Dr. Austėja Landsbergienė: kaip išsirinkti geriausią mokyklą

 (19)
Pradėję lankyti mokyklą, vaikai joje praleidžia net iki aštuonių valandų per dieną. Todėl akivaizdu, kad renkantis mokyklą kriterijaus „kad būtų arti namų" šiais laikais nebeužtenka.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kaip išrinkti geriausią mokyklą savo vaikui, kalbamės su „Vaikystės sodo" ir Karalienės Mortos mokyklos, įsikūrusios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, steigėja, socialinių mokslų daktare Austėja Landsbergiene.

Kaip manote, kas gi yra toji „gera mokykla"? Kas nulemia, kad mokykla yra gera - pastatų grožis, pedagogų moksliniai laipsniai, savita ugdymo sistema? O gal visai ne tai, ką išvardijau?

Vienam gera mokykla – ta, kuri yra aukštai reitingų lentelėse, kitam - kurioje sėkmingai įgyvendinama patyčių prevencijos programa, trečiam - ta, kuri yra netoli namų, nes taip patogu ir nereikia toli vaiko vežioti. Vieno kriterijaus, tinkančio visiems, nėra.

Iš tiesų viskas, ką išvardijote, yra svarbu: ir aplinka, ir pedagogai, ir ugdymo sistema.

Karalienės Mortos mokykloje vadovaujamės Regio Emilia ugdymo filosofija, kurios pagrindas – tai, kad aplinka yra nepaprastai svarbi. Ji – kaip trečiasis pedagogas. Pirmasis pedagogas yra tėvai, antrasis – žmogus, kuris dirba pedagoginį darbą, ir trečiasis – aplinka. Vaikui yra svarbu, kokioje aplinkoje jis gyvena.

Pavyzdžiui, patalpų Karalienės Mortos mokyklai Kaune ieškojome tikrai ilgai – didelį vaidmenį renkantis suvaidino XIX a. kvartalo (restauruojamame buvusių kareivinių kvartale „Juozapavičiaus 13" Žemuosiuose Šančiuose) architektūra. Čia dera sena ir nauja, istorija, dabartis ir ateitis. Jokiu būdu nenoriu teigti, kad tik pati nuostabiausia, moderniausia ir brangiausia aplinka yra tai, kas geriausia vaikui. Tačiau jau ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad aplinka mus veikia. Mes juk paprastai noriai mokomės, jei yra jauki aplinka ir geras pedagogas.

Dr. Austėja Landsbergienė: kaip išsirinkti geriausią mokyklą
dr. Austėja Landsbergienė
© Asmeninio albumo nuotr.

45 minutes trunkanti pamoka su pertraukas skelbiančiu skambučiu, taip pat eilėmis sustatyti suolai, kuriuose sėdi mokiniai, o priešais juos pamokas dėsto mokytojas – jau praeitis. Tai neefektyvu. Mūsų mokykloje yra daug atvirų erdvių: vaikai dirba klasėse, rekreacinėse zonose, koridoriuose, po vieną ar grupelėmis. Mes itin daug dėmesio skiriame vaikų komandiniam darbui poromis ir grupėmis, nes dirbti drauge visuomet smagu. Mokomės ne atskirų dalykų, kaip matematika, muzika, kalbos ar gamtos pažinimas – dirbame su projektais, t. y. temomis, kurios vienija visą ugdymo(si) procesą. Tokioje mokykloje vaikai auga kūrybiškesni.

Pradinėje mokykloje svarbiausia yra išmokyti vaiką mokytis bei ugdyti jo socio-emocinius gebėjimus, todėl Karalienės Mortos mokykloje mokymas yra integruotas, kontekstinis, o ugdymas vyksta per patirtį ir pojūčius. Daug keliaujame, kviečiamės į mokyklą svečius ir eksperimentuojame. Mokykloje vyksta sustiprintas užsienio kalbų ir gamtos mokslų – pasaulio pažinimo mokymas. Vaikai įsitraukia į ugdymo procesą, mokosi priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Mano nuomone, tokia ir turi būti gera mokykla.

Paprastai tėvai, kurie renkasi mokyklą, apsilanko atvirų durų dienose ar pasibeldžia į mokyklos vadovo duris, kad pasikalbėtų jiems rūpimais klausimais. Kokius klausimus tėvai turėtų pateikti, kurie padėtų jiems sužinoti, ar ši mokykla tinka jiems ir jų vaikui?

Jūs gerai pastebėjote: nors visos mokyklos siekia iš esmės tų pačių tikslų, tačiau būdai, kaip to siekiama, yra labai įvairūs. Mano įsitikinimu, įvairovė yra gerai, ir aš džiaugiuosi, kad Lietuvoje daugėja ir alternatyvių ugdymo įstaigų, ir įvairių iniciatyvų, kurios praplečia mūsų supratimą, koks turėtų (ir galėtų!) būti XXI amžiaus ugdymas.

Į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį:

- kai apsilankote, ar jūsų yra klausiama apie jūsų šeimos vertybes? Klausimai nebūtinai turi būti tiesmuki, bet mokyklai turi rūpėti, kokios yra jūsų vertybės, kaip jūs auklėjate savo vaiką. Mat moksliniai tyrimai rodo, kad tai, kaip tėvai auklėja savo vaikus, yra svarbiau ir už šeimos socioekonominę padėtį, ir už tėvų išsilavinimą. Karalienės Mortos mokykloje, prieš priimant vaiką, mes būtinai kalbamės su tėvais, išsiaiškiname jų lūkesčius, vertybes, požiūrį. Tai yra itin svarbu.

- šiandien žinome, kad nei kūno kultūros, nei dailės, nei muzikos pamokos neturėtų būti aukojamos. Išsiaiškinkite, koks mokyklos požiūris į tai.

- nors dauguma mokyklų dabar akcentuoja, kad dėmesį kreipia ne tik į akademinius dalykus, bet ir į socialinius gebėjimus, gebėjimą spręsti problemas, emocinį intelektą ir pan., tačiau įsiklausykite, apie ką daugiausiai kalba: jeigu apie pasiekimus, Kengūrą, Lion's, reitingus, o dar jeigu lygina save su kitomis mokyklomis, tai šioje mokykloje svarbiausia yra akademiniai pasiekimai.

- koks yra bendravimas su tėvais? Ar tėvai kviečiami į klasę papasakoti apie savo profesiją, kelionę, įspūdžius? Suorganizuoti išvyką? Skaityti? Jeigu nenorite būti įtraukti, o mokykla tai akcentuoja, gali būti, kad mokykla - ne jums. Faktas, kad kuo anksčiau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnių rezultatų pasiekia vaikas

- būtinai paklauskite, kodėl kai kurie vaikai išėjo iš mokyklos (iš visų mokyklų yra išėjusių vaikų) ir kur jie nuėjo. Gali būti, kad Jums artimesni tie, kurie išėjo, o ne likę.

- išsiaiškinkite dėl namų darbų. Nors sakome, kad pradinėse klasėse turėtų būti kuo mažiau namų darbų, tačiau ne visi mokytojai ir ne visos mokyklos to laikosi. Normalu tam skirti iki 10 min pirmoje klasėje, iki 20 min antroje klasėje, iki 30 min trečioje klasėje ir pan.

- išsiaiškinkite, koks yra mokyklos požiūris į netinkamą elgesį, patyčias ir kt. Jeigu mokyklos atstovas teigia, kad šioje mokykloje nėra patyčių ir nėra netinkamai besielgiančių mokinių, tai tikriausiai šioje mokykloje nėra vietos nuoširdžiai komunikacijai ir per mažai kalbama apie tai, kodėl vaikai elgiasi vienaip ar kitaip. Konfliktai - normali santykių dalis, daug svarbiau yra ne eliminuoti juos, o tai, kaip mokykla elgiasi ir kokį pavyzdį mato vaikai, kai iškyla problemos.

Geriausia mokykloje apsilankyti, kai yra vaikų: juk vieniems patiks laisvi vaikai, daug judesio ir juoko, o kiti tikėsis ramiai suoluose susėdusių vaikų. Geriausia į mokyklą eiti paprastą dieną, o ne tada, kai vyksta kokia nors šventė ar yra pirma diena po atostogų arba prieš. Ateikite paprastą dieną, kai galėsite pamatyti mokyklos kasdienybę - tada geriausiai suprasite, ar ši mokykla jūsų šeimai, ar ne.

Kiekvienas vaikas yra skirtingas: vienas jautresnis, kitas - drąsesnis, vienas nuo ketverių skaito knygas, kitas - nesidomi raidėmis iki mokyklos. Ar verta visus šiuos niuansus aptarti su mokyklos atstovais renkantis mokyklą?

Be jokios abejonės! Yra mokyklų, kuriose tikimasi (nors to negalima reikalauti), kad vaikas ateis skaitydamas ir skaičiuodamas. Jeigu to nežinosite, vaikui bus nelengva adaptuotis. Be to, galbūt jūs netikite tokia filosofija? Pavyzdžiui, Suomijoje vaikai iki septynerių metų nėra mokomi nei raidžių, nei skaičių, o Suomijos švietimo sistema yra viena geriausių pasaulyje.

45 minutes trunkanti pamoka su pertraukas skelbiančiu skambučiu, taip pat eilėmis sustatyti suolai, kuriuose sėdi mokiniai, o priešais juos pamokas dėsto mokytojas – jau praeitis.
dr. Austėja LANDSBERGIENĖ

Beje, jau prieš kelerius metus atradau labai taiklų problemos, kuri iškyla mokykloje, apibendrinimą piešinyje: paukštukas, dramblys, liūtas ir kiti gyvūnai stovi būryje, ir jiems visiems duodama komanda – kas greičiau įlips į medį. Tačiau kai kurie gyvūnai nemoka laipioti medžiais, ir jiems to visai nereikia. Galbūt jie puikiai skraido ar plaukia, ar bėgioja. Kodėl visus gyvūnus turime norėti paversti laipiotojais medžiais? Ar turėtume teigti, kad liūtas ar dramblys turi specialiųjų poreikių, nes negali įlipti į medį?

Nė vienas vaikas nėra statistinis vienetas, bet unikali asmenybė, turinti savo vardą, svajones, talentus, pomėgius ir, aišku, savo baimes.

Karalienės Mortos mokykloje ugdymas yra individualizuojamas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galimybes, mokymosi tempą ir poreikius. Neatsitiktinai ugdymo proceso neribojame laiku – juk skirtingi vaikai tuos pačius dalykus gali suvokti per nevienodą laiko tarpą. 45 minučių pamoka – atgyvena, nes mūsų mokytojai, stebėdami vaikus ir jų ritmą skirtingu dienos metu, nusprendžia, kiek laiko skirti tam tikrai veiklai. Jei mokiniai projektą atlieka anksčiau, negu buvo planuota, pamoką tiesiog baigiame ir leidžiame vaikams užsiimti kitais juos dominančiais dalykais.

Man susidaro įspūdis, jog vaikui augant tėvai vis mažiau skiria laiko ir dėmesio vaikams: kol vaikas dar yra kūdikis, kruopščiai renka jam (ir išbando) skirtingų rūšių sauskelnes, apipila jį skirtingais žaislais ir pan., jam paaugus renkasi darželį, o atėjus laikui rinktis mokyklą, praktiškai nebesidomi vaiko ugdymu ir užmerkę akis leidžia į pirmą pasitaikiusią (kuri, ko gero, arčiausiai namų). Kaip jūs tai pakomentuotumėte?

Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo vaikas vyresnis, tuo tėvai mažiau įsitraukę į vaiko ugdymo(si) procesą. Manau, taip yra dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, mažą vaiką tėvai ypač nori apsaugoti nuo visų gyvenimo negandų. Be to, mama arba tėtis turi galimybę dvejus metus turėti motinystės/tėvystės atostogas, susitelkti į vaiko auginimą, skirti šiam procesui daug dėmesio. Mažas vaikas ne tik atrodo, bet ir iš tiesų yra pažeidžiamas, jam reikia išskirtinio tėvų dėmesio, reikia užmegzti tą tvirtą ir šiltą ryšį.

Vaikui augant ir savarankiškėjant, atrodo, ir tos pagalbos reikia mažiau. Vis dėlto toks įspūdis yra klaidingas - vaikui tėvų dėmesys yra svarbus visą vaikystę ir paauglystę. Iš tiesų - visą gyvenimą. Kaip ir minėjau, moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai yra įsitraukę į jų ugdymo(si) procesą, geriau mokosi, užmezga daugiau draugysčių, rečiau praleidžia pamokas (ar apskritai meta mokyklą), jų net elgesys yra geresnis!

Man liūdna, kad penktadalis mokytojų ir net ketvirtadalis mokyklų vadovų teigia, kad bendravimas su tėvais yra didžiausias streso sukėlėjas jų gyvenime! Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ugdymo įstaiga ir šeima ne visada užmezga nuoširdų bendradarbiavimu grįstą santykį. Jeigu tėvai nemyli mokyklos, nemylės jos ir vaikas - atrodo, labai paprasta, tačiau taip yra.

Vaikų skaičius pradinėse klasėse skirtingose mokyklose būna labai įvairus - ir 25 , ir 15. Ar verta į tai kreipti dėmesį tėvams, besirenkantiems mokyklą?

Klasės dydis - tema, kuria nuolat diskutuojama, ir dažnai tėvai mano, kad kuo mažesnė klasė, tuo geriau. Malcolm Gladwell savo knygoje "Dovydas ir Galijotas", pirmą kartą išleistoje 2013 metais, aprašė būtent tai, mat JAV 77 proc. amerikiečių mano, kad geriau yra mažinti klases, nei didinti mokytojų atlyginimus, t.y., kad būtent tai pagerins šalies ugdymo sistemą. Vis dėlto tyrimai rodo, kad klasės dydžio įtaka yra labai nedidelė. Optimalus klasės dydis - 16-26 vaikai. Karalienės Mortos mokykloje klasėse yra iki 18 mokinių, o klasės mokytojams dar padeda ir asistentai.

Bene dažniausias iki šiol girdėtas patarimas apie mokyklos pasirinkimą vaikui - "Rinkitės gerą pedagogą". Bet kaip per vieną pokalbį suprasti, ar jis "geras"? Ir kas apskritai yra "geras pedagogas"?

„Geras pedagogas" yra kaip ir "gera mokykla" - kiekvienam skirtingas. Man nepaprastai patiko tvarka Belgijoje, kur mes sužinodavome, kas bus klasės pedagogas, rugpjūčio mėnesį. Kodėl? Mokyklos vadovai puikiai argumentavo: "Jūs renkatės mokyklą, o ne pedagogą. Mūsų mokykloje visi pedagogai dirba čia, nes mes juos atsirinkome ir pasitikime jų kompetencija. Jeigu jūs norite rinktis pedagogą, vadinasi, nepasitikite mūsų kompetencija. Jeigu nepasitikite mūsų kompetencija, nepasitikite mokykla, o tai programuoja konfliktą. Jeigu jums neaišku - prašau, užduokite klausimus, apsilankykite, tikrai mielai atsakysime. Bet jeigu nepasitikite - gal ši mokykla ne jums?!"

Mums buvo labai aiškiai duota suprasti, kad mes renkamės mokyklą ir arba pasitikime mokykla, arba ne. Ir man tai patiko. Kaip ir su mediku, teisininku - juk neateini ir nepradedi diktuoti savo taisyklių, ar ne? Juk pasitiki, kad tai - profesionalai, ir jie žino, ką sako.

Per ketverius metus įpratau pasitikėti mokykla. Mes Lietuvoje mes dar tik žengiame tuo keliu. Žinoma, suprantu nerimą, suprantu, kad ne visada ir ne visais galima pasitikėti, tačiau vis dėlto suprantu, kas slypi nuostatoje, kad mokykloje turi būti pasitikėjimu grįsti santykiai.

Taigi aš kviečiu rinktis mokyklą, o ne mokytoją. Nes mokytojų yra įvairių: vienai šeimai labiau patinka iškalbus linksmuolis, o kitam - santūrus žmogus. Galų gale, juk ir mokytojai nėra robotai: vienam labiau prie širdies "limpa" vienas vaikas, kitam - kitas. Tik tiek, kad profesionalūs mokytojai niekada to neparodo!

Pasitaiko, kad pradėjus lankyti vieną ar kitą mokyklą, tėvai pastebi, kad jų vaikas nesijaučia gerai, tėvai nėra patenkinti ugdymo kokybe, santykiais mokykloje ir požiūriu į vaiką. Tačiau nesiryžta nieko keisti: „Ai, bus gerai ir taip" arba „O ką kaimynai pasakys, jei pervesiu vaiką kitur". Kaip manote, ar verta tėvams klysti ir ieškoti geriausios mokyklos vaikui?

Mokyklos pasirinkimas yra nepaprastai svarbus sprendimas. Jokiu būdu negalima į tai žiūrėti pro pirštus! Ir apskritai, juk ne dėl savęs, ne dėl kaimynų ir ne dėl senelių renkame mokyklą, o dėl vaiko. Todėl ir mokykla turi tikti vaikui - tada didžiausia sėkmės tikimybė.

Nevalia pamiršti, kad vaikai lengviau adaptuojasi, negu suaugusiuosieji. Pavyzdžiui, mokytojos pasikeitimas (dėl ligos, motinystės, pasikeitusio gyvenimo ir pan.) yra didesnis streso sukėlėjas tėvams (ypač vyresnių vaikų) nei vaikams. Vaikai - jei mokytoja(s) profesionalus - adaptuojasi greitai. Beje, beveik visose Vakarų valstybėse jau net pradinėse klasėse mokytoja(s) keičiasi kasmet, o ne visą pradinę mokyklą vaikus ugdo tas pats žmogus. Vaikai užmezga ryšius su įvairiais žmonėmis, išgirsta, kuo jie gyvena, kuo domisi - tai sparčiai besikeičiančiame pasaulyje praturtina, o ne skurdina.

Mano patarimas: ateikite į mokyklą ir kalbėkitės. Susipažinkite su mokykla, mokytojais, išsiaiškinkite vertybes, kuriomis vadovaujamasi, požiūrį. Supraskite, kas jums ir jūsų vaikui yra gera mokykla. Karalienės Mortos mokyklos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vadovai aktyviai susitikinėja su tėvais, jau vyksta priėmimas. Nedelskite, kreipkitės į mokyklą jau dabar – pasidomėkite iš anksto, gerai apsvarstykite, nes mokyklos pasirinkimas – svarbus ir atsakingas žingsnis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.