Lietuviškų krikštynų mados: linas, įsiūti gintarai ir angelo sparnai skaitytojų nuotraukos

Lininiai rūbai Lietuvoje turi gilias tradicijas, todėl smagu, kad jie atgyja iš naujo, ir vis daugiau šeimų jais puošia krikštijamus vaikus. Kitos šeimos siūti krikšto rūbams renkasi kitokius audinius, ne visada - baltus.

Lininiai rūbai - lengvumas, laisvė, tyrumas

Mama Rasa sūnų Roką krikštijo, kai jam buvo 10 mėnesių. Krikšto rūbelių pavyzdžių moteris ieškojo internete, tada pati pirko medžiagą ir keliavo pas siuvėją. „Išskirtinių krikšto rūbelių, nors nežinau, ar juos galiu taip vadinti, norėjome dėl to, kad jie mums buvo tiesiog mielesni. Norėjom būtent lininių krikšto rūbų, nes jie laisvi, nevaržantys ir gražūs. Linas ir atitiko visus šiuos kriterijus. Visa šeima susiderinti rūbus nusprendėme dėl to, kad gražiau atrodytų fotografijos, nes visgi norisi palikti gražų prisiminimą sūnui. Sau rūbus radome parduotuvėje, nors ir juos teko pakoreguoti siuvėjai. Rengtis baltai nusprendėm bendru sutarimu, beveik nesvartėme kitų variantų, nors dabar dažnai išgirstam, kad balta spalva jau pabodusi ir neįdomu. Mes puošėmės baltai" - pasakoja Rasa.

Lininę suknelę su tiulio pasijoniu per savo krikštynas dėvėjo ir Rugilė. Suknelės modelį sugalvojo pati Rugilės mama, o pasiuvo talentinga menininkė, tekstilininkė Eglė Saulėnė. „Dukrytės krikšto suknelę saugom jos dukrytės krikštui" - sentimentų neslepia mama Skirmantė.

Suknelę pasiūti užtrunka pakankamai ilgai

Norint užsisakyti išskirtinę ir autorinę krikšto suknelę iš lino reikia apie tai galvoti jau iš anksto. Mūsų skaitytoja Violeta augina dvi dukrytes - 3,5m. Mildą ir 10 mėn. Saulę. Krikštydama pirmąją dukrytę, moteris norėjo Mildutę papuošti suknele, kurias siuva žinoma lininių krikšto rūbų meistrė Jurga, tačiau pavėlavo su užsakymu ir lino suknelę siuvo pas kitą siuvėją. Šią vasarą bus ir antrosios mergaitės krikštynos.

„Dėl suknytės antrajai dukrytei su Jurga susitariau dar žiemą, kai nusprendėme kada rengsime šventę, kadangi jau žinojau, kad rūbelius reikia užsakinėti anksčiausiai, tai susitarėm su siuvėja, kad stoju į eilę. Likus mėnesiui iki šventės nusiunčiau dukrytės išmatavimus, ir dabar laukiam ir suknelės, ir krikštynų" - pasakoja mama Violeta. Kodėl jai imponuoja linas? - „ Jis man toks lietuviškas ir puikus audinys vasarai" - sako moteris.

Lininis kostiumėlis, reaguojantis į besikeičiantį orą

Nors mamos ir tvirtina, kad lino rūbai puikiai tinka vasaros laikui, visgi dėl permainingų orų dažnai neaišku, kokių jų prireiks - ilgomis ar trumpomis rankovėmis. Štai kokią išeitį surado liepos pradžioje sūnų pakrikštijusi mama Laura: „Lininį kostiumėlį sūnui siuvome tokį, kad būtų galima prisitaikyti prie permainingų orų: ir kelnės, ir marškinėliai yra su atraitais. Taigi, jei karšta, kelnes galima atraitoti iki šortų, jei vėsu - būna ilgos kelnės ir marškiniai su ilgomis rankovėmis".

Lininiai rūbeliai su įsiūtais gintarais

Mama Jurgita sūnui Danui krikštynoms ieškojo, kaip ji sako, „lietuviškų rūbų". „Pagrindinis reikalavimas buvo, kad rūbeliai būtų lininiai, kaip senovės lietuviai nešiojo. Man jie labai gražūs ir natūralūs. Be to, pamaniau, kad mūsų šviesiaplaukiui ir mėlynakiui sūneliui jie turėtų labai tikti. O papuošimas gintariukais buvo mano slapta svajonė, apie kurią net nedrįsau garsiai kam nors užsiminti, kad nepalaikytų manęs išpuikėle, per daug sureikšminančia krikšto rūbelius.

Gintariukai ant lininių rūbų tarsi lietuvybės simbolis. Džiugu, kad pavyko rasti būtent tokius rūbelius, kokių ir ieškojau." - mūsų portalui sakė Jurgita. Rūbelius šventei pagal užsakymą pasiuvo siuvėja, iki šiol jie garbingai saugomi prisiminimui. „Kadangi krikštas yra labai asmeninis dalykas, tai manau, kad ir rūbeliai turi būti tam skirti, o ne dėvėti po krikštynų bet kokia proga" - sako Dano mama.

Lininiai aksesuarai

Neretai tėvai renkasi ne visus lininius rūbus vaikui, bet tam tikrus aksesuarus - dažniausiai - lino skraistę. Taip pasielgė ir Davido mama Gintarė: „krikštynos buvo nedidutės, dalyvavo tik tėvai seneliai, krikšto tėvai, tačiau man buvo svarbu mūsų šeimos aprangos susiderinimas, be abejo, gražus tortas, servetėlės, žvakės. Na, o svarbiausia - mažylio apsirengimas. Labai norėjau, kad jo skraistė būtų lininė, o ne atsibodusi šilkinė. Dar susidūriau su bėda, kai teko ieškoti užsigeistos vaiko žvakės su vardu, bet viską radau, šventė buvo puiki".

Lininę skraistę su siuvinėtais vardo ir pavardės inicialais krikštynų dieną vilkėjo Liepa. Be to, mergaitės galvą puošė neįprastas aksesuaras, apie kurio atsiradimą pasakoja mama Lina: „kadangi kasų dukrytė dar neturi, o papuošti ją norėjosi, ieškojome ypatingo galvos papuošalo. Jų per šventę turėjome du: vieną Liepa dėvėjo bažnyčioje, kitą - per šventinius pietus. Tiesiog norėjosi vieno gražaus akcento. Visą krikštynų atributiką saugosime ateinančioms kartoms" - sako mama.

Prie rūbų priderino angelo sparnus

Netikėtą sprendimą krikšto šventei pasirinko Kajaus mama Deimantė. Ji pati sukūrė rūbų dizainą, kurį išpildė siuvimo ateljė, o prie visko priderino angelo sparnus. Pasakoja mama: „Rūbeliai siūti iš atlaso, gražiai krintančio ir prabangiai atrodančio audinio. Tačiau ilgiausiai užtruko batukų paieškos, nes norėjosi kaip tik tokių, kokie ir nuotraukoje, o rasti leopardo raštų vaikiškus batukus buvo neįmanoma, kol netyčia neužsukau į vieną lietuviškų prekių parduotuvę.

Kostiumėlio kelnės panašaus modelio kaip „aladino" kelnės, o angeliuko sparneliai simbolizavo, kad krikštynų dieną Kajus buvo mažas angeliukas. Krikšto metu bažnyčioje buvo turistų iš Kinijos, jie labai daug fotografavo ir sakė, kad pas juos nieko panašaus nevyksta".

Ne balta, o rausva spalva

Kai kurios šeimos krikštynų rūbams renkasi ne įprastą baltą spalvą. Štai Evelina sūnų Arną papuošė rausvu kostiumėliu. Pasakoja pati mama: „Kai tik atšilo orai, su vyru nusprendėme pakrikštyti sūnų. Jokių dvejonių nekilo renkant krikšto vardą, prosenelio garbei - Jonas. Kai pradėjome ieškoti krikštynų rūbelių, pastebėjome tendenciją, kad visi rūbeliai yra balti, dažniausiai šilko ir medvilnės deriniai. Žinodami, kad baltos spalvos turi būti tik krikšto skraistė, nepabijojome sūnų papuošti rusvos spalvos kostiumėliu.

Kaip juokais sakau, su šiuo kostiumėliu Arnas atrodė kaip iš visiems žinomo serialo "Namelis prerijose". Tad šiek tiek "sulaužėme" baltų rūbelių taisykles ir savo krikštynų diena Arnas Jonas atrodė nuostabiai. Kostiumėlį pirkome, o po krikštynų, kaip ir visą kitą atributiką, sudėjome į krikšto dėžutę.Labai tikimės kad krikšto skraistė bus panaudota mūsų anūkams ir keliaus iš kartos į kartą, žvakę saugosime sūnaus pirmai komunijai, o rūbeliai bus saugomi tiesiog kaip sentimentai, ir tikimės, kad sūnų visa tai nudžiugins ateityje".

Nuotraukų galerijoje - mūsų skaitytojų atsiųsti jų vaikučių krikšto rūbai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis