Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nuo kokio amžiaus vaikus pykina?

Vaikus gali pykinti ir jie gali vemti nuo pat gimimo. Naujagimiai ir pirmų mėnesių kūdikiai, kurių nervų sistema dar nebrandi ir jie labiau nori miego, dažnai būna mažiau jautrūs įvairiems išorės dirgikliams (tiek garsui, tiek šviesai, tiek supimui). Todėl vežami įvairiomis transporto priemonėmis vemia retai, o užsūpuoti greit užmiega. Artėjant metukams vaikučiai, vežami automobilyje ar net namuose užsiverkę ir supykę, jau gali retkarčiais vemti.

Kodėl taip nutinka? Ar tai paveldima?

Gerą žmogaus savijautą įvairiomis sąlygomis užtikrina nervų sistema. Galvos smegenys nuolat gauna daug informacijos, ateinančios nervais (lyg elektros laidais) iš visų jutimo organų: regos, klausos, odos, sąnarių ir pusiausvyros aparato, esančio vidinėje ausyje. Pusiausvyros, arba vestibulinis aparatas, nuolat fiksuoja galvos padėtį ir judėjimo kryptį erdvėje; akys – viso kūno padėtį erdvėje; sąnarių, stuburo ir raumenų receptoriai – kūno dalių judesius. Žmogus yra prisitaikęs vaikščioti žeme, bėgioti, atlikti įvairius judesius, o smegenys juos atpažįsta, fiksuoja ir valdo. Visa tai nulemia iš tėvų ir protėvių paveldėti genai.

Supimo judesys, matyt, nėra mums įgimtas ir iš vestibulinio aparato į smegenis siunčiami signalai apie nuolatinį supimą kai kurių žmonių smegenims yra nepažįstami, jos nesugeba prie to prisitaikyti ir atsiranda supimo ligai būdingi požymiai: svaigsta galva, pykina, vaikas išbąla ar parausta, jam silpna, pila šaltas prakaitas, gali sutrikti rega ar klausa. Tai nėra liga, o tik asmeninė vestibulinio aparato reakcija į supimą.

Vaiko vestibulinio aparato jautrumas gali būti kaip tėvo ar kaip mamos, o gal net kaip visai nepažįstamo prosenelio. Toje pačioje šeimoje augantys broliukai ir sesutės gali visai kitaip jaustis per kelionę. Vienus pykins, kitų – ne.

Ar galima to kokiu nors būdu išvengti?

Vaiko savijauta per kelionę labai priklauso nuo vairuotojo. Jeigu vairuotojas staigiai stabdo, jei kelyje daug posūkių, kalnelių, pykins dažniau, negu važiuojant pastoviu greičiu. Stenkitės važiuoti lėtai ir atsargiai, darydami pertraukėles. Tegul vaikas išlipa pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru. Sustokite, jei jam pasidarė bloga. Pailsėjęs gal ir nevems.

Patartina važiuojant žiūrėti į tolį – ne taip greitai keičiasi vaizdai, smegenims lengviau apdoroti gaunamą informaciją. Nereikėtų skaityti, piešti, žaisti akių įtampos reikalaujančių žaidimų, nes tada gali pykinti dar labiau. Vaikui palengvėja, jei gali atsigulti ant galinės sėdynės, bet taip jį vežti nėra saugu. Ypač retai pykina miegant, todėl labai gerai, jei vaikutis kelionės pradžioje užmiega.

Ruošdamiesi išvykai, pavalgydinkite vaiką bent prieš pusvalandį sočiu, tačiau lengvai virškinamu maistu, pavyzdžiui, koše. Nereikėtų valgyti saldumynų. Taip pat nesiūlykite prieš kelionę daug gerti. Ir per ją geriau vengti daug skysčių, ypač gazuotų gėrimų. Troškuliui numalšinti įsidėkite paprasto negazuoto vandens. Daugumai vaikų per kelionę padeda kramtomoji guma (jeigu jie jau moka kramtyti ir nenuryti), aštresnio skonio čiulpiamieji ledinukai, takim, mėtiniai, citrininiai.

Ar galima įprasti prie supimo, pavyzdžiui, dažnai supantis?

Vestibulinę sistemą galima treniruoti. Tai natūraliai vyksta vaikui augant, gyvenant: vis daugiau judesių, judriųjų žaidimų. Tačiau laiko nepaskubinsi – specialių treniruočių ar įrenginių lyg ir nėra. Persistengus dažniausiai sulaukiama priešingo efekto – vaikai tik įsibaugina ir verkia. Bet kokia prievarta yra blogai.

Kada iš to išaugama?

Labiausiai guodžia tai, kad ši bėda paprastai baigiasi mokykliniame amžiuje, kai nervų sistema tampa brandesnė bei atsparesnė. Labai retai automobilyje pykina visą gyvenimą. Šią problemą turintiems suaugusiems žmonėms verta kreiptis į specialistus, vartoti vaistų per kelionę, treniruoti vestibulinį aparatą specialiais pratimais, kartais taikoma ir psichoterapija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.