15 priežasčių, kodėl vaikas mokosi ne taip gerai, kaip jūs tikitės

Kodėl gerai besimokantis vaikas staiga ėmė gauti prastesnius pažymius? Atrodytų, niekas nepasikeitė – mokykla ta pati, mokytojai irgi, tik pažymiai gerokai suprastėjo. Kodėl taip nutinka?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1. Taip gali būti dėl to, kad vaikas paprasčiausiai neišmokytas mokytis: negali teisingai paskirstyti laiko ir susikaupti, išskirti prioritetus. Skaitymo ir atminties problemos turi didelės įtakos vaiko akademiniams gebėjimams bei rezultatams.

2. Dažnai vaikas nemoka susiorganizuoti. Jeigu bėgant laikui darbo apimtys didėja, moksleiviui paprasčiausiai nusvyra rankos ir jis nieko nebedaro. Tokiose situacijose vaikams reikia pagalbos: galima sudaryti dienos planą, kuriame būtina atsižvelgti, kiek laiko reikia vienai ar kitai užduočiai. Taip vaikas mokosi planuoti.

3. Labai daug vaikų dėl įvairių priežasčių sukausto baimė: jie bijo padaryti klaidą, kalbėti prie lentos, bijo, kad iš jų juoksis, kompleksuoja dėl išvaizdos. Būtent baimė didžiąja dalimi paralyžiuoja vaiko sąmonę ir trukdo ne tik mokytis, bet paprasčiausiai džiaugtis gyvenimu.

4. Klasės kolektyvo branduolys nenusiteikęs mokytis, o vaikui nepakanka jėgų pasipriešinti šiam spaudimui. Nenorėdamas užsitarnauti „moskliuko" reputacijos, vaikas priverstas tikslingai orientuotis į kitus užsiėmimus. Tokiu atveju, be abejo, pats geriausias sprendimas yra pakeisti mokyklą ar bent jau klasę.

5. Konfliktas su mokytojais. Ne taip svarbu, kas kaltas. Svarbiausia yra tai, kad tokia atmosfera mokymosi neskatina. Jūs bet kokiu atveju privalote palaikyti savo atžalą.

6. Pasitaiko, kad mokytojas pamokos metu šaukia ar garsiai kalba. Jeigu moksleivis netoleruoja pakelto tono, vaiko psichikoje užgimsta baimė, apie kurią rašyta aukščiau.

7. Vaikas negali įsisavinti medžiagos dėl to, kad nesupranta mokytojų aiškinimų arba dėl praleistų pamokų. Kai susikaupia mokymosi spragos, geriausia iš anksto kreiptis pagalbos į repetitorių.

8. Yra vaikų, kuriems sunku susikaupti, todėl jiems labai sunku ilgą laiką atlikti vieną ir tą patį veiksmą. Šiuo atveju būtina mokinti vaiką kantrybės ir atlikti pradėtą darbą iki galo. Galimi variantai: dėlionių dėliojimas, be to, tai galima daryti ir su kompiuteriu. Būtų gerai, jeigu su vaiku dėliones dėliotumėte ir jūs. Mama gali mokinti vaiką įvairių rankdarbių, sudėtingų patiekalų ruošimo. Pasitelkite savo kūrybiškumą.

9. Dėl prastos disciplinos ar nemokėjimo klausyti, mokinys praleidžia pro ausis visą informaciją, o paskui prastai pasiruošia kitam užsiėmimui. Čia būtini žaidimai ir veiksmai, kurie lavina dėmesį, gebėjimą susitelkti į atliekamą darbą.

10. Bloga vaiko savijauta, ypač „pereinamuoju laikotarpiu", kai paauglystės metu dėl hormonų skauda galvą. Šiuo laikotarpiui svarbus miego režimas, taisyklinga mityba ir normalus poilsis.

11. Prasta atmosfera namuose dėl tėvų santykių, mažesnių brolių ir seserų ar panašiai.

12. Jeigu šeimoje skyrybos ar kitos netektys, nereikia tikėtis, kad vaikas gerai mokysis. Emocinis sukrėtimas neigiamai atsiliepia ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai.

13. Jeigu dėl skyrybų pasikeičia šeimos sudėtis, vaikas dažnai prisiima suaugusiųjų funkcijas, kurios dažnai jam ne pagal jėgas. Suprantama, tokiais atvejais jam ne mokslai galvoje.

14. Dėl akceleracijos ar prieigos prie informacijos apie seksualinį gyvenimą, vaikas gali būti psichologiškai nepasiruošęs tam, kokia informacija jį „užgriūva“. Todėl čia labai svarbus ne tik tėvų informuotumas – ką vaikas skaito, kokius filmus žiūri, kokiuose tinklalapiuose lankosi – bet ir pasitikėjimu grįsti santykiai tarp tėvų ir vaiko, galėjimas aptarti tai, ką vaikas pamatė ar perskaitė.

15. Vaikui neišugdytas atsakomybės jausmas. Psichologai rekomenduoja, kad jau nuo pradinių klasių reikia susitarti: sudaryti žodinę sutartį dėl kokių nors užduočių atlikimo. Tokioje sutartyje būtinai turi būti „punktas" apie tai, kas bus, jeigu viena iš pusių nesilaikys savosios sutarties dalies.

Svarbiausia yra palaikyti nuolatinį kontaktą su vaiku, žinoti, kuo jis gyvena ir domisi. Taip jūs galėsite rasti išeitį praktiškai iš bet kokios situacijos ir įveikti nemalonumus mokykloje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.