3 mitai apie paauglius, kuriuos laikas paneigti

 (4)
Paauglystės bijo daugelis tėvų ir viena iš priežasčių – daugybė mitų, kurie gaubia šį svarbų vaiko raidos laikotarpį.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš tiesų vaiko brendimo laikotarpis – visiškai natūrali, normali vystymosi fazė. Ji susijusi su hormonų pokyčiais. Psichika ir apskritai visas vaiko organizmas reaguoja į ją savaip – priklausomai nuo nervų sistemos tipo, charakterio fizinės sveikatos. Tai nelengvas, bet neišvengiamas etapas. Dažnai pačiam vaikui būna sunku išgyventi vykstančius pokyčius, jam sunku suvokti, kas su juo dedasi. Neretai paaugliai užsidaro ar tampa nervingi, dirglūs, perdėtai įžeidūs. Jokiu būdu nesakykite paaugliui, kad tai nenormalu – tai tik sustiprins nerimą, o tada pasitikėjimu grįstas bendravimas nebus įmanomas.

Mitas, kad pereinamąjį laikotarpį reikia pralaukti, iškęsti, o tada jau prasidės tikrasis gyvenimas.

Šis naivus ir klaidingas suaugusiųjų požiūris brangiai atsieina ir vaikams, ir tėvams. Pereinamasis laikotarpis – vienas iš svarbiausių vystymosi, žmogaus tapimo asmenybe etapų. Nuo to, kaip vyksta šis etapas, kokios emocijos, veiksmai jo metu lydi, stipriai priklauso tolimesnis jauno žmogaus gyvenimas. Šiuo etapu klostosi jo sąmoningas požiūris į pasaulį, į žmones, į save patį. Kitaip tariant, šiuo etapu formuojasi vertybių sistema. Ji keisis, gyvenimui bėgant pasipildys, tačiau pamatai klojami būtent paauglystės laikotarpiu. Neįkyrus ir nuoširdus dalyvavimas šiame procese padės paaugliui susiorientuoti šiuo sunkiu periodu, rasti savo koordinačių sistemą.

Mitas, kad paaugliai – dar vaikai.

Žinoma, jums jie – vaikai. Tėvams jų vaikai visada lieka vaikais. Atidžiai įsižiūrėkite į išaugusią atžalą ir pamatysite, kad su juo galima kalbėti rimtai, jis sugeba pats priimti sprendimus, kaip suaugęs žmogus įvertinti savo ir kitų poelgius, prisiimti atsakomybę. Neišsigąskite, priešingai – padėkite vaikui suaugti. Dažniau bendraukite įvairiomis temomis, domėkitės jo nuomone, o jei ji jums atrodys neteisinga, nebūkite per daug kategoriški. Diktatoriškai nepirškite jam savo tiesų, verčiau pasistenkite logiškai įrodyti, kad jis neteisus. Beje, kai kuriais klausimais teisus gali būti ir jis. Jūsų patirtis – ne visada teisumo garantas. Bet kokiu atveju pašnekovą reikia gerbti. Šūksniai – „kokias kvailystes kalbi" nepaskatins vaiko pakeisti nuomonės, tik atitolins jį nuo jūsų. Vėliau jis tiesiog nenorės su jumis kalbėtis.

Mitas „tokio amžiaus jie visi vienodi!"

Jie visi skirtingi. Jie skirtingai reaguoja į įvykius, skirtingai ieško išeities iš sunkios padėties. Jų skirtingi interesai, pomėgiai. Taip, yra paaugliško elgesio stereotipų, bet tai dažniausiai susiję su mikrosociumo įtaka. Tokio amžiaus paaugliams reikšmingiausias mikrosociumas – dažniausiai ne šeima, o bendraamžiai ar vyresni draugai, su kuriais leidžia laisvalaikį. Iš čia paaugliai ir semiasi stereotipinių reakcijų. Paaugliai – įvairūs, nevalia visų vadinti sunkiais ir tuo remiantis daryti apibendrinančias išvadas.

Kodėl jie atitolsta nuo tėvų ir šeimos?

Jie tiesiog suauga, tampa savarankiškais žmonėmis. Jie kuria savo pasaulį, kurį saugo nuo svetimų žmonių įsiveržimo. „Argi mes svetimi?" – įsižeidę klausia tėvai. Na, daug kas priklauso nuo mūsų. Kas jūs – draugas savo vaikui ar tik reiklus mokytojas? Ar vaikystėje domėjotės vaiko reikalais, draugais, išgyvenimais? „Žinoma, – atsakytų daugelis mamų. – Jis man viską pasakojo, o dabar nieko apie jį nežinau." Jei taip nutiko, nebijokite. Netikėtai atsiradęs uždarumas – nebūtinai pavojaus signalas.

Paaugliui labai sunku, šiame amžiuje jis yra pažeidžiamas. Jis bijo būti nesuprastas, bijo pasirodyti mažas, kvailas ir juokingas. Nespauskite jo, nelįskite į sielą, tačiau tegu jis žino – neįkyrite klausimais tik todėl, kad gerbiate jo teisę į suverenumą, į paslaptis. Ne todėl, kad jums neįdomu. Ir pasistenkite optimistiškiau žvelgti į pasaulį ir dalintis optimizmu su vaiku.

Kalbėkite su juo ne apie tai, koks baisus gyvenimas, kokie parsidavėliai politikai, kokios didelės kainos ir koks pasileidęs šiuolaikinis jaunimas. Kalbėkite apie tai, kiek daug pasaulyje grožio ir gėrio, apie tai, koks puikus gyvenimas, kai esi jaunas, sveikas, kai tau sekasi. Ištieskite paaugliui ranką, kad jis žengtų į suaugusių pasaulį be baimės ir be nusivylimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.