Vaikų dienos centro kasdienybė iš arti: kaip pagaminti pietus už vos 30 centų?

Lietuvoje trūksta vaikų dienos centrų, kur vaikai iš sunkumus patiriančių šeimų gali saugiai praleisti laiką po pamokų. Neretas iš jų tik čia gauna galimybę pavalgyti.

Šios įstaigos kartais yra paskutinis šansas apsaugoti vaiką nuo globos namų. Tačiau joms vis dar trūksta pagalbos, juolab kad kiekvienam vaikui reikia kur kas daugiau nei sumuštinio ir karštos arbatos.

Darbuotojai patys skiria pinigų

Karvio kaime įsikūrusiame „Carito“ vaikų dienos centre nuolat lankosi apie 30 vaikų. Ir ne tik iš Karvio kaimo – savo automobiliais į dienos centrą vaikus atveža darbuotojas, už savo lėšas prisipylęs kuro, nes kito būdo patekti į dienos centrą, tarkim, iš Maišiagalos, tiesiog nėra.

Centrui vadovaujanti Agnė Prakopaitė čia pradėjo dirbti prieš penkerius metus. Vadove tapo būdama 25 metų. Per šį laiką dienos centras pasikeitė neatpažįstamai: vietoje 12 kv. metrų vaikai dabar gali džiaugtis daugiau nei dvigubai padidėjusiu plotu, o iš suaukotų pinigų per ketverius metus jau spėta ir pasiremontuoti.

Tačiau iki tokio centro, apie kurį svajoja Agnė, šiam dar toli. Trūksta virtuvėlės, todėl maistą tenka gaminti toje pačioje patalpoje, kur ir vyksta visi užsiėmimai, iš spintos išsitraukus indukcinę viryklę. Paruošus maistą 30-čiai vaikų, „plytelę“ vėl tenka paslėpti, kad netrukdytų.

Dažniausiai valgo makaronus

Agnė pasakoja, kad gausiausią pagalbą maistu jie, kaip ir daugelis kitų dienos centrų, gauna iš „Maisto banko“. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų lėšų vaikus išmaitinti būtų neįmanoma.

Centras gauna apie 14 tūkstančių eurų metams. Šie pinigai skirti visoms kasdienėms išlaidoms: mokėti atlyginimus darbuotojams, šildyti patalpas, maistui, kanceliarinėms prekėms bei būtiniausioms priemonėms: tualetiniam popieriui, valikliams, higienos priemonėms – įsigyti.

Vidutiniškai išeina, kad vienas vaikas turėtų gauti pietų už vos 30 euro centų. Su turima indukcine virykle kulinarinių šedevrų pagaminsi nedaug, todėl vaikai dažniausiai verdasi makaronus.

Nuo sveikatos rūpesčių iki bendruomenės ugdymo

Dienos vaikų centro vadovė sako, kad jeigu ne verslininkų, dosnių žmonių pagalba, vaikai negalėtų išvykti toliau savo kaimo, nebūtų nė galimybės įsigyti reikiamų priemonių, stalo žaidimų, buitinių daiktų ar sudaužytą lėkštę pakeisti kita.

Dienos centrų vadovams neretai tenka spręsti ir vaikų sveikatos problemas. Prieš kelerius metus pavyko dviem berniukams sutaisyti dantis, visiškai ištrupėjusius dėl elementarios higienos stokos. Agnė neslepia, kad neretai pas juos patenka vaikai, kurie nėra matę dantų šepetuko.

Prieš porą metų dienos centro vaikai su darbuotojais pakvietė kaimo gyventojus į talką – kartu sutvarkyti pakrantę. Atėjo tik vienas žmogus. Tačiau Agnė džiaugiasi, kad per dvejus metus bendravimas atsigauna, kažkada aptvarkytą pakrantę dabar jau prižiūri ir kaimo bendruomenė.

Kitas žingsnis, kurį planuoja Agnė – suburti ir vaikų, lankančių centrą, tėvus. Galbūt per žaidimą pavyks sustiprinti vaikų ir tėvų ryšius, gal į centrą tėvai užsuks dažniau, tikisi Agnė.

Vaikai patys noriai tvarko aplinką
Vaikai patys noriai tvarko aplinką
Organizatorių archyvas

Visagalis už kelis šimtus

Save Agnė vadina multifunkcine darbuotoja – ir vadovė, ir valytoja, ir psichologė, ir vairuotoja, ir projektų finansavimui gauti rengėja.

Kartu su kolege pati Agnė kasdien į darbą atvažiuoja iš Utenos. Jauna specialistė sako, kad šio darbo negali išsižadėti, nes šie vaikai – jos gyvenimas. Jai tik gaila, kad jaunimą prisivilioti dirbti vaikų dienos centre sudėtinga: siūlomas atlygis – vos 300 eurų.

Panaši situacija yra kone visuose vaikų dienos centruose, kurie gyvena tik atsidavusių žmonių ir labdaros dėka.

