A.Landsbergienė: kaip ugdyti pilietiškumą ir užauginti Lietuvos patriotus

Patriotu ne gimstama, o tampama. Kai kurie vaikai jau nuo pat mažens bėgioja su Lietuvos vėliavėle rankose ir jaučia nuoširdžius jausmus Tėvynei, tačiau dalis žmonių net ir būdami suaugę negali būti pavadinti tikrais patriotais.

Kaip ugdyti vaiko pilietiškumą ir tautinę toleranciją

Visuomenėje skiriasi ir požiūris į kitas tautas, kuris taip pat nėra įgimtas. Kodėl taip nutinka? Kas daugiausiai lemia šių vertybių stiprumą? Apie tai kalbamės su socialinių mokslų daktare, edukologe Austėja Landsbergiene.

Kas labiausiai formuoja vaiko pilietiškumo jausmą - šeima, mokykla, draugai?

Atsakymas vienareikšmis - šeima! Šis jausmas formuojasi ikimokykliniame amžiuje, o šeima turi didžiausią įtaką šio periodo metu. Su mažaisiais daugiausia laiko praleidžia būtent tėvai, jie yra atsakingi už tai, kur atžala eina, kuo užsiima. Jie sprendžia, ar valstybinių švenčių metu šeima paminės šią progą, dalyvaudama mieste vykstančiuose renginiuose, ar tiesiog išsikels vėliavą prie namų, ar praleis dieną kaip įprastą laisvadienį, visiškai neakcentuodami, kodėl būtent šiandien visi gali ilsėtis ir neiti nei į darbus, nei į darželį ar mokyklą. Galų gale, šeimos nariai dažniausiai yra autoritetas bet kuriam vaikui, todėl jų požiūrį ir vertybes atžalos ir perima.

Žinoma, svarbu, kad ugdymo įstaiga papildytų tėvų mokymą, kad ten būtų diegiamos tos pačios vertybės ir taip, kaip ir namuose, ugdomas pilietiškumas, tačiau vis dėlto didesnę įtaką turi tėvai, o ne ugdymo įstaiga. A. Landsbergienė teigia, jog galima tik pasidžiaugti, kai į mokyklas ar darželius ateina vaikai, kurių namuose svarbu ugdyti pilietiškumą, švęsti šventes ir akcentuoti meilę Tėvynei. Tokiu atveju nereikia gaišti laiko, siekiant išugdyti pilietiškumą nuo nulio, - drauge su vaiku pedagogai gali tiesiog judėti į priekį, turint jau tvirtą pagrindą.

Tuo tarpu draugų įtaka tampa didesnė jau mokykloje, vis ryškiau formuojantis ir atsiskleidžiant vaikų asmenybėms ir jų vertybėms, tačiau jeigu pagrindai suformuoti, jie išlieka visam gyvenimui.

Kokiais būdais tėvai gali padėti ugdyti vaiko pilietiškumą?

Vaiko pilietiškumo jausmas formuojasi ikimokykliniame amžiuje, o šeima turi didžiausią įtaką šio periodo metu.Dr. Austėja Landsbergienė

Būdų yra begalė – nuo itin kasdieniškų iki tokių, kurie reikalauja daugiau pastangų, tačiau jau netrukus atsiperka su kaupu. Dr. A. Landsbergienė dalinasi keliais patarimais, kaip išugdyti patriotišką atžalą:

Švęskite ir minėkite valstybines šventes

Praleiskite dieną kartu su vaikais, darydami teminius darbelius, dalyvaukite renginiuose, kuriuose atžala itin ryškiai pajaus bendrumą su visa švenčiančia tauta, tačiau svarbiausia – kalbėkitės ir paaiškinkite, kodėl ši diena yra svarbi ir minima kasmet.<

Prisiminkite savo šeimos istoriją

Supažindinimas su giminės šaknimis paskatintų bendrumo ir tęstinumo jausmą, leistų vaikui pasijusti svarbia šeimos dalimi. Pasidalinkite prisiminimais apie protėvius ir giminės narius, jų istorijas, ką jiems teko patirti ir nuveikti.

Keliaukite po Lietuvą

Tai yra geriausias būdas supažindinti atžalas su gimtuoju kraštu. Juk Lietuva nėra tokia jau didelė, o kiekvienas regionas turi vis šį tą savito ir naujo.

Dalyvaukite rinkimuose

Nors atžalai dar teks gerokai palūkėti, kol ji įgaus teisę balsuoti, vis dėlto šią pareigą patartina ugdyti nuo pat mažens. Veskitės vaiką prie balsadėžių, parodykite, kaip vyksta procesas bei paaiškinkite, kas vyksta ir kam to reikia.

Ugdykite pagarbą tiems, kurie tarnauja valstybei

Supažindinkite atžalą su policijos pareigūnų, ugniagesių darbu, pakalbinkite kareivį apie jų darbą ir patriotizmą.

Kaip ugdyti pilietiškumą ir tautinę savimonę, kartu įdiegiant tautinę toleranciją?

Viena yra mylėti savo Tėvynę, tačiau visai kita – toleruoti kitataučius. Pasiekti tikrai įmanoma abu tikslus. Visų pirma, yra nepaprastai svarbu ugdyti pagarbą. Mūsų sūnus bene labiausiai didžiavosi Lietuva, kai gyvenome Belgijoje, nes jis jautėsi tikru Lietuvos ambasadoriumi. Matydamas kitomis kalbomis kalbančius, kitaip atrodančius, apie Lietuvą nežinančius kitus vaikus, jis norėjo kuo daugiau pasakoti apie Lietuvą ir jai atstovauti.

Svarbiausia yra suprasti, jog nežinomybė gimdo baimę, todėl svarbu su vaikais dalintis turimomis žiniomis ir informacija. Suprasdamas, koks įvairus yra pasaulis, vaikas ne tik yra atviresnis aplink esančiam pasauliui plačiąja prasme, bet ir geriau supranta savo identitetą.

Tad įvyksta toks nuostabus reiškinys: susipažindamas su skirtingą tapatybę turinčiais žmonėmis, valstybėmis ar reiškiniais, vaikas tarsi užtvirtina savąją. Žinoma, dėmesys savam identitetui turi būti didelis ir perduodamas su meile ir pagarba.

Ką daryti, jeigu vaikas nėra tolerantiškas arba jaučiama bloga kitų žmonių įtaka?

Mažieji iš prigimties yra nepaprastai smalsūs, tad abejotina, kad įmanoma sutikti netolerantišką vaiką. Atžalas domina juos supantis pasaulis, jie nori jį pažinti. Jei vaikas vadovaujasi stereotipais, jei nėra tolerantiškas, tai beveik neabejotina, kad jis tiesiog auga tokioje aplinkoje.

Tokiu atveju A. Landsbergienė vis vien siūlo nenuleisti rankų ir kalbėti su vaiku, toliau ugdyti tinkamą požiūrį. Juk Lietuva - moderni, demokratinė valstybė, kurios piliečiais norime didžiuotis ir patys, ir užtikrinti, kad didžiuotųsi visi, sutikę juos!

Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyks jau antrą kartą organizuojama konferencija "ATSAKINGA TĖVYSTĖ". Šiais metais konferencijoje auklėjimo ir mokymo profesionalai pranešimus skaitys „nepatogiomis", tačiau labai aktualiomis temomis apie vaikus ir paauglius. Daugiau informacijos rasite čia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis