Depresija
Depresinės nuotaikos yra gyvenimo dalis, ypač paauglystės amžiuje. Jeigu tėvai kelias savaites mato, kad vaikas yra nusiminęs ir apatiškas, kad jam niekas neįdomu ir mokykloje sekasi vis prasčiau, jam padėti gali vaikų ar paauglių psichiatras.
Sergant depresija smegenyse sutrinka medžiagų apykaita. Polinkis į depresiją yra paveldimas. Jos priežastimi dažniausiai tampa stresą keliantys gyvenimo įvykiai. Vaikams dažnai padeda psichoterapija, paaugliams kartais papildomai išrašomi ir antidepresantai.
Nerimo sutrikimai
Jie gali pasireikšti įvairiomis formomis - kaip fobijos, stipri konkrečių dalykų ir situacijų baimė. Visa tai paprastai sukelia trauminiai įvykiai. Be to, kai kuriems vaikams išsivysto stipri kitų žmonių baimė, vadinama socialine fobija, kartais ištinka ir panikos priepuoliai, kurių metu sustiprėja širdies plakimas ir apima stingdanti baimė. Apie bendrą nerimo sutrikimą galima kalbėti tada, kai vaiko gyvenime baimei tenka apskritai svarbus vaidmuo. Šis sutrikimas skiriasi nuo normalios baimės, nes vaikui kelia sunkias kančias.
Panašiai kaip ir depresija, stiprios baimės turi neurobiologinį komponentą. Taip pat panašūs ir simptomai, todėl jas sunku atskirti nuo depresijos, ypač kai kalba eina apie mažus vaikus. Labai svarbus ankstyvas psichoterapinis gydymas, kartais padeda papildomai skiriami antidepresantai. Kai mažuosius kankina fobijos, patariama taikyti elgesio terapijas, kuriose vaikas išmoksta spręsti tokias situacijas.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit/hyperactivity disorder, ADHD) neleidžia susikoncentruoti, sukelia blaškymąsi ir didelį poreikį judėti. Tačiau nevalia pamiršti, kad ne kiekvienas vietoje nenustygstantis vaikas turi šį sutrikimą. Kreiptis į vaikų gydytoją ar vaikų psichiatrą vertėtų tik tada, kai prasidėjus mokslo metams po kelių savaičių mokytoja pasako, kad jūsų berniukas ar mergaitė visiškai nesugeba susikaupti, o ir tėvai namuose pastebi, kad vaikui nepavyksta sutelkti dėmesio į vieną veiklą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams padeda elgesio terapija. Tai pat gali padėti medikamentai, kompensuojantys neurotransmiterio dopamino stoką, kuri ir yra tikroji aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežastis.
Elgesio sutrikimai
Labai dažnai tokie vaikai auga socialiai remtinose šeimose, yra emociškai apleisti, tėvams juos auklėti per sunku, neretai gimdytojai susiduria ir su alkoholizmo problema, pasitaiko ir prievartos atvejų. Vaikai į tokias savo gyvenimo sąlygas reaguoja su agresija, nesilaiko nustatytų taisyklių, priekabiauja, vagiliauja ir daro materialinę žalą. Laiku nesuteikus pagalbos kyla didelis pavojus, kad vėliau jie įsitrauks į nusikalstamą veiklą. Tokiems vaikams labai sunku padėti, kadangi jie nenori jokių terapijų ir galvoja, kad agresyvūs visai ne jie, o aplinkinis pasaulis. Kartais tam prireikia net ilgalaikio gydymo vaikų ar paauglių psichiatrijos skyriuose.
Daugiausia tai yra bręstančių mergaičių problema. Nuo anoreksijos kenčiančios mergaitės beveik nebevalgo, netenka svorio, vėliau plaukų, pranyksta mėnesinės. Jeigu susergama bulimija, paprastai svoris lieka normalus. Tokiais atvejais persivalgymą keičia pačių išprovokuotas vėmimas. Mitybos sutrikimų atsiradimui didelę įtaką turi grožio idealo suvokimas, taip pat jautrus brendimo amžius. Anoreksijos atveju svarbios ir biologinės bei genetinės priežastys.
Kalbant apie anoreksiją, orientuotis reiktų ne vaiko išvaizdą, o į kūno masės indeksą. Ir kaip įmanoma anksčiau kreiptis pas specialistą. Valgymo sutrikimams įveikti rekomenduojamas stacionarus gydymas. Esminė tokio gydymo dalis yra konsultavimas mitybos klausimais ir psichoterapija. Labai svarbu, kad draugams ar aplinkiniams pastebėjus, kad mergaitė nevalgo arba nuolat vemia, ši informacija būtų perduota tėvams. Tai ne skundimas, tai rūpinimasis!
Aspergerio sindromas
Šį sindromą turintiems vaikams sunku įsijausti į kitus žmones, jiems sudėtinga suvokti kitų žmonių jausmus. Jie atrodo savotiški, sunkiai randa priėjimą prie kitų žmonių, dažnai jaučiasi nejaukiai, kartais turi ypatingų pomėgių ir yra normalaus intelekto. Dažnai šis sutrikimas pastebimas dar vaikų darželyje, tačiau neretai painiojamas su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Aspergerio sindromas turi genetines priežastis ir nėra išgydomas. Dažnai tokiems vaikams terapinė pagalba padeda įsisavinti socialinę elgseną ir susidoroti su kasdieniniu gyvenimu.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Tipinis šio sutrikimo požymis - nuolatinis veiksmų ir/ar minčių kartojimas. Tiksli obsesinio kompulsinio sutrikimo priežastis nėra iki galo aiški, tačiau yra žinoma, kad čia svarbus vaidmuo tenka genetikai. Prie sutrikimo atsiradimo taip pat prisideda labai autoritarinis arba pernelyg globojantis auklėjimo stilius. Šiam sutrikimui būdingi simptomai gali pasireikšti trumpą laiką - pavyzdžiui, vaikas savo minkštus žaisliukus visada išdėlioja ta pačia tvarka. Tai dar nėra priežastis nerimauti, tačiau jeigu tokie ritualai trunka ilgus mėnesius ir vaikas dėl to kenčia, tuomet būtina imtis veiksmų. Labai svarbu kuo greičiau pradėti elgesio terapiją, nes kitaip įkyrios mintys ir veiksmai netrukus gali tapti chroniškais.
