A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis

 (26)
Kaip motyvuoti vaiką mokytis, pataria edukologė, mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Didžiausia visų tėvų svajonė - kad vaikui sektųsi. Darželyje, mokykloje - visur. Tačiau šie norai kartais ima ir sudūžta į didesnius ar mažesnius gabaliukus. Iš pradžių atžala nesutinka monotoniškai skaičiuoti iki 100, paskui, užuot mokiusis pažinti raides arba atlikti mokytojos užduotus namų darbus, prisėda prie kompiuterio arba įsijungia televizorių. Ir užsimiršta. Juk nei skaičiai, nei raidės niekur nedings...

A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė  išskiria dvi motyvacijos mokytis puses: išorinę - kai tėvai bando vaiką įtikinti, kodėl mokytis apsimoka, reikia arba būtina, ir vidinę - kai vaikas pats suvokia mokymosi naudą bei svarbą ir niekieno neverčiamas neria į pažinimo pasaulį.

Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad geriausia būtų, jog abi šias motyvacijas mokytis sudėjus ant svarstyklių, lygiųjų niekada nebūtų. Pasak jos, tikslas yra ne išorinė motyvacija, o vidinė - kad vaikas pats būtų motyvuotas. „Jau Lietuvoje turime didelę problemą - žmogus piršto nepajudins, jeigu nematys naudos. Sakai darbuotojui: „pabaik darbus, liko valandėlė“, bet tas: „o kas man iš to? Juk už tai niekas nemoka“.

Svarbu – nepavėluoti

A. Landsbergienė sako, kad įskiepyti vaikui vidinę motyvaciją – labai ilgai trunkantis procesas. Formuoti motyvacijos mokytis pagrindus reikia pradėti nuo tada, kai vaikas dar yra labai mažas. „Jau ikimokykliniame amžiuje reikia ugdyti vidinę motyvaciją. Pavyzdžiui, vaikas tėvams sako: „nupiešk man katiną". O tėvai sako: „piešk pats". Vaikas atšauna: „nemoku. Tu nupiešk". Tėvai nenusileidžia: „pabandyk, tu gali". Ir vaikas, užuot viską metęs ir nubėgęs, kai kažkas jam nepavyksta, bandys bandys bandys... Nes žinos, kad juo tikima, jis gali, reikia tik kantrybės ir pastangų".

O jeigu tėvams nesiseka įtikinti ir vaikas nedaro to, ko nenori? A. Landsbergienė įsitikinusi, kad dažnai tėvai per vėlai susimąsto apie atžalų savimotyvacijos procesą - kai vaikui yra 8-eri ar 9-eri, jis jau tvirtai žino, kad jeigu neruoš namų darbų, vis tiek tėvai tai už jį padarys. „Patys tėvai dažnai demotyvuoja vaikus darydami už juos darbus. Mums atrodo, kad aš – atsakingas tėvas, aš turiu, privalau pasirūpinti vaiku, kaip atrodys vaikas ir aš prieš mokytoją, kai bus nepadaryti namų darbai. Čia ir reikia sustoti ir pagalvoti, ar mes norime, kad vaikas išmoktų, ar norime, kad jis gerai atrodytų“.

A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
© Vida Press

Ji pritaria, kad vaikų savimotyvaciją turi ugdyti ir darželis bei mokykla, o ne tik tėvai. Bet ji pripažįsta, kad vienų motyvacijos pamokų namuose, o kitų – darželyje ar mokykloje neturėtų būti.

Todėl tėvams siūlo rinktis tokias lavinimo įstaigas, kurių pasaulėžiūra sutampa su jų. „Čia tas pats, kai tėvai tarpusavyje nesutaria. Vaikai nebesupranta, kaip jiems reikia elgtis. Vaikas pasimeta. Bet jis dėl to nekaltas. O mes nesuprantame, kad vaikas pasaulyje yra naujokas, nepatyręs. Jis žiūri į suaugusiuosius – ką jie daro, kaip elgiasi, kaip ir kokius sprendimus priima. Jeigu vaikas klauso žmonių, kurių nuomonės skirtingos (mamos, tėčio, mokytojos), jam nebeaišku, ką daryti. Jis nesupranta tikrųjų priežasčių, kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip.“

Skirtingi vienos šeimos vaikai

O kaip tėvams elgtis, kai šeimoje  keli vaikai ir vienas jų trykšta motyvacija mokytis – pamokos paruoštos, rūbeliai sutvarkyti, o kitas – ne? Pašnekovė sako, kad tokia situacija įmanoma – juk kiekvienas vaikas skirtingas. „Vadinasi su vienu buvo dirbama, o su kitu - ne“. Tačiau ji pastebi, kad šalia esančio vieno vaiko pozityvi motyvų sistema gali paveikti kitą – broliuką ar sesutę.

Kokio amžiaus vaikams esant tėvai prabyla apie jų motyvacijos mokytis stoką, kada ima spręsti dilemą, kokia motyvacija – išorinė ar vidinė reikalingesnė ar svarbesnė? A.Landsbergienė sako, kad dažniausia tokie klausimai ima kilti, kai vaikas eina į mokyklą – maždaug 7-iais metais pavėluotai.

A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
© Vida Press

Ką daryti per vėlai susizgribusiems tėvams dėl vaikų motyvacijos mokytis? Pašnekovės teigimu, pradėti niekada nėra per vėlu, bet įspėja, kad greitų ir efektyvių pamokų, kaip vaikus įtikinti, kad jų galvelėse atsirastų ta paslaptingoji motyvacija, nėra. „Tėvai guodžiasi: „aš jam šimtą kartų sakiau...“. Vadinasi, mažai sakė. Jeigu vaikui reikės 5 mlrd. kartų pasakyti, tai tiek ir teks pasakyti".

Pasekmės, kai tėvai neišaiškina vaikams savimotyvacijos paslapčių, būna skaudinančios abi puses – didžiulė meškos paslauga vaikui, nes motyvų, kodėl reikia  mokytis, kaupimas yra svarbi asmenybės formavimo  dalis, o jeigu nemotyvuosi vaiko mokytis, neleisi vaikui ugdyti savarankiškumo ir atsakomybės jausmo. „Tai ne kaip važiavimas dviračiu “ išmokau ir nebepamiršiu. Kiekvieną dieną reikia mokytis".

A.Landsbergienės klausiu, o gal mes, suaugusieji, nemokam suformuluoti, kodėl vaikui svarbu turėti tą motyvų mokytis skrynelę. Ir ji pripažįsta: „Mes patys komplikuojam situaciją, manydami, kad nemokame ar nemokėsime vaikui paaiškinti. O apie tai reikia tik kalbėti kalbėti ir kalbėti“.

Bendradarbiauti su pedagogais

Na, bet jeigu tėvai jaučiasi „per silpni“, jie turėtų eiti į ugdymo įstaigą ir sakyti, kad dėl vienų ar kitų priežasčių nesugeba vaikui įskiepyti noro mokytis. A.Landsbergienė pripažįsta, kad daugumai tėvų  tai padaryti gėda ir baimė sugadinti supertėvų įvaizdį. „Bet mano akimis žiūrint, aš kaip tik būsiu super, jeigu pas profesionalus eisiu ieškoti atsakymo į iškylančius klausimus. Mitas, kad tėvai visada žino, ką daryti su vaiku. Nereikia painioti dviejų dalykų – tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, bet kas yra geriausia vaikui, nebūtinai tėvai žino".

A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
© Vida Press

Tačiau A.Landsbergienė sutinka, kad ugdymo ir mokymo įstaigos prie savimotyvacijos dėlionės sudėliojimo ne visada linkusios prisidėti.  Pavyzdžiui, vaikas išpylė sriubą. Kaip turėtų pedagogas reaguoti? Jis turi pasakyti: „nieko tokio, visiems nepavyksta, kartais ir aš išpilu, va, skudurėlis, išvalyk, o paskui  persirenk“. A.Landsbergienė apgailestauja, kad dabar yra kitaip – suaugusieji pripuola, išvalo ir dar perrengia. Ji pataria keisti lavinimo įstaigą, jeigu mato, kad joje neskatinama vaiko užsimezganti „draugystė“ su motyvacija.  „Kaita yra nepatogi. Kaita priverčia išeiti iš komforto zonos. Tai yra nemalonu. Bet vaikai daug greičiau prisitaiko“.

Kovo 14-15 dienomis Vilniuje, LPKC Litexpo, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamoje konferencijoje "ATSAKINGA TĖVYSTĖ" atsakymais tėvams apie vaikus dalinsis žymiausi bei progresyviausi šio meto Lietuvos vaikų ir paauglių auklėjimo profesionalai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.