Eglė: per nėštumą priaugau 30 kg, kurių kratausi iki šiol

Istorijų konkursas „Kaip po gimdymo atsikračiau svorio" tęsiasi. Sulaukėme Gretos laiško, kuriame ji pasakoja apie savo patirtį su nereikalingais kilogramais po gimdymo.

Nežinau, ar visiškai atitinku šio konkurso sąlygas, nes vis dar tebelieknėju, bet nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi. Aš iki šiol neatsikračiau visų priaugtų per nėštumą kilogramų, bet labai stengiuosi tai padaryti. Galbūt kai kurios mamos perskaičiusios atras sau naudingų dalykų, gal kai kurias paskatinsiu neatidėlioti visko rytojui. Jei esate nepatenkintos savimi - pradėkite nuo šiandien. Nuo dabar.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Prietarai apie vaikų auginimą, kurie privers jus nusišypsoti
6 saldžios košės mažiesiems

Visada nebuvau skiedra

Savo pasakojimą pradėsiu nuo to, kad niekada nebuvau skiedra. Na, nebuvau ir labai putni, save pavadinčiau tokia moteriškai apvalia. Moteriškas formas turėjau nuo paauglystės, iš pradžių bandžiau maskuotis, bet paskui ėmiau naudoti tai kaip privalumą. Ūgis mano irgi vidutiniškas - 164 cm. Iki pradedant planuoti vaiką svėriau 66 kg.

Kodėl rašau „iki pradedant planuoti vaiką?" Ogi todėl, kad jis į mūsų šeimą labai greitai neatėjo. Kai susituokėme, gal po metų nusprendėme, kad „jau laikas". Tačiau nei pirmą mėnesį, nei antrą, nei trečią nieko nepavyko. Kai nuėjau pas ginekologę, ji atliko pagrindinius tyrimus, nieko nerado ir liepė bandyti toliau. Sakė, sunerimti reikia tada, kai praeina metai ar daugiau nuo tada, kai nesisaugojant mylimasi, o nepastojama.

Gydymas ir augantys kilogramai

Bandėm toliau, bet irgi nesėkmingai. Tačiau taip sutapo, kad tuo metu keičiau darbą ir kažkaip per daug nesikoncentravau, kad kažkas negerai. Na, nėra dar vaiko, ir gerai. Įsivažiuosiu naujam darbe, tada imsiu ieškoti priežasčių ar gydymo.

Tik po pusantrų metų nuo tada, kai baigėm saugotis, ėmiau rimčiau aiškintis, kas ir kaip. Jau buvo beveik treji metai kaip vedę, jau ir tėvai klausdavo, kada padarysim juos seneliais.

Pasirodė, kad problema buvo sutrikusi mano hormonų veikla, dėl to nevykdavo ovuliacija. Teko gydytis, gavau daug vaistų, nervinausi irgi pakankamai... Pastebėjau, kad kažkaip neįtelpu į savo rūbus - per pusė metų priaugau 6 kilogramus ir dabar jau svėriau 72. Manau, čia man buvo ir vaistų poveikis, ir stresas savo padarė. Bet nesvarbu, esmė, kad pagaliau vieną dieną pamačiau 2 juosteles nėštumo teste. Aš laukiuosi!

Nėštumo laimė ir 30 kg

Jeigu egzistuoja rojus, tai aš žinau, kaip jame jaučiasi žmonės. Aš, žinokit, jaučiausi būtent taip. Buvau tokia laiminga! Nuo pirmos dienos ėmiau kalbėtis su vaikučiu, pasakoti jam, dalintis savo jausmais ir mintimis. Lyties nežinojome, nes mums buvo tas pats, svarbiausia, kad gims, kad būtų sveikas. O mylėsim vienodai ir berniuką, ir mergaitę.

Per nėštumą priaugau beveik 30 kg. Gimdymo dieną svėriau... 101. Baisu. Dabar kai pagalvoju, toks skaičius, kad net silpna. Bet tame dideliame pilve augo nauja gyvybė, prisipažinsiu, apimta euforijos tada kažkaip labai rimtai ir nesvarsčiau, kodėl priaugau tiek daug. Man tai buvo ne svarbiausias dalykas gyvenime.

