Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Atrodo, kad patyčios yra labai gajos, jos persiduoda iš kartos į kartą, jos gyvena savo gyvenimą. Bet patyčios egzistuos tik tol, kol mes savo elgesiu ir mąstymu rodysim, kad jos yra mūsų gyvenimo dalis. Tačiau...

Patyčios išnyks, kai nustosim matuoti žmones, lyginti, vertinti ir teisti, kai nustosim tikėti, kad vieni žmonės yra viršesni už kitus. Nei aukštesnės pareigos, nei didesnis protas ar išsilavinimas, nei pinigų kiekis, nei išvaizda, dydis ar materialinė gerovė nepadaro vieno žmogaus vertesnio už kitą. Patyčių nebeliks, kai nustosim žmones skirstyti į vertesnius ir mažiau vertus gyvenimo, laimės ir džiaugsmo, kai žmogaus praeitį nustosim tapatinti su pačiu žmogumi, nesudarydami galimybės būti kitokiu, keistis, augti.

Todėl jei norim, kad nebeliktų mūsų aplinkoje patyčių, teks nustoti mėgautis dominavimo elgsena ir išmokti į kiekvieną žmogų žvelgti su pagarba kaip į sau lygų; lygų savo jausmų, minčių, norų ir svajonių verte, svarba. Kai į kiekvieną žmogų imsim žvelgti kaip į atskirą pasaulį su sava patirtimi, savomis traumomis ir išgyvenimais, kurie jį suformavo, imsim suprasti, kodėl ir kuom mes skiriamės vieni nuo kitų ir galėsim iš to ne pasišaipyti, o pasimokyti.

Patyčios išnyks, kai nustosim matuoti žmones, lyginti, vertinti ir teisti, kai nustosim tikėti, kad vieni žmonės yra viršesni už kitus.
Psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė

Patyčios išnyks, kai žmonių įvairovę priimsim kaip dovaną – tai, kad kitas yra kitokios odos spalvos, turi kitokius plaukus, kitokį skonį rūbams, kitaip mąsto apie gyvenimą – yra galimybė praturtinti savąjį gyvenimą, pažvelgti į pasaulį kitomis akimis ir išvysti jį kitomis spalvomis. Kitoks nereiškia, kad yra geresnis ar blogesnis. Kitoks yra tiesiog kitoks.

Todėl jei norim, kad nebeliktų mūsų aplinkoje patyčių, teks priimti ir begalinį žmonių skirtingumą, įvairovę ir kitoniškumą. Mes visi esame skirtingi – mes net matom ir užuodžiam kitaip, kitaip girdim ir suvokiam pasaulį. Mes tikrai kiekvienas skirtingai mąstom ir priimam aplