tvarkys namus, ar padės ravėti daržą, ar bėgs ratus stadione, svarbu 30 minučių skirti intensyviam fiziniam krūviui. Manau, kad šiuolaikiniams vaikams reikia kuo daugiau vaikščioti, nesinaudoti liftais, vengti nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus. Jei jūsų vaikas turi polinkį į nutukimą, jo laisvalaikį prie ekranų turėtumėte apriboti iki pusvalandžio per dieną. 

Trečioji antsvorio arba nutukimo priežastis – aplinka, kurioje būna vaikas. Kalbu apie šeimą, mokyklą ir darželį. Reikėtų atkreipti dėmesį, ką mes patys valgome ir ką kalbame apie maistą, koks auklėtojų bei mokytojų požiūris į mitybą. Didelę reikšmę vaiko požiūrio į mitybą formavimuisi turi ir įvairios medijos. Informacijos priemonės skleidžia labai kontraversišką ir neteisingą informaciją: nuo modelių, kurių KMI per mažas, iki nesveikų maisto produktų reklamų. 

– Kiek kartų per dieną ir kokiomis porcijomis turėtų valgyti mokyklinio amžiaus vaikas? Ar užtenka mitybos skirstymo į pusryčius, pietūs, vakarienę, ar reikėtų valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis?

– Nėra griežtų nuorodų, kiek kartų per dieną turėtų valgyti žmogus. Aš manau, kad optimalu – penki kartai. Reikėtų kas tris valandas kažką užkąsti. Jei vaikas labai aktyvus, sunaudoja daug energijos, jam nevertėtų skrandžio užkimšti greitomis kalorijomis, geriau rinktis košę ar kitus sveikus užkandžius. Taigi, jei laikysitės principo, kad jūsų vaikas valgo pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius bei vakarienę, ir tai daro reguliariai, jo mityba bus labai gera.

– Statistika liudija, kad daugiau nei pusė mokyklinio amžiaus vaikų nepusryčiauja, mat tiesiog neprisiverčia anksčiau atsikelti. Ar šis įprotis gali pakenkti vaiko sveikatai? Ar pusryčiai – būtina dienos raciono dalis? Ką patartumėte vaikams užkąsti rytais?

– Pusryčius būtina valgyti. Tačiau būna atveju, kai žmonės keliasi labai anksti, toli gyvena nuo darbo vietų ir mokyklų, tad jų rytinis valgymas tampa labai komplikuotas. Sprendimo būdai yra keli: arba pusryčiauti mokykloje ar darželyje, arba pripratinti organizmą prie labai ankstyvo valgymo. Yra pastebėta, kad tie žmonės, kurie valgo pusryčius, yra liesesni nei tie, kurie nevalgo. Net jei ir vieni, ir kiti per parą suvartoja tą patį kalorijų kiekį, bet vieni – pirmoje dienos pusėje, o kiti – antroje, pastarieji bus stambesni. Viska labai paprasta – jų organizme gauta energija vakare nebeišnaudojama, todėl kaupiasi.  

Reikėtų atsiminti ir tai, kad labai svarbu, ką pusryčiams valgome. Jei tai sumuštiniai – naudos bus mažokai. Idealūs pusryčiai: kiaušiniai, košės, vaisiai. 

– Saldainiai, sausainiai, bulviniai traškučiai, saldieji gėrimai – puikiai žinome, kad tai mėgstamiausi vaikų užkandžiai. Juose daug kalorijų, tačiau visai nėra mineralinių medžiagų, vitaminų ir polisacharidų. Kuo tėvai turėtų pakeisti šiuos vaikų mėgstamus užkandžius? Kokių užkandžių jiems įdėti į mokyklą?

– Manau, kad labai puikus užkandis – morkos. Nepatingėkite jų priskusti ir įdėti savo vaikui į priešpiečių dėžutę. Galite rinktis bananus. Jie puikiai toleruojami organizmo (jei gerai prinokę) ir gali tapti sveiko vaiko mėgstamu užkandžiu. Mažieji labai skaniai valgo arbūzus ir melionus, jų taip pat galite papjaustyti ir įdėti į mokyklą. Jei vaikas neturi rūgštingumo problemų, pratinkite jį prie kriaušių arba obuolių. 

Retsykiais tinka sūreliai (tik be glazūros), tačiau jais nereikėtų piktnaudžiauti. Jei yra galimybė, įdėkite į mokyklą termosą su koše. Jei vaikas mielai valgo sumuštinius, pritepkite ir jų. Tačiau reikėtų, kad jie būtų valgomi ne sausi, o su arbata. Stenkitės naudoti ruginę, nemaltų grūdų duoną. 
Na, o tokie užkandžiai, kurie gana dažnai atsiduria vaikų užkandžių dėžutėse, kaip bandelės, riestainiai, saldumynai – gali turėti įtakos jauno žmogaus ankstyvoms sveikatos problemoms, o ypač nutukimui. Jų geriau atsisakykite.

– Artėja rugsėjo pirmoji, kai daugelis vaikų ir vėl sugužės į mokyklas. Kaip manote, ar tėvai turėtų domėtis, kuo mokymo įstaigoje maitinami jų vaikai? Į ką jie turėtų atkreipti dėmesį? 

– Tėvai tuo tiesiog privalo domėtis, niekas kitas už juos to nepadarys. Dėmesį reikėtų atkreipti į lengvai įsisavinamus angliavandenius. Ar ruošiant pietus bus naudojama daug tokių produktų, ar daug patiekalų bus kepti (jų reikėtų kuo mažiau). Įsitikinkite, kad vaikas nebus maitinamas bandelėmis, riestainiais, džiūvėsiais ir pan. Valgiaraštyje turėtų dominuoti gryni produktai (mėsa, žuvis, daržovės), o ne pusfabrikačiai (žuvų piršteliai, čeburekai, kibinai). Šiuo atveju galioja taisyklė: kuo gryniau ir paprasčiau – tuo vaiko mitybai naudingiau. 

Pasidomėkite, ar mokykloje, kurioje mokosi jūsų vaikas, nėra įvairiausių užkandžių kioskelių. Gerai būtų, kad jo akiratyje nesimatytų limonadų ir kitų gaiviųjų gėrimų, saldumynų, kaloringų užkandžių.

Atkreipkite dėmesį, kokie gėrimai siūlomi su patiekalais. Vaikui nereikia sulčių, nes jose daug fruktozės, kuri greitai virsta riebalais. Daug naudingiau bus paprastas vanduo ar arbata.

Nuotr. Shuttertock

– Kaip manote, ar gera tradicija vaikams į mokyklą įdėti papildomų pinigų užkandžiams? Gal jų neturėjimas apsaugotų nuo pagundos užkandžiauti nesveiku maistu?

 Teisingai. Jei mokyklos valgykloje patiekiamas suderintas ir sveikas maistas, tai kam tie papildomi pinigai užkandžiams? Patys nekurkime savo vaikams nereikalingų pagundų.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.