Šią savaitę vykusioje „Šiaurės licėjaus" organizuotoje konferencijoje tėvams „Vaikai auga. Ar mes augame kartu?" pranešėjai svarstė šiuos klausimus su gausia tėvų auditorija, apžvelgdami ateities tendencijas ir besiformuojantį naujų gebėjimų poreikį.
ŽINIAS KEIČIA GEBĖJIMAI
Kuomet mus supa neaprėpiamas informacijos kiekis ir ji yra itin lengvai prieinama visiems ir visur, žinios praranda savo vertę. Jų vietą užima gebėjimai informacijos srautą greitai apdoroti, analizuoti bei pritaikyti praktikoje. Savo pranešime VGTU Verslo fakulteto dekanė Prof. Jelena Stankevičienė pastebėjo, jog jau kuris laikas, kaip pasaulinių darbdavių ar Pasaulio Ekonomikos Forumo tyrimų apie darbuotojų kompetenecijas (WEF, 2016. Executive Summary: The Future of Jobs and Skills) dešimtukuose nebėra vietos konkretaus amato ar disciplinos išmanymui. Vietoje jų atsiranda tokie gebėjimai, kaip kompleksinis problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ar emocinis intelektas.
„Auginant vaikus, padedant jiems mokytis, o vėliau ir pasirinkti studijas, svarbu suvokti, jog mūsų vaikai, tikėtina, nebedirbs vieno darbo visą savo gyvenimą, kaip tą darė mūsų seneliai arba, galbūt, dar darome ir mes." – pastebi prof. Jelena Stankevičienė. Esant tokioms sparčioms inovacijoms bei rinkos pokyčiams labai svarbus tampa gebėjimas nuolat mokytis, greitai įsisavinti bei taikyti informaciją, gebėti mąstyti plačiai ir apjungti keletą sričių ar disciplinų siekiant vieno rezultato.
RYTDIENAI REIKIA STIPRIŲ ASMENYBIŲ
Jei anksčiau galėjome matuoti vaiko pasiekimus stebint tik jo akademinius rezultatus, dabar reikėtų to atsisakyti. „Matydami ateities prognozes bei rinkos poreikį turėtume suvokti, jog sėkmingos ateities garantu tampa nebe puikiai išlaikyti egzaminai, o stipri asmenybė, gebanti prisitaikyti bei komunikuoti sparčiai kintančioje aplinkoje." – konferencijoje pasakojo „Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė.
„Vaikai auga ir formuojasi ne neutralioje aplinkoje. Pagrindinę ir didžiausią įtaką jiems daro šeima, mokytojai, visa mokyklos bendruomenė, bei, žinoma, kita aplinka, kurioje leidžiamas laikas." – pastebi „Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė. Šių įtakų sandūroje išryškėja ir pagrindinės savybės bei gebėjimai, formuojantys stiprią asmenybę:
- Tai kūrybiškas, iniciatyvus, smalsus ir komunikabilus vaikas, kuris nebijo kontakto su aplinka, geba bendradarbiauti, kartu su klasės draugais siekti bendro rezultato;
- Gebantis kritiškai mąstyti, prisitaikyti prie kintančios aplinkos bei mokantis adaptuoti turimas žinias bei informaciją žmogus;
- Stipri asmenybė – save pažįstantis, suvokiantis savo stipriąsias puses bei turintis tvirtą vertybinį pagrindą žmogus;
- Tai motyvuotas, gebantis nuolat mokytis bei suvokiantis savo indėlį ir kuriantis geresnę ateitį žmogus.
Visos šios savybės bei gebėjimai kas dieną tampa vis svarbesni. Jų ugdymui vaikuose nebepakanka tik tėvelių bei senelių pastangų. Mokyklos bendruomenėje vaikai praleidžia tiek pat laiko kiek šeimoje, o mokytojai taip pat yra svarūs autoritetai greta tėvų.
KAIP TURĖTŲ ATRODYTI ŠIUOLAIKINĖ MOKYKLA, RUOŠIANTI VAIKUS ATEIČIAI?
Pirmas žingsnis mokyklų pokyčių kelyje – suvokimas, jog akademiniai rezultatai dar ne viskas, ir vaikus mes ruošiame gyvenimui, o ne egzaminams. Antras – ateities prognozių bei poreikių įvertinimas ir atliepimas ugdant vaikus. Taigi, greta akademinių rezultatų lygiavertiškai turi būti ugdomos ir vaikų asmenybės bei bendrieji gebėjimai.
„Niekam nebe paslaptis, jog frontalus mokymas, kuomet mokytojas yra pagrindinis informacijos pateikėjas bei instruktorius, o dirbama nuo skambučio iki skambučio ir visiems vaikams pateikiama to paties lygio informacija bei užduotys – nebėra efektyvu šiuolaikiniams vaikams. Siekdami lavinti vaikų bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus, turime adaptuoti tiek ugdymo metodikas, tiek pačios klasės ekosistemą." – konferencijoje pasakojo „Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė. Pranešimo metu J. Starkutė įvardino svarbiausius ir praktikoje itin pasiteisinančius veiksnius – tai nuolat inicijuojamas mokinių grupinis darbas, galimybė informaciją atrasti įvairiuose šaltiniuose, pasitelkiant technologijas bei išeinant už klasės ribų. Itin svarbus ugdymo turinio bei proceso individualizavimas pagal mokinių gebėjimus ir charakterius. Vykstant aktyviam bei įtraukiančiam ugdymo procesui, kuomet didelis dėmesys skiriamas tarpusavio komunikacijai, žingeidumo, analitinio mąstymo bei eksperimentavimo skatinimui, ne tik pasiekiami geresni akademiniai rezultatai, bet ir efektyviai formuojamos vaikų asmenybės.
KAIP MUMS AUGTI KARTU SU VAIKAIS?
Svarbiausia suvokti, jog tokie auklėjimo metodai, kuriuos naudojo mūsų tėvai, nebūtinai bus tinkami mūsų vaikams. Mūsų, tėvų, tikslas – padėti vaikui augti, tobulėti, atrasti ir augti su juo kartu. Konferencijoje psichologė Ramunė Murauskienė pastebėjo, jog tėvai labiausiai atsakingi už leidimą vaikui būti savimi, o ne jo lipdymą. Ir nebūtinai tėvams turi tikti ar patikti vaikui tinkama kryptis.
Leisdami vaikui tyrinėti aplinką, neskubindami jo – sudarysime puikias sąlygas smalsumui augti. Draudimai dažnai skirti pačių tėvų, ne vaiko patogumui. Kaip pastebėjo psichologė R. Murauskienė – vaikams labai patogu piešti ant baltų sienų, o tai draudžiame – nes tėvams kyla nepatogumų. Nedarykime už vaikus to, ką jie patys jau gali padaryti, turėkime kantrybės, stebėkime ir patarkime ar padėkime kai to prireikia.
Aukime kartu su vaikais, išbandykime naujus dalykus, kartu tyrinėkime ir atraskime. Taip, ne tik skatinsime tą daryti juos, bet ir tapsime geriausiais savo vaikų draugais.
