Didžiausia klaida, kurią daro paauglių tėvai

 (22)
Auginant paauglius, šeimose dažnai pasitaiko konfliktų, kurie kartais virsta tikru tėvų ir vaikų karu. Kaip tėvams geriau suprasti savo vaikus, psichologė psichoterapeutė ir Paramos vaikams centro vadovė psichologė Aušra Kurienė pasakojo asociacijos „Mentor Lietuva" surengtame seminare „Karas su vaikais: kas turi laimėti?"
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Nemačiau nė vieno suaugusiojo - mamos, tėčio ar mokytojo, kuris būtų laimėjęs kare su vaiku. Tėvų ir vaikų karas atneša daug praradimų, jame nėra laimėtojų", – sako psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė.

Didžiausia klaida, kurią daro paauglių tėvai
Psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Paramos vaikams centro direktorė mano, kad yra visiškai normalu tėvams ir vaikams ginčytis, tartis dėl grįžimo namo laiko, laisvalaikio, draugų, telefono ir kompiuterio naudojimo, alkoholio, rūkymo, pirmosios meilės ir net rūbų. Svarbu, kad tai nepereitų į karą. Kol abi pusės derasi, karo nėra. Karas kyla dėl nesusikalbėjimo, dėl nepagarbos, dėl menkavertiškumo jausmo, jausmo, kad esi neįvertintas. Karas kyla tada, kai vaikas jaučiasi užpultas, atakuojamas, pažemintas, neįvertintas.

Dėl ko kariaujama šeimoje?

Viena dažniausių konfliktų priežasčių – akademinė pažanga. Tėvai skundžiasi, kad vaikas visiškai nusimokė, neruošia pamokų, neturi motyvacijos mokytis, tėvai baiminasi, kas laukia jo ateityje. Kai paprašau tėvų įvardinti skaičiais, kas tai yra „nusimokymas", paaiškėja, kad jis prasideda nuo 8,7 iki 5,8 pažymių vidurkio. Tėvai ateina nusivylę vaiku, kad jis nesistengia, jam nerūpi, jis nėra atsakingas ir pan.

Nusivylimas vaiku tėvams trukdo pamatyti ir įvertinti, kad mokymasis, namų darbai ir dar visokie būreliai yra tikrai sunkus darbas, o pyktis neleidžia ieškoti tikrųjų nusimokymo priežasčių.

Pamirštame, kad vaikai nėra sau priešai, jie tikrai nori turėti ir įdomų darbą, ir gerą atlyginimą bei visokių pomėgių. Tėvų nerimas dėl vaiko ateities suprantamas, bet drausdami, sakydami pastabas, kritikuodami, šaipydamiesi užkertame sau kelią suprasti, kas vyksta paauglio gyvenime.

Girkite savo vaikus, didžiuokite jais, tai – geriausia karo prevencija

Kai vaikas žengia pirmą žingsnį, taria pirmą žodį ar parašo ant popieriaus „mama", jis būna apipiltas pagyrimais ir padrąsinimais. O kada paskutinį kartą jūs gyrėte savo paauglį? Kada juo didžiavotės?

Psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė: „Neabejoju, kad paaugliai nusipelno ir kritikos, ir nuobaudų, tačiau balansas turi būti teigiamas. Pagyrimas turi būti konkretus. Turime pasakyti, koks vaiko elgesys mums patinka. Kartą per savaitę galima pasakyti ir abstraktų „šaunuolis", bet kiekvieną dieną tai gali būti pagyrimas už konkretų veiksmą: „Gražiai apsirengei", „Ačiū, kad pagelbėjai..." ir t.t. Jei santykiai su vaiku tikrai pašliję, tėvai sąmoningai turi surasti teigiamų dalykų, kuriuos pirmiausia pasakytų vaikui: „Smagu tave pamatyti", „Ačiū, kad pasitinki", – bet ką, nebūtinai pagirti tik už gerą darbą. Mes vertiname žmones už tai, kad jie jautrūs, darbštūs, atsakingi. Jei tokiomis akimis pažiūrėsite į savo paauglį, pamatysite daug gražių dalykų“.

Kaip prasideda karas?

Scenarijus gali būti labai paprastas.

- Eisiu su draugais į koncertą, – sako paauglys.

- Niekur neisi, kol pamokos neparuoštos, - sako mama.

- Sekmadienį paruošiu, - sako paauglys.

- Tai sekmadienį ir eisi, o be to, kambarys netvarkytas, lova neklota, ir nėra reikalo po kažkokius koncertus naktimis vaikščioti, - sako mama.

- Aš jau susitariau su draugais ir eisiu, nieko tu man nepadarysi, - sako sūnus ir išeina, trenkęs durimis.

Karas prasidėjo.

Mamai svarbu suprasti, kad ji nebeturi liepimo galių trylikamečiui ar penkiolikmečiui, kokių turėjo, kai vaikui buvo 6 ar 7 metai. Liepimas nebeveikia. Prieš mus yra paauglys, lygiavertis žmogus, su kuriuo turime užmegzti dialogą – kalbėtis, diskutuoti, derėtis.

„Parodyk, padaryk, eik, neik", – tokie paliepimai nebeveikia, nebegalime priversti paauglį tik paklusti. Suaugusiųjų „ginklai“ šiame kare labai menki: privilegijų apribojimas (kišenpinigių, kompiuterio, telefono naudojimo), namų areštas, riksmas (kritika, moralizavimas, moralinis šantažas), atstūmimas (nekalbėjimas, atsižadėjimas). Vaiko ginklai išties grėsmingi: jis gali nebesimokyti, nebeiti į mokykla, nevalgyti, nebeiti į būrelius, nesikalbėti su tėvais, neišeiti iš savo kambario, ar išeiti iš namų, prisigerti, žaloti save. Pergalė sugriautų santykių kaina niekam neatneš džiaugsmo.

Žinoma, galbūt norėtųsi, kad niekada nereikėtų su niekuo ginčytis, norėtųsi visada susitarti be karo ir pykčio. Geriausia karo prevencija – nuolat rūpintis santykiais su savo vaikais, nuolat domėtis, ką jie galvoja, jaučia, ko jie siekia, apie ką svajoja, ko bijo ir ko galbūt nekenčia.

Mokyklinis gyvenimas, akademinė pažanga yra tik dalis vaiko gyvenimo, paauglystėje jam taip pat svarbu susirasti draugų, ginti savo vertybes, atrasti savo lytiškumą, „pasimatuoti“ savo galias, rasti savąjį Aš. Jei būsime pasiruošę klausyti ir priimti paauglio rūpesčius, karų tikrai sumažės, bus daugiau erdvės tartis ir susitarti, pagarbiai ginčytis, derinti interesus.

Pasakykite vaikui NE jo neatstumdami

Jeigu vaikas nori eiti į vakarėlį ar nakvoti pas draugą, prieš ištardami NE, pasakykite: „Leisk man pagalvoti", „Palauk, aš turiu pagalvoti". Jau tai rodo jūsų rimtą santykį su vaiku. Jei turite rimtų priežasčių dėl vaiko saugumo jo neleisti, būtinai argumentuokite. Įtraukite vaiką į sprendimo priėmimą, tarkitės, kaip galėtumėte abu būti tikri, kad jis saugus. Atminkite - svarstymas, derybos dar nereiškia jūsų sutikimo.

Svarbu suprasti, kad tėvai nebeturi liepimo galių trylikamečiui ar penkiolikmečiui, kokių turėjo, kai vaikui buvo 6 ar 7 metai. Liepimas nebeveikia. Prieš mus yra paauglys, lygiavertis žmogus, su kuriuo turime užmegzti dialogą – kalbėtis, diskutuoti, derėtis.
Psichologė psichoterapeutė Aušra KURIENĖ

Argumentai gali būti ir asmeniški: „Aš šiandien prastai jaučiuosi ir nenoriu svečių namuose" , Jeigu sakote NE, nes patys esate pavargę, atminkite, kad ir vaikas gali kitą kartą pasakyti jums NE, kai jūs kviesite jį prisijungti prie atėjusių svečių.

Jeigu apgalvotai pasakėte NE, nekeiskite savo sprendimo. Bet žinokite, kad vaikui sukėlėte nemalonius jausmus. Jis gali jaustis nepatenkintas, nusivylęs, piktas, gal jam bus gėda prieš draugus. Pasakykite, kad suprantate, kad jis jaučiasi dabar nusivylęs ir nelaimingas, bet sprendimas yra toks, ir tai padės išlaikyti draugiškus santykius.

Kas turi parodyti iniciatyvą susitaikyti?

Nesvarbu, kas sukėlė karą, kiek ir kaip kariavote su vaiku, būtent suaugęs žmogus turi pirmasis užmegzti dialogą ir ieškoti būdų atkurti santykius. Mažus vaikus išmokome pasakyti: „Atsiprašau, daugiau taip nedarysiu". Paauglystėje ši magija nebeveikia. .

Išmintingi tėvai turi pakelti paliaubų vėliavą ir pasakyti: „Mes per ilgai kariavome, laikas pasikalbėti ir baigti karą". Mes, suaugusieji, turime didesnę patirtį, kaip susitaikyti, kaip atkurti santykius, tad galime ir šito išmokyti savo vaikus. Daug paauglių nuoširdžiai nežino, kaip prieiti prie savo tėvų po konflikto.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.