A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis

 (26)
Kaip motyvuoti vaiką mokytis, pataria edukologė, mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Didžiausia visų tėvų svajonė - kad vaikui sektųsi. Darželyje, mokykloje - visur. Tačiau šie norai kartais ima ir sudūžta į didesnius ar mažesnius gabaliukus. Iš pradžių atžala nesutinka monotoniškai skaičiuoti iki 100, paskui, užuot mokiusis pažinti raides arba atlikti mokytojos užduotus namų darbus, prisėda prie kompiuterio arba įsijungia televizorių. Ir užsimiršta. Juk nei skaičiai, nei raidės niekur nedings...

A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė  išskiria dvi motyvacijos mokytis puses: išorinę - kai tėvai bando vaiką įtikinti, kodėl mokytis apsimoka, reikia arba būtina, ir vidinę - kai vaikas pats suvokia mokymosi naudą bei svarbą ir niekieno neverčiamas neria į pažinimo pasaulį.

Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad geriausia būtų, jog abi šias motyvacijas mokytis sudėjus ant svarstyklių, lygiųjų niekada nebūtų. Pasak jos, tikslas yra ne išorinė motyvacija, o vidinė - kad vaikas pats būtų motyvuotas. „Jau Lietuvoje turime didelę problemą - žmogus piršto nepajudins, jeigu nematys naudos. Sakai darbuotojui: „pabaik darbus, liko valandėlė“, bet tas: „o kas man iš to? Juk už tai niekas nemoka“.

Svarbu – nepavėluoti

A. Landsbergienė sako, kad įskiepyti vaikui vidinę motyvaciją – labai ilgai trunkantis procesas. Formuoti motyvacijos mokytis pagrindus reikia pradėti nuo tada, kai vaikas dar yra labai mažas. „Jau ikimokykliniame amžiuje reikia ugdyti vidinę motyvaciją. Pavyzdžiui, vaikas tėvams sako: „nupiešk man katiną". O tėvai sako: „piešk pats". Vaikas atšauna: „nemoku. Tu nupiešk". Tėvai nenusileidžia: „pabandyk, tu gali". Ir vaikas, užuot viską metęs ir nubėgęs, kai kažkas jam nepavyksta, bandys bandys bandys... Nes žinos, kad juo tikima, jis gali, reikia tik kantrybės ir pastangų".

O jeigu tėvams nesiseka įtikinti ir vaikas nedaro to, ko nenori? A. Landsbergienė įsitikinusi, kad dažnai tėvai per vėlai susimąsto apie atžalų savimotyvacijos procesą - kai vaikui yra 8-eri ar 9-eri, jis jau tvirtai žino, kad jeigu neruoš namų darbų, vis tiek tėvai tai už jį padarys. „Patys tėvai dažnai demotyvuoja vaikus darydami už juos darbus. Mums atrodo, kad aš – atsakingas tėvas, aš turiu, privalau pasirūpinti vaiku, kaip atrodys vaikas ir aš prieš mokytoją, kai bus nepadaryti namų darbai. Čia ir reikia sustoti ir pagalvoti, ar mes norime, kad vaikas išmoktų, ar norime, kad jis gerai atrodytų“.

A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
© Vida Press

Ji pritaria, kad vaikų savimotyvaciją turi ugdyti ir darželis bei mokykla, o ne tik tėvai. Bet ji pripažįsta, kad vienų motyvacijos pamokų namuose, o kitų – darželyje ar mokykloje neturėtų būti.

Todėl tėvams siūlo rinktis tokias lavinimo įstaigas, kurių pasaulėžiūra sutampa su jų. „Čia tas pats, kai tėvai tarpusavyje nesutaria. Vaikai nebesupranta, kaip jiems reikia elgtis. Vaikas pasimeta. Bet jis dėl to nekaltas. O mes nesuprantame, kad vaikas pasaulyje yra naujokas, nepatyręs. Jis žiūri į suaugusiuosius – ką jie daro, kaip elgiasi, kaip ir kokius sprendimus priima. Jeigu vaikas klauso žmonių, kurių nuomonės skirtingos (mamos, tėčio, mokytojos), jam nebeaišku, ką daryti. Jis nesupranta tikrųjų priežasčių, kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip.“

Skirtingi vienos šeimos vaikai

O kaip tėvams elgtis, kai šeimoje  keli vaikai ir vienas jų trykšta motyvacija mokytis – pamokos paruoštos, rūbeliai sutvarkyti, o kitas – ne? Pašnekovė sako, kad tokia situacija įmanoma – juk kiekvienas vaikas skirtingas. „Vadinasi su vienu buvo dirbama, o su kitu - ne“. Tačiau ji pastebi, kad šalia esančio vieno vaiko pozityvi motyvų sistema gali paveikti kitą – broliuką ar sesutę.

Kokio amžiaus vaikams esant tėvai prabyla apie jų motyvacijos mokytis stoką, kada ima spręsti dilemą, kokia motyvacija – išorinė ar vidinė reikalingesnė ar svarbesnė? A.Landsbergienė sako, kad dažniausia tokie klausimai ima kilti, kai vaikas eina į mokyklą – maždaug 7-iais metais pavėluotai.

A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
© Vida Press

Ką daryti per vėlai susizgribusiems tėvams dėl vaikų motyvacijos mokytis? Pašnekovės teigimu, pradėti niekada nėra per vėlu, bet įspėja, kad greitų ir efektyvių pamokų, kaip vaikus įtikinti, kad jų galvelėse atsirastų ta paslaptingoji motyvacija, nėra. „Tėvai guodžiasi: „aš jam šimtą kartų sakiau...“. Vadinasi, mažai sakė. Jeigu vaikui reikės 5 mlrd. kartų pasakyti, tai tiek ir teks pasakyti".

Pasekmės, kai tėvai neišaiškina vaikams savimotyvacijos paslapčių, būna skaudinančios abi puses – didžiulė meškos paslauga vaikui, nes motyvų, kodėl reikia  mokytis, kaupimas yra svarbi asmenybės formavimo  dalis, o jeigu nemotyvuosi vaiko mokytis, neleisi vaikui ugdyti savarankiškumo ir atsakomybės jausmo. „Tai ne kaip važiavimas dviračiu “ išmokau ir nebepamiršiu. Kiekvieną dieną reikia mokytis".

A.Landsbergienės klausiu, o gal mes, suaugusieji, nemokam suformuluoti, kodėl vaikui svarbu turėti tą motyvų mokytis skrynelę. Ir ji pripažįsta: „Mes patys komplikuojam situaciją, manydami, kad nemokame ar nemokėsime vaikui paaiškinti. O apie tai reikia tik kalbėti kalbėti ir kalbėti“.

Bendradarbiauti su pedagogais

Na, bet jeigu tėvai jaučiasi „per silpni“, jie turėtų eiti į ugdymo įstaigą ir sakyti, kad dėl vienų ar kitų priežasčių nesugeba vaikui įskiepyti noro mokytis. A.Landsbergienė pripažįsta, kad daugumai tėvų  tai padaryti gėda ir baimė sugadinti supertėvų įvaizdį. „Bet mano akimis žiūrint, aš kaip tik būsiu super, jeigu pas profesionalus eisiu ieškoti atsakymo į iškylančius klausimus. Mitas, kad tėvai visada žino, ką daryti su vaiku. Nereikia painioti dviejų dalykų – tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, bet kas yra geriausia vaikui, nebūtinai tėvai žino".

A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
© Vida Press

Tačiau A.Landsbergienė sutinka, kad ugdymo ir mokymo įstaigos prie savimotyvacijos dėlionės sudėliojimo ne visada linkusios prisidėti.  Pavyzdžiui, vaikas išpylė sriubą. Kaip turėtų pedagogas reaguoti? Jis turi pasakyti: „nieko tokio, visiems nepavyksta, kartais ir aš išpilu, va, skudurėlis, išvalyk, o paskui  persirenk“. A.Landsbergienė apgailestauja, kad dabar yra kitaip – suaugusieji pripuola, išvalo ir dar perrengia. Ji pataria keisti lavinimo įstaigą, jeigu mato, kad joje neskatinama vaiko užsimezganti „draugystė“ su motyvacija.  „Kaita yra nepatogi. Kaita priverčia išeiti iš komforto zonos. Tai yra nemalonu. Bet vaikai daug greičiau prisitaiko“.

Kovo 14-15 dienomis Vilniuje, LPKC Litexpo, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamoje konferencijoje "ATSAKINGA TĖVYSTĖ" atsakymais tėvams apie vaikus dalinsis žymiausi bei progresyviausi šio meto Lietuvos vaikų ir paauglių auklėjimo profesionalai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?

Kuriam Zodiako ženklui lemta tapti pirmūnu, o kuriam mokykloje ypač nuobodu? (1)

Kaip skirtingiems Zodiako ženklams sekasi mokykloje? Kuriems iš jų labiausiai patinka matematika, kuriems lemta tapti seniūnais ir klasės pirmūnais?

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.