Globa: misija įmanoma

Globos namuose augantis vaikas nuolatos savęs klausia: „Kodėl tėvai mane paliko? Gal buvau negražus, o gal negeras?” Tai neteisinga. Nė vienas vaikas neturi augti be žmonių, kuriuos galėtų vadinti savo tėvais. Ar galime padėti šiems vaikams? Tikrai taip, nes bendromis jėgomis ši užduotis įmanoma.

Kalbiname VšĮ SOTAS (Socialinės tarnystės savanoriai) socialinę darbuotoją Nijolę Giknienę.


Vaikai negali augti globos namuose – jokiuose, net ir pačiuose geriausiuose. Kodėl? Nes jie neišmoksta paties gyvenimo. Jo vaikai mokosi gyvendami šeimoje, stebėdami, kaip bendrauja suaugusieji. Vaikai iš globos namų paprastai būna labai išsiilgę meilės, tad gana greitai susiranda antrąją pusę, pagimdo vaikutį ir... nemoka juo rūpintis, nes nematė, kaip tai daro tėtis ir mama. Juk ir jų pačių niekas nepriglaudė, nesupo ant rankų, neglostė prieš miegą. Vaikų namų auklėtiniai yra mūsų mažieji piliečiai, mūsų visų vaikai. Kaip galime jiems padėti?


Savaitgalinė globa

„Lietuvoje yra daug žmonių, kurie nori kitiems dovanoti savo meilę, dalytis su kitais tuo, ką turi patys, tačiau ne visada žino, kaip tai padaryti, – sako socialinė darbuotoja Nijolė Giknienė. – Vienas būdų yra savanoriška globa, kai vaikas gali svečiuotis globėjų namuose. Suaugęs žmogus dovanoja vaikui savo laiką, dalijasi žmogiškumu, padeda užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius, padeda pamatyti gyvenimą, kitus žmones. Vaikui labai svarbu turėti pozityvaus bendravimo su suaugusiuoju patirties, žinoti, kad suaugusiam žmogui rūpi jo gyvenimas. Ne visi žmonės ryžtasi šiai pagalbos formai, nes yra įsitikinę, kad negalėdami vaikams suteikti nuolatinės globos, galėdami juos pagloboti tik vieną dieną per savaitę ar per dvi savaites nuskriaus vaikų namų auklėtinius. Ši nuomonė – mitas. Penkerių metų ir vyresni vaikai jau geba suprasti, kad su savanoriais bendrauja laikinai, kad nuvyksta į jų namus tik kelioms dienoms, bet ne visam gyvenimui. Todėl į tokius susitikimus su laikinaisiais globėjais yra išleidžiami vaikai nuo penkerių metų amžiaus (siekiant neišskirti brolių, seserų, su vyresniais broliais ar seserimis gali būti išleidžiami ir mažesni vaikai, nuo 3 m.). Visų mūsų gyvenime būna išsiskyrimų, juos turime išmokti išgyventi – tai irgi patirtis. Išsiskyrus būna liūdna, tačiau lieka neįkainojamai brangūs prisiminimai.


Labai svarbu, kad globėjas prieš dvi savaites ar mėnesį, priklausomai nuo vaiko amžiaus, praneštų vaikui, jog daugiau negalės su juo matytis, kad pasikalbėtų, kas per jų susitikimus nutiko gero, ko jiedu vienas iš kito išmoko. Visai neseniai kalbėjausi su keliais žmonėmis, kurie savaitgaliais ir per šventes globoja vaikus. Jie sako patys nustebę, kiek daug gali vaikams suteikti per dvi savaitės dienas, kurias šie vieši jų namuose. Išties nesvarbu, kiek laiko galite skirti globos namuose augantiems vaikams – dvi valandas ar dvi dienas per savaitę, buvimas su suaugusiu žmogumi, kuriam rūpi jų gyvenimas, vaikams yra didžiulė vertybė. Dažnai šia globa užsiima tie žmonės, kurie nežino, ar sugebės rūpintis vaiku iš globos namų. Kai kurie jų, geriau susipažinę su vaiku bei įvertinę savo galimybes tampa nuolatiniais globėjais, o atsiradus galimybei net ir įvaikina “.


Panašumo fenomenas


Teoriškai globoti vaiką gali kiekvienas suaugusysis, tačiau šiam žingsniui reikia pasiruošti. „Pirmiausia kiekvienai šeimai patarčiau pagalvoti apie tai, ar norėtų padėti tėvų paliktiems vaikams, ar galėtų tai daryti. Neįmanoma per vieną dieną priimti tokio sprendimo, reikia kurį laiką „pabūti“ su šia mintimi, pakalbėti su savo šeimos nariais – vaikais, seneliais, – sako N.Giknienė. – Globojami vaikai turėtų jaustis mylimi visų – ne tik globėjų, bet ir jų vaikų, senelių, giminaičių, draugų. Tuomet jie sėkmingiausiai apsipranta naujoje šeimoje.


Esu mačiusi pavyzdžių, kai iš vaikų namų į naują šeimą atvykusio vaiko laukia ne tik globėjai, bet ir seneliai, giminaičiai. Visi jie džiaugiasi naujuoju šeimos nariu, parodo jam, kad jis svarbus, vertas meilės, gerumo ir šeimos. Toks sutikimas kiekvienam vaikui teikia pasitikėjimo savimi ir drąsos. Įdomiausia tai, kad įvaikinti vaikai supanašėja su kuriuo nors įtėviu – mama arba tėčiu. Niekas iki šiol nepaaiškino šio fenomeno, kad net veido bruožai pasikeičia. Na, o padėti apsispręsti dėl vaiko globos gali ir Lietuvoje organizuojami būsimų globėjų ir įvaikintojų mokymai. Per mokymus būsimi globėjai sužino, kokie yra vaikų, netekusių tėvų globos, poreikiai, kaip tiems vaikams padėti, kodėl jie tokie pažeidžiami. Tad jeigu nežinote, ar norite globoti vaiką, bet pasvajojate apie tai, kreipkitės į miesto ar rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių ir pasiteiraukite, kada yra organizuojami tokie kursai“.


Galima padėti kitaip


Vaikų namų auklėtiniams be galo naudinga kiekviena akimirka, praleista su suaugusiais žmonėmis, kurie gali skirti dalį savo laiko ir dėmesio. „Viena šeima nedrįso tapti konkretaus vaiko globėjais, tačiau nusprendė lankytis vaikų namuose ir organizuoti ten gyvenančių vaikų gimtadienius, – prisimena N.Giknienė. – Tomis šventinėmis dienomis jie vaikus išsiveždavo į gamtą, kino teatrą, žaisdavo su jais,leisdavo pajusti, ką reiškia šventė. Po kelerių metų šeima įsivaikino vaiką, o vaikus, su kuriais bendravo globos namuose, toliau lankė, domėjosi jų gyvenimu. Vaikams išėjus iš globos namų ir toliau skambino jiems, domėjosi, kaip sekasi, padėjo įsidarbinti.


Nuo ko pradėti


Jei norite savanoriauti vaikų globos namuose, praleisti su vaikais kelias valandas vaikų globos namuose, padėti ruošti namų darbus, žaisti, organizuoti šventes ir pan., kreipkitės į vaikų globos įstaigą ir įstaigos nustatyta tvarka aptarsite savanorystės galimybes.


Jei norite tapti laikinuoju globėju, t. y. priimti vaiką svečiuotis į savo šeimą savaitgaliais, atostogų dienomis, kreipkitės į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Po atestuotų socialinių darbuotojų įvertinimo gavęs teigiamą išvadą, asmuo turi kreiptis į vaikų globos įstaigą ir su ja sudaryti sutartį.

Daugiau informacijos www.vaikoteises.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis