15 priežasčių, kodėl vaikas mokosi ne taip gerai, kaip jūs tikitės

Kodėl gerai besimokantis vaikas staiga ėmė gauti prastesnius pažymius? Atrodytų, niekas nepasikeitė – mokykla ta pati, mokytojai irgi, tik pažymiai gerokai suprastėjo. Kodėl taip nutinka?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1. Taip gali būti dėl to, kad vaikas paprasčiausiai neišmokytas mokytis: negali teisingai paskirstyti laiko ir susikaupti, išskirti prioritetus. Skaitymo ir atminties problemos turi didelės įtakos vaiko akademiniams gebėjimams bei rezultatams.

2. Dažnai vaikas nemoka susiorganizuoti. Jeigu bėgant laikui darbo apimtys didėja, moksleiviui paprasčiausiai nusvyra rankos ir jis nieko nebedaro. Tokiose situacijose vaikams reikia pagalbos: galima sudaryti dienos planą, kuriame būtina atsižvelgti, kiek laiko reikia vienai ar kitai užduočiai. Taip vaikas mokosi planuoti.

3. Labai daug vaikų dėl įvairių priežasčių sukausto baimė: jie bijo padaryti klaidą, kalbėti prie lentos, bijo, kad iš jų juoksis, kompleksuoja dėl išvaizdos. Būtent baimė didžiąja dalimi paralyžiuoja vaiko sąmonę ir trukdo ne tik mokytis, bet paprasčiausiai džiaugtis gyvenimu.

4. Klasės kolektyvo branduolys nenusiteikęs mokytis, o vaikui nepakanka jėgų pasipriešinti šiam spaudimui. Nenorėdamas užsitarnauti „moskliuko" reputacijos, vaikas priverstas tikslingai orientuotis į kitus užsiėmimus. Tokiu atveju, be abejo, pats geriausias sprendimas yra pakeisti mokyklą ar bent jau klasę.

5. Konfliktas su mokytojais. Ne taip svarbu, kas kaltas. Svarbiausia yra tai, kad tokia atmosfera mokymosi neskatina. Jūs bet kokiu atveju privalote palaikyti savo atžalą.

6. Pasitaiko, kad mokytojas pamokos metu šaukia ar garsiai kalba. Jeigu moksleivis netoleruoja pakelto tono, vaiko psichikoje užgimsta baimė, apie kurią rašyta aukščiau.

7. Vaikas negali įsisavinti medžiagos dėl to, kad nesupranta mokytojų aiškinimų arba dėl praleistų pamokų. Kai susikaupia mokymosi spragos, geriausia iš anksto kreiptis pagalbos į repetitorių.

8. Yra vaikų, kuriems sunku susikaupti, todėl jiems labai sunku ilgą laiką atlikti vieną ir tą patį veiksmą. Šiuo atveju būtina mokinti vaiką kantrybės ir atlikti pradėtą darbą iki galo. Galimi variantai: dėlionių dėliojimas, be to, tai galima daryti ir su kompiuteriu. Būtų gerai, jeigu su vaiku dėliones dėliotumėte ir jūs. Mama gali mokinti vaiką įvairių rankdarbių, sudėtingų patiekalų ruošimo. Pasitelkite savo kūrybiškumą.

9. Dėl prastos disciplinos ar nemokėjimo klausyti, mokinys praleidžia pro ausis visą informaciją, o paskui prastai pasiruošia kitam užsiėmimui. Čia būtini žaidimai ir veiksmai, kurie lavina dėmesį, gebėjimą susitelkti į atliekamą darbą.

10. Bloga vaiko savijauta, ypač „pereinamuoju laikotarpiu", kai paauglystės metu dėl hormonų skauda galvą. Šiuo laikotarpiui svarbus miego režimas, taisyklinga mityba ir normalus poilsis.

11. Prasta atmosfera namuose dėl tėvų santykių, mažesnių brolių ir seserų ar panašiai.

12. Jeigu šeimoje skyrybos ar kitos netektys, nereikia tikėtis, kad vaikas gerai mokysis. Emocinis sukrėtimas neigiamai atsiliepia ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai.

13. Jeigu dėl skyrybų pasikeičia šeimos sudėtis, vaikas dažnai prisiima suaugusiųjų funkcijas, kurios dažnai jam ne pagal jėgas. Suprantama, tokiais atvejais jam ne mokslai galvoje.

14. Dėl akceleracijos ar prieigos prie informacijos apie seksualinį gyvenimą, vaikas gali būti psichologiškai nepasiruošęs tam, kokia informacija jį „užgriūva“. Todėl čia labai svarbus ne tik tėvų informuotumas – ką vaikas skaito, kokius filmus žiūri, kokiuose tinklalapiuose lankosi – bet ir pasitikėjimu grįsti santykiai tarp tėvų ir vaiko, galėjimas aptarti tai, ką vaikas pamatė ar perskaitė.

15. Vaikui neišugdytas atsakomybės jausmas. Psichologai rekomenduoja, kad jau nuo pradinių klasių reikia susitarti: sudaryti žodinę sutartį dėl kokių nors užduočių atlikimo. Tokioje sutartyje būtinai turi būti „punktas" apie tai, kas bus, jeigu viena iš pusių nesilaikys savosios sutarties dalies.

Svarbiausia yra palaikyti nuolatinį kontaktą su vaiku, žinoti, kuo jis gyvena ir domisi. Taip jūs galėsite rasti išeitį praktiškai iš bet kokios situacijos ir įveikti nemalonumus mokykloje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.