6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai

 (12)
Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

R. Steineris tikėjo, kad vaikai gali pasiekti geriausių mokymosi rezultatų, jei yra skatinami naudoti savo vaizduotę. Jis teigė, kad pedagoginiame procese turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualumą - jo fizinius, elgesio, emocinius, kognityvinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Su Valdorfo principais grįstu mokymosi procesu siejama daugybė privalumų, kuriuos būtų galima taikyti bendrojo lavinimo mokyklose ar tiesiog auklėjant vaikus šeimose. Knygoje „Alternative Education for the 21st Century" pateikiami įrodymai, liudijantys, kad Valdorfo mokyklos iš tikrųjų užtikrina holistinį vaiko vystymąsi, rašo portalas "Parents".

Atlikus tyrimus nustatyta, kad Valdorfo mokyklas lankantys vaikai imlesni naujų dalykų mokymuisi, mokykloje patiria daugiau džiaugsmo ir pasižymi optimistiškesniu požiūriu į savo ateitį, lyginant su vaikais, kurie mokosi įprastinėse mokyklose. Neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas ir jo rezultatai liudija, kad vaikai iš Valdorfo mokyklų rečiau skundžiasi tokiais negalavimais kaip galvos ir pilvo skausmai bei prastas miegas. Maža to, kitame mokslininkų atliktame tyrime lyginti piešiniai, kurių autoriai – Valdorfo, Montesori ir įprastinių valstybinių mokyklų mokiniai. Nustatyta, kad vaikai, mokomi pagal Valdorfo pedagogikos principus, pasižymi didesniu organizuotumu, yra kūrybingesni, o jų piešiniai – detalesni.

Valdorfo pedagogika grindžiama keliais esminiais principais. Štai 6 pagrindiniai Valdorfo pedagogikos principai, kurie gali būti itin sėkmingai pritaikyti kiekvienoje šeimoje.

  1. Vaikystė neturėtų tapti lenktynėmis

„Kur yra knyga, kurioje mokytojas gali perskaityti apie tai, kas yra mokymas? Patys vaikai ir yra ši knyga. Neturėtume mokytis mokyti kitų remdamiesi jokia knyga, išskyrus tą, kuri guli atversta prieš mus ir yra sudaryta iš pačių vaikų." - yra pasakęs pats R. Steineris.

Vaikai vystosi nevienodai ir tai daro skirtingu ritmu. Valdorfo pedagogika moko mus dėmesingumo kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir ragina nesitikėti iš savo vaikų padaryti tokių, kokie jie nėra.

  1. Tapkite geriausiu pasakų sekėju

„Jei norite, kad jūsų vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas. Jei norite, kad jie būtų dar protingesni, skaitykite jiems dar daugiau pasakų." – yra pasakęs Albertas Einsteinas. Valdorfo pedagogikai toks požiūris taip pat būdingas. R. Steineris buvo įsitikinęs, kad pasakų sekimas – tai dovana, todėl istorijų pasakojimui Valdorfo pedagogikoje tenka itin reikšmingas vaidmuo.

Pasakos ir istorijos padeda vaikams megzti ryšius, skatina mokytis naujų žodžių ir nukelia juos į vietas, kuriose jie niekada nėra buvę. Valdorfo pedagogikoje akcentuojama pasakų sekimo, o ne istorijų skaitymo svarba, nes pasakų sekimas padeda lavinti vaiko vaizduotę. Istorijų kūrimas iš pradžių gali būti ganėtinai sudėtingas, tačiau laikui bėgant užduotis tampa paprastesnė. Be to, galite pasakoti paprastas istorijas, kurias atsimenate iš vaikystės. Jei istoriją pasistengsite prisiminti prieš ją pasakodami, pasakos sekimo patirtį paversite kur kas turiningesne tiek sau pačiam, tiek ir vaikui. Mažesni vaikai mėgsta tų pačių istorijų klausytis kelis kartus, taigi jiems kuo puikiausiai tiks tas pats pasakojimas, kurį galite kartoti.

  1. Kasdienis ryšys su gamta

Vaikams patinka fizinis aktyvumas. Žaidimai gryname ore teigiamai veikia jų kūrybingumą. Ryšio mezgimas su gamta – tai pamokos vaikams, skatinančios dėmesingiau žvelgti į juos supantį pasaulį. Kitaip tariant, vaikai turi laiko uostyti gėles, stebėti skirtingus dalykus ir žmones, esančius jų aplinkoje. Be to, daugeliui kuo puikiausiai žinoma, kad gamta pasižymi vaikus raminančiu poveikiu.

Galimybės, atsiveriančios mezgant ryšį su gamta: uostyti gėles, rinkti gėles, rinkti akmenukus, fotografuoti vabzdžius, rinkti lapus, piešti aplinkoje esančius objektus, žaisti su pagaliukais, statyti pilis, kasti, žaisti su smėliu ir pan.

  1. Mokykite vaikus žaisti

Valdorfo pedagogika paremta principu, kad paprasčiausi žaislai sėkmingiausiai lavina kūrybingumą. R. Steineris akcentavo poreikį naudoti natūraliausius žaislus ir tikino, kad žaislai turi vaikams suteikti jutimo patirčių. Jis buvo įsitikinęs, kad tais atvejais, kai žaislai yra paprasti, skatinamas vaikų kūrybingumas, nes jie gali pasitelkdami savo vaizduotę kurti kitus objektus.

Taikant Valdorfo pedagogikos principus pirmenybė teikiama paprastiems ir aplinkai draugiškiems žaislams, kuriuos gali turėti visi: kankorėžiams, kriauklėms, gilėms, siūlams, audinio atraižoms, skarelėms, pagaliukams, šakelėms, medinėms kaladėlėms, akmenukams, kartonui ir pan.

  1. Rutininių veiklų reikšmė

Remiantis Valdorfo pedagogika, kiekvienas rytas prasideda nuo laiko, kai pabūnama kartu. Šis laikas ypatingas, nes vaikai susirenka kartu ir dainuoja, deklamuoja eilėraščius, atlieka judėjimo pratimus ir rodo pirštų teatro spektaklius tam tikromis temomis (pavyzdžiui, metų laikų tema).

Rutininių veiklų privalumų labai daug. Nabejojama, kad ritualai ir rutinos suteikia vaikams saugumo jausmo. Rutininių veiklų kūrimas gali palengvinti tėvams tenkančią atžalų auklėjimo ir auginimo užduotį, paverčiant ją kur kas turiningesne patirtimi.

  1. Kūrybai skirtas laikas ir vieta

Kūryba – svarbus Valdorfo pedagogikos aspektas. Vietos, skirtos kūrybai, užtikrinimas reiškia, kad vaikams paliekama laisvo laiko, kurio metu jie gali žaisti laisvus žaidimus. Šiomis akimirkomis lavinamas vaikų kūrybingumas.

R. Steineris tikėjo, kad paprastesni žaislai ir mažesnis jų kiekis padeda lavinti vaikų kūrybingumą kur kas sėkmingiau. Dar jis manė, kad organizuotos erdvės (tvarkingai į krepšius ar lentynas sudėti, o ne į krūvas sumesti žaislai) atlieka svarbų vaidmenį vaiko vystymosi ir lavinimo procese. Organizuotų erdvių reikšmingumas akcentuojamas ir Montesori pedagogikos principais grįstose mokyklose.

„Didžiausias pastangas turėtume dėti siekdami lavinti laisvus žmones, pajėgius savarankiškai suteikti savo gyvenimams tikslą ir nustatyti kryptį. Vaizduotės, tiesos ir atsakomybės jausmų poreikis – tai trys jėgos, glūdinčios pačioje švietimo ir lavinimo esmėje." – štai tokiais žodžiais R. Steineris apibendrino savo filosofiją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.