Padėjo žindymas

Po gimdymo pirmus mėnesius kilogramai krito savaime. Nieko nedariau, tik žindžiau dukrytę ir prisižiūrėjau, ką valgau. Stengiausi nevalgyti aštriai, kopūstų, pupelių, slyvų, tai, kas galėtų pūsti pilvą mažiukei. Pamenu, net jei nereikėdavo jos maitinti ar migdyti, aš stovėdavau šalia lovelės ir žiūrėdavau į ją. Man ji buvo tokia graži!.. Mama sakydavo, kad eičiau pailsėti, bet nesijaučiau pavargusi.

Kai po dviejų mėnesių išdrįsau atsistoti ant svarstyklių, jos rodė 88 kg. Rengdavausi savo nėščiosios džinsais ir sijonu, į buvusius rūbus neįlindau. Nors tie „nėštuminiai" rūbai buvo įkyrėję iki gyvo kaulo, bet bent patogūs buvo. Pirkti didesnio dydžio rūbų nenorėjau iš principo. Tikėjausi, kad sulieknėsiu, be to, iš anksto planavau auginti dukrytę dvejus metus namuose, ir išlaidauti aprangai, kai sėdi namie, nemačiau reikalo.

Žinot, ką dariau, kai pagaliau išdrįsau pasisverti ir ir nusprendžiau, jog reikia kažką daryti? Vakare pasikalbėjau su vyru. Jis man niekada nėra davęs priekaištų dėl svorio, net užuominų per bendrą gyvenimą nesu girdėjusi jokių šia tema, bet man buvo svarbi jo nuomonė, jo padrąsinimas. Jis pasakė, kaip ir tikėjausi, kad aš jam gražiausia, nemato jis jokio anstvorio, ir tai jam nerūpi. „Bet jei tau svarbu, tai daryk, kaip išmanai, kad tik gerai jaustumeisi pati", - sakė jis. - Tik „neužsiciklink", - pridūrė.

Sportui - ne, maisto derinimui - taip

Ką daryti? Pirma mintis buvo laikytis dietų. Bet dar maitinau, nenorėjau, kad imtų trūkti pieno. Galimybės sportuoti nesvarsčiau, nes esu didelė tinginė. Sporto salėje esu buvusi kelis kartus, bet tik draugės įkalbėta ir man ten labai nepatinka. Nejaučiu jokio malonumo lieti prakaitą šalia tokių pat prakaituotų, kaip aš. Nusprendžiau atidžiau rinktis maistą. Internete prisiskaičiau sveikos mitybos patarimų, kai kurie patiko, kai kurie ne, bet visko gi žmogus išbandyti negali.

Pirmiausia atsisakiau miltinių patiekalų - bandelių, pyragų, blynų, sausainių ir panašiai. Pradėjau nebevartoti cukraus. Ištraukiau iš spintos apdulkėjusį puodą - garintuvą ir ėmiau jame gaminti maistą. Na, ir svarbiausia taisyklė bei išbandymas man - nevalgiau po 19 valandos. Žinau, kad kitos nevalgo po 18, bet man tai netiko, nes su vyru vakarieniaujam apie 18, kai jis grįžta iš darbo.

Kilogramai krito negreitai. Labai pamažu, bet krito. Per pusė metų pasiekiau 80 kilogramų svorį. Dabar tiek sveriu. Mano dukrytei tuoj dveji metai, rudenį bandysiu leisti į darželį. Iki norimo svorio (mano svajonių svoris dabar - 70) trūksta dar, bet tikiuosi, kad man pavyks ir jų atsikratyti.

Ypač dabar, kai parašiau viešai savo istoriją, nori nenori jaučiuosi įsipareigojusi tęsti ir pasiekti tikslo. Parašysiu, kai jį pasieksiu.

Eglė

NAUJAS KONKURSAS!

Kviečiame dalyvauti naujame istorijų konkurse "Kaip aš atsikračiau svorio po gimdymo" ir laimėti šaunių Mary Kay prizų!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis