Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Sutrikusi mama: nesusitvarkau su dviejų metų vaiku

Dvejų metų sūnų auginanti mama jaučiasi ne juokais sutrikusi, o to priežastis – sūnaus elgesys.

Erika klausia:


„Mano sūnui – dveji metai. Būnant kambaryje, jis elgiasi neblogai, bet kai išeinam į lauką, aš su juo nebesusitvarkau. Bėga tuoj pat iš kiemo, aš turiu ji vytis, nes nesustoja visiškai. Nuvažiuojam prie ežero, tai puola tuoj pat prie vandens, įėjęs į parduotuvę viską griebia ir meta. Vieną kartą pasakau, kad taip nedarytų, nes kitaip vesiu namo. Jei ir vėl padaro, važiuojam namo. Bet kitą kartą vėl tas pats. Jaučiuosi visiškai bejėgė kvaila mama“.



Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantų programos dalyvė Vilma Petrikienė.


Jūsų aprašyta situacija, manau, pažįstama daugeliui tėvų. Noriu jus patikinti, kad bejėgystės akimirkos tikrai aplanko net ir geriausiai besitvarkančią mamą. Būti mama kartais gali būti išties sunku. Tačiau būti dvejų metų vaiku irgi gali būti nelengva! Tad jūs jam esate pati geriausia mama, nes jam labai reikia, kad jūs juo pasirūpintumėte.


Jūs rašote, kad kambaryje jis elgiasi pakankamai gerai. Taip, jam tai pažįstama erdvė, daiktai, kvapai. Jis gali jaustis daugiau mažiau saugus, nes žino, ko ties kiekvienu kampu tikėtis. Jam aiškios ribos ir taisyklės: pavyzdžiui, „piešiam ant lapo, kad sienos liktų švarios", „kamuolius mėtom lauke, nes namie yra daug dūžtančių daiktų" arba „prieš maistą plaunam rankas". Jau esu rašiusi, kad vaikams ribų ir taisyklių reikia kaip duonos kasdieninės.


Tuo tarpu išeiti už namų sienų jam, matyt, yra didelis iššūkis. Jis elgiasi tarsi „nutrūkęs nuo grandinės". Ši metafora, man asmeniškai, kelia keleriopas asociacijas.


Viena vertus, gali būti, kad jūsų vaikas yra tiek smalsus, judrus ir besidomintis, kad nauji įspūdžiai jį viliote vilioja. Kita vertus, gal jis jaučiasi labai ribojamas namie („neimk, negalima, ne, ne, ne") ir išėjęs į lauką lekia išsvajotos laisvės link. Trečia, gal pradeda ryškėti elgesys, dėl kurio gali tekti kreiptis į specialistus.


Kaip ten bebūtų, kai vaikas elgiasi blogai, jis nori suaugusiems kažką pasakyti. Tad ką daryti?


1. Planuokite veiklas. Jūsų vaikas vos dvejų metų. Jam mažiau, reiškia pakankamai. Įsitikinkite, kad prieš bet kokią veiklą mažylis yra sotus, pailsėjęs, tinkamai aprengtas.


2. Kuo daugiau rutinos, tuo geriau – tai teikia saugumą, nes žinai, ko tikėtis. Tokio amžiaus vaikus įspūdžių gausa labai greitai nuvargina. Tuo tarpu struktūra ir rutina moko vaikus kontroliuoti save ir savo aplinką. „Kai žaidžiam, žaidžiam. Kai valgom, tai valgom. Kai yra metas ilsėtis, mes einam ilsėtis, net jeigu žaisti taip smagu. Aš padėsiu tau nurimti."; „Tu išmokai bėgioti, tad dabar vis bėgi ir bėgi. Džiaugiuosi, kad tau taip smagu. Galėsi bėgioti parke. O kol nueisime iki parko, duok man ranką (turi sėdėti vežimėlyje)." Vaikas gali reikšti nepasitenkinimą. Mūsų, kaip tėvų, darbas yra išmokti priimti savo vaiką su visais jo jausmais, nes ne viskas gyvenime būna vien linksmybės (dažnas tėvų lūkestis - mano vaikas visada turi būti laimingas). Laikui bėgant vaikas išmoksta palaukti, nes žino, kad vėliau gaus tai, ko nori (atidėtas pasitenkinimas – yra puiki savybė, kurios, deja, stokoja ir dažnas suaugęs).


3. Būkite nuosekli. Jūs rašote, kad „vieną kartą pasakiau, kad taip nedarytų, nes vešiu namo", taip ir darykite. Jei parduotuvėje ima visas prekes iš eilės ir meta, jis tuo metu parduotuvėje būti negali. Su meile jį apkabinkite ir eikite namo: „Matau, kad tau sunku būti parduotuvėje, eikime namo. Kitą kartą pabandysime iš naujo." Pirkiniais tegu pasirūpins tėtis, jūs viena be vaiko arba gal galite apsipirkti internetu. Beje, vaikams labai patinka, kai suaugę leidžia jiems prisidėti ir būti naudingais. Eikite į parduotuvę su sąrašu ir leiskite jam į krepšelį dėti jums reikalingus pirkinius. Tada jis, kaip didedelis, ims iš lentynų tai, ko reikia, ir, tikėtina, turės mažiau priežasčių elgtis netinkamai.


Prie ežero irgi gali tekti važiuoti kelis kartus. Suprantu, kad karštą vasaros dieną mums patiems norisi pabūti gamtoje ir atsivėsinti vandeny. Gera naujiena ta, kad jūsų vaikas auga ir kiekvieną kartą vis mokosi. „Bėgti į vandenį pavojinga. Aš tave laikysiu už rankos. Apgailestauju, kad tau tai nepatogu. Tu man labai brangus, aš tave labai myliu, tad pasirūpinsiu, kad tu liktum saugus." Vaikui būtina vis ir vis girdėti, kad tėvai jį myli. Kita vertus, vanduo traukia visus vaikus be išimties. Gal galite jam pripūsti mažą baseiną, pripilti vandens ir leisti jam iki soties pliuškentis, o jūs tuo tarpu ramiai įsikurtumėte.


Ėjimas į lauką irgi turėtų vykti kuo labiau nuspėjamai. Išeidami iš namų susitarkite, kad jis galės daug bėgioti ten, kur saugu (kieme, parke, žaidimų aikštelėje). Į gatvę bėgti pavojinga, nes gatve važiuoja mašinos. Jeigu bėgs į gatvę, turės duoti jums ranką ir visą laiką būti prie jūsų. Jam gali tai nepatikti. Jeigu labai verks, keliaukite namo. „Ryt (po miegelio) pabandysime iš naujo." Žmogui reikia 25 kartų, kad susiformuotų įprotis. Duokite savo mažyliui laiko.


4. Rūpinkitės savimi, kad turėtumėte jėgų atlaikyti kylančias vaiko jausmų audras. Pailsėjusi, soti mama turi daugiau meilės, kantrybės ir geba jautriau priimti savo vaiką su visais jo auginimo iššūkiais.


Sėkmės!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?