„Maltos Ordino“ pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė sako, kad maltiečių vaikų dienos centruose dirbančios socialinės darbuotojos ir pedagogės žino savo globotinių bėdas – kas iš jų turi emocinių bei elgesio sutrikimų, kas hiperaktyvus, kam nustatytas autizmas ar aspergerio sindromas. Žino, kuriam galima leisti pavadovauti, organizuoti, o kurį reikia tyliai pakalbinti, padrąsinti. Kad ir vienas, ir kitas jaustųsi gerai, atsivertų. Jos kaip gerosios mamos viską sprendžia kūrybiškai – net maitinimo problemas.

Kai jaučia, kad maisto vaikams gali pristigti, verda uogienes, ruošia konservus iš savo sodo gėrybių. O jei koks kąsnis po pietų lieka, norinčiųjų parsinešti namo niekada netrūksta – ne vieno globotinio šeimoje jo labai laukia jaunesni broliukai ir sesutės.

Todėl sunku pasakyti, kiek vaikų iš tiesų globoja maltiečių centrų pedagogės. O tokios dienos, kai jos gali sudėti maisto paketėlius, kad vaikai bent kažką galėtų parsinešti namo, tikrai būna džiaugsmingos. Ir nors jų atlyginimai dažniausiai – minimalūs, bet meilė, skiriama vaikams – išties maksimali.

Toliau savo kaimo vaikai išvažiuoja tik už paaukotus pinigus
Toliau savo kaimo vaikai išvažiuoja tik už paaukotus pinigus
Organizatorių archyvas

Prezidentės vizija tampa kūnu

Startavus Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotai nacionalinei saugumo kampanijai „Už saugią Lietuvą“, dienos centrams ne tik sužibo viltis, kad jų veikla bus stiprinama, bet ir atsirado realios pagalbos.

Prezidentės vyr. patarėja Lina Antanavičienė sako, kad nuo pat pradžios ypatingas dėmesys skiriamas vaikų dienos centrų veiklai.

„Džiaugiamės, kad per pusantrų metų šalyje jau įsteigta daugiau nei 60 naujų dienos centrų. Tai – geriausias įrodymas, kad žmonės, atsakingas verslas, bendruomenės ima suprasti jų svarbą, jiems rūpi, kokioje aplinkoje auga vaikai. Steigdami naujus dienos centrus ir stiprindami jau esamus, kuriame Lietuvą be globos namų“, – sako L. Antanavičienė.

Pasak organizacijos „Lietuvos Caritas“ generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės, džiugu matyti, kad Prezidentės kampanijos idėjos tampa kūnu.

Dėmesys vaikams ir investicija į vaikų ateitį pamažu tampa vis svarbesniu visuomenės prioritetu, pastebi organizacijos atstovė. Tai itin svarbu, mat vaikų dienos centruose saugi, priimanti, suprantanti, patarianti ir palydinti aplinka kuriama ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, globėjams ar kitiems artimiesiems.

Veiklos tęstinumui užtikrinti reikalingas nenutrūkstamas kasdienis darbas bei lėšos. Parama vaikų dienos centrams itin reikalinga vadinamuoju sunkiuoju laikotarpiu, t. y. kalendorinių metų pradžioje, kadangi valstybės dotacijos vis dar neužtikrina sklandaus vaikų dienos centrų finansavimo. Pokyčių šioje srityje laukiama nuo 2018 metų.

Prisidėti gali kiekvienas

Šį mėnesį prie nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prisijungė bendrovė „Lidl Lietuva“.

Lidl projekto pristatymas
Lidl projekto pristatymas
Organizatorių archyvas

Įmonė pradėjo ilgalaikį nacionalinį paramos projektą „Už saugią aplinką mūsų vaikams“, kuriuo ėmėsi remti vaikų dienos centrus visoje šalyje. Bendrovė ne tik teiks finansinę paramą bei produktus, bet ir pakvietė į šį projektą įsitraukti visus šalies gyventojus.

Tam prekybos tinklas pasiūlė patogų ir originalų būdą skirti paramą – nuo šiol kiekvienas gali paaukoti vaikų dienos centrams užstatą už tarą, priduodamas užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes į „Lidl“ parduotuvėse esančius taromatus.

Deimantė Bukeikaitė (dešinėje)
Deimantė Bukeikaitė (dešinėje)
Organizatorių archyvas

„Šiandieniniame pasaulyje pasidalinimas yra labai svarbi visuomenės pastanga, ypač dabar, kai jaučiame vis didesnę atskirtį tarp žmonių, ir žmonės net su egzistuojančia pagalba negali įveikti šio atotrūkio. Bendrovės „Lidl Lietuva“ sprendimas pasidalinti ir pasiūlytas inovatyvus sprendimas aukoti – puiki galimybė mums kartu pasirūpinti pačiais mažiausiais mūsų visuomenės nariais.

Džiaugiamės, galėdami būti šios naujos iniciatyvos partneriais ir tikime, kad tik bendros pastangos ir sutelktumas yra geriausias vaistas, kovojant su sunkumais“, – teigė „Lietuvos Caritas“ generalinė sekretorė D. Bukeikaitė.

Užsakymo nr.: PT_76619825

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis