Ar tikrai šiandien mokome vaikus to, ko jiems prireiks rytoj?

 (1)
Augindami vaikus, ne visada atrandame laiko stabtelėti ir pamąstyti. Kokiai ateičiai, sąlygoms bei aplinkybėms juos auginame? Ar mūsų, tėvų, bei ugdymo institucijų taikomi metodai garantuos jų sėkmę ateityje? Ar mokiname vaikus tų dalykų, kurie bus jiems praktiškai naudingi gyvenime?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šią savaitę vykusioje „Šiaurės licėjaus" organizuotoje konferencijoje tėvams „Vaikai auga. Ar mes augame kartu?" pranešėjai svarstė šiuos klausimus su gausia tėvų auditorija, apžvelgdami ateities tendencijas ir besiformuojantį naujų gebėjimų poreikį.

ŽINIAS KEIČIA GEBĖJIMAI

Kuomet mus supa neaprėpiamas informacijos kiekis ir ji yra itin lengvai prieinama visiems ir visur, žinios praranda savo vertę. Jų vietą užima gebėjimai informacijos srautą greitai apdoroti, analizuoti bei pritaikyti praktikoje. Savo pranešime VGTU Verslo fakulteto dekanė Prof. Jelena Stankevičienė pastebėjo, jog jau kuris laikas, kaip pasaulinių darbdavių ar Pasaulio Ekonomikos Forumo tyrimų apie darbuotojų kompetenecijas (WEF, 2016. Executive Summary: The Future of Jobs and Skills) dešimtukuose nebėra vietos konkretaus amato ar disciplinos išmanymui. Vietoje jų atsiranda tokie gebėjimai, kaip kompleksinis problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ar emocinis intelektas.

„Auginant vaikus, padedant jiems mokytis, o vėliau ir pasirinkti studijas, svarbu suvokti, jog mūsų vaikai, tikėtina, nebedirbs vieno darbo visą savo gyvenimą, kaip tą darė mūsų seneliai arba, galbūt, dar darome ir mes." – pastebi prof. Jelena Stankevičienė. Esant tokioms sparčioms inovacijoms bei rinkos pokyčiams labai svarbus tampa gebėjimas nuolat mokytis, greitai įsisavinti bei taikyti informaciją, gebėti mąstyti plačiai ir apjungti keletą sričių ar disciplinų siekiant vieno rezultato.

RYTDIENAI REIKIA STIPRIŲ ASMENYBIŲ

Jei anksčiau galėjome matuoti vaiko pasiekimus stebint tik jo akademinius rezultatus, dabar reikėtų to atsisakyti. „Matydami ateities prognozes bei rinkos poreikį turėtume suvokti, jog sėkmingos ateities garantu tampa nebe puikiai išlaikyti egzaminai, o stipri asmenybė, gebanti prisitaikyti bei komunikuoti sparčiai kintančioje aplinkoje." – konferencijoje pasakojo „Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė.

„Vaikai auga ir formuojasi ne neutralioje aplinkoje. Pagrindinę ir didžiausią įtaką jiems daro šeima, mokytojai, visa mokyklos bendruomenė, bei, žinoma, kita aplinka, kurioje leidžiamas laikas." – pastebi „Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė. Šių įtakų sandūroje išryškėja ir pagrindinės savybės bei gebėjimai, formuojantys stiprią asmenybę:

- Tai kūrybiškas, iniciatyvus, smalsus ir komunikabilus vaikas, kuris nebijo kontakto su aplinka, geba bendradarbiauti, kartu su klasės draugais siekti bendro rezultato;

- Gebantis kritiškai mąstyti, prisitaikyti prie kintančios aplinkos bei mokantis adaptuoti turimas žinias bei informaciją žmogus;

- Stipri asmenybė – save pažįstantis, suvokiantis savo stipriąsias puses bei turintis tvirtą vertybinį pagrindą žmogus;

- Tai motyvuotas, gebantis nuolat mokytis bei suvokiantis savo indėlį ir kuriantis geresnę ateitį žmogus.

Visos šios savybės bei gebėjimai kas dieną tampa vis svarbesni. Jų ugdymui vaikuose nebepakanka tik tėvelių bei senelių pastangų. Mokyklos bendruomenėje vaikai praleidžia tiek pat laiko kiek šeimoje, o mokytojai taip pat yra svarūs autoritetai greta tėvų.

KAIP TURĖTŲ ATRODYTI ŠIUOLAIKINĖ MOKYKLA, RUOŠIANTI VAIKUS ATEIČIAI?

Pirmas žingsnis mokyklų pokyčių kelyje – suvokimas, jog akademiniai rezultatai dar ne viskas, ir vaikus mes ruošiame gyvenimui, o ne egzaminams. Antras – ateities prognozių bei poreikių įvertinimas ir atliepimas ugdant vaikus. Taigi, greta akademinių rezultatų lygiavertiškai turi būti ugdomos ir vaikų asmenybės bei bendrieji gebėjimai.

„Niekam nebe paslaptis, jog frontalus mokymas, kuomet mokytojas yra pagrindinis informacijos pateikėjas bei instruktorius, o dirbama nuo skambučio iki skambučio ir visiems vaikams pateikiama to paties lygio informacija bei užduotys – nebėra efektyvu šiuolaikiniams vaikams. Siekdami lavinti vaikų bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus, turime adaptuoti tiek ugdymo metodikas, tiek pačios klasės ekosistemą." – konferencijoje pasakojo „Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė. Pranešimo metu J. Starkutė įvardino svarbiausius ir praktikoje itin pasiteisinančius veiksnius – tai nuolat inicijuojamas mokinių grupinis darbas, galimybė informaciją atrasti įvairiuose šaltiniuose, pasitelkiant technologijas bei išeinant už klasės ribų. Itin svarbus ugdymo turinio bei proceso individualizavimas pagal mokinių gebėjimus ir charakterius. Vykstant aktyviam bei įtraukiančiam ugdymo procesui, kuomet didelis dėmesys skiriamas tarpusavio komunikacijai, žingeidumo, analitinio mąstymo bei eksperimentavimo skatinimui, ne tik pasiekiami geresni akademiniai rezultatai, bet ir efektyviai formuojamos vaikų asmenybės.

KAIP MUMS AUGTI KARTU SU VAIKAIS?

Svarbiausia suvokti, jog tokie auklėjimo metodai, kuriuos naudojo mūsų tėvai, nebūtinai bus tinkami mūsų vaikams. Mūsų, tėvų, tikslas – padėti vaikui augti, tobulėti, atrasti ir augti su juo kartu. Konferencijoje psichologė Ramunė Murauskienė pastebėjo, jog tėvai labiausiai atsakingi už leidimą vaikui būti savimi, o ne jo lipdymą. Ir nebūtinai tėvams turi tikti ar patikti vaikui tinkama kryptis.

Leisdami vaikui tyrinėti aplinką, neskubindami jo – sudarysime puikias sąlygas smalsumui augti. Draudimai dažnai skirti pačių tėvų, ne vaiko patogumui. Kaip pastebėjo psichologė R. Murauskienė – vaikams labai patogu piešti ant baltų sienų, o tai draudžiame – nes tėvams kyla nepatogumų. Nedarykime už vaikus to, ką jie patys jau gali padaryti, turėkime kantrybės, stebėkime ir patarkime ar padėkime kai to prireikia.

Aukime kartu su vaikais, išbandykime naujus dalykus, kartu tyrinėkime ir atraskime. Taip, ne tik skatinsime tą daryti juos, bet ir tapsime geriausiais savo vaikų draugais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.