6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai

 (12)
Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

R. Steineris tikėjo, kad vaikai gali pasiekti geriausių mokymosi rezultatų, jei yra skatinami naudoti savo vaizduotę. Jis teigė, kad pedagoginiame procese turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualumą - jo fizinius, elgesio, emocinius, kognityvinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Su Valdorfo principais grįstu mokymosi procesu siejama daugybė privalumų, kuriuos būtų galima taikyti bendrojo lavinimo mokyklose ar tiesiog auklėjant vaikus šeimose. Knygoje „Alternative Education for the 21st Century" pateikiami įrodymai, liudijantys, kad Valdorfo mokyklos iš tikrųjų užtikrina holistinį vaiko vystymąsi, rašo portalas "Parents".

Atlikus tyrimus nustatyta, kad Valdorfo mokyklas lankantys vaikai imlesni naujų dalykų mokymuisi, mokykloje patiria daugiau džiaugsmo ir pasižymi optimistiškesniu požiūriu į savo ateitį, lyginant su vaikais, kurie mokosi įprastinėse mokyklose. Neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas ir jo rezultatai liudija, kad vaikai iš Valdorfo mokyklų rečiau skundžiasi tokiais negalavimais kaip galvos ir pilvo skausmai bei prastas miegas. Maža to, kitame mokslininkų atliktame tyrime lyginti piešiniai, kurių autoriai – Valdorfo, Montesori ir įprastinių valstybinių mokyklų mokiniai. Nustatyta, kad vaikai, mokomi pagal Valdorfo pedagogikos principus, pasižymi didesniu organizuotumu, yra kūrybingesni, o jų piešiniai – detalesni.

Valdorfo pedagogika grindžiama keliais esminiais principais. Štai 6 pagrindiniai Valdorfo pedagogikos principai, kurie gali būti itin sėkmingai pritaikyti kiekvienoje šeimoje.

  1. Vaikystė neturėtų tapti lenktynėmis

„Kur yra knyga, kurioje mokytojas gali perskaityti apie tai, kas yra mokymas? Patys vaikai ir yra ši knyga. Neturėtume mokytis mokyti kitų remdamiesi jokia knyga, išskyrus tą, kuri guli atversta prieš mus ir yra sudaryta iš pačių vaikų." - yra pasakęs pats R. Steineris.

Vaikai vystosi nevienodai ir tai daro skirtingu ritmu. Valdorfo pedagogika moko mus dėmesingumo kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir ragina nesitikėti iš savo vaikų padaryti tokių, kokie jie nėra.

  1. Tapkite geriausiu pasakų sekėju

„Jei norite, kad jūsų vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas. Jei norite, kad jie būtų dar protingesni, skaitykite jiems dar daugiau pasakų." – yra pasakęs Albertas Einsteinas. Valdorfo pedagogikai toks požiūris taip pat būdingas. R. Steineris buvo įsitikinęs, kad pasakų sekimas – tai dovana, todėl istorijų pasakojimui Valdorfo pedagogikoje tenka itin reikšmingas vaidmuo.

Pasakos ir istorijos padeda vaikams megzti ryšius, skatina mokytis naujų žodžių ir nukelia juos į vietas, kuriose jie niekada nėra buvę. Valdorfo pedagogikoje akcentuojama pasakų sekimo, o ne istorijų skaitymo svarba, nes pasakų sekimas padeda lavinti vaiko vaizduotę. Istorijų kūrimas iš pradžių gali būti ganėtinai sudėtingas, tačiau laikui bėgant užduotis tampa paprastesnė. Be to, galite pasakoti paprastas istorijas, kurias atsimenate iš vaikystės. Jei istoriją pasistengsite prisiminti prieš ją pasakodami, pasakos sekimo patirtį paversite kur kas turiningesne tiek sau pačiam, tiek ir vaikui. Mažesni vaikai mėgsta tų pačių istorijų klausytis kelis kartus, taigi jiems kuo puikiausiai tiks tas pats pasakojimas, kurį galite kartoti.

  1. Kasdienis ryšys su gamta

Vaikams patinka fizinis aktyvumas. Žaidimai gryname ore teigiamai veikia jų kūrybingumą. Ryšio mezgimas su gamta – tai pamokos vaikams, skatinančios dėmesingiau žvelgti į juos supantį pasaulį. Kitaip tariant, vaikai turi laiko uostyti gėles, stebėti skirtingus dalykus ir žmones, esančius jų aplinkoje. Be to, daugeliui kuo puikiausiai žinoma, kad gamta pasižymi vaikus raminančiu poveikiu.

Galimybės, atsiveriančios mezgant ryšį su gamta: uostyti gėles, rinkti gėles, rinkti akmenukus, fotografuoti vabzdžius, rinkti lapus, piešti aplinkoje esančius objektus, žaisti su pagaliukais, statyti pilis, kasti, žaisti su smėliu ir pan.

  1. Mokykite vaikus žaisti

Valdorfo pedagogika paremta principu, kad paprasčiausi žaislai sėkmingiausiai lavina kūrybingumą. R. Steineris akcentavo poreikį naudoti natūraliausius žaislus ir tikino, kad žaislai turi vaikams suteikti jutimo patirčių. Jis buvo įsitikinęs, kad tais atvejais, kai žaislai yra paprasti, skatinamas vaikų kūrybingumas, nes jie gali pasitelkdami savo vaizduotę kurti kitus objektus.

Taikant Valdorfo pedagogikos principus pirmenybė teikiama paprastiems ir aplinkai draugiškiems žaislams, kuriuos gali turėti visi: kankorėžiams, kriauklėms, gilėms, siūlams, audinio atraižoms, skarelėms, pagaliukams, šakelėms, medinėms kaladėlėms, akmenukams, kartonui ir pan.

  1. Rutininių veiklų reikšmė

Remiantis Valdorfo pedagogika, kiekvienas rytas prasideda nuo laiko, kai pabūnama kartu. Šis laikas ypatingas, nes vaikai susirenka kartu ir dainuoja, deklamuoja eilėraščius, atlieka judėjimo pratimus ir rodo pirštų teatro spektaklius tam tikromis temomis (pavyzdžiui, metų laikų tema).

Rutininių veiklų privalumų labai daug. Nabejojama, kad ritualai ir rutinos suteikia vaikams saugumo jausmo. Rutininių veiklų kūrimas gali palengvinti tėvams tenkančią atžalų auklėjimo ir auginimo užduotį, paverčiant ją kur kas turiningesne patirtimi.

  1. Kūrybai skirtas laikas ir vieta

Kūryba – svarbus Valdorfo pedagogikos aspektas. Vietos, skirtos kūrybai, užtikrinimas reiškia, kad vaikams paliekama laisvo laiko, kurio metu jie gali žaisti laisvus žaidimus. Šiomis akimirkomis lavinamas vaikų kūrybingumas.

R. Steineris tikėjo, kad paprastesni žaislai ir mažesnis jų kiekis padeda lavinti vaikų kūrybingumą kur kas sėkmingiau. Dar jis manė, kad organizuotos erdvės (tvarkingai į krepšius ar lentynas sudėti, o ne į krūvas sumesti žaislai) atlieka svarbų vaidmenį vaiko vystymosi ir lavinimo procese. Organizuotų erdvių reikšmingumas akcentuojamas ir Montesori pedagogikos principais grįstose mokyklose.

„Didžiausias pastangas turėtume dėti siekdami lavinti laisvus žmones, pajėgius savarankiškai suteikti savo gyvenimams tikslą ir nustatyti kryptį. Vaizduotės, tiesos ir atsakomybės jausmų poreikis – tai trys jėgos, glūdinčios pačioje švietimo ir lavinimo esmėje." – štai tokiais žodžiais R. Steineris apibendrino savo filosofiją.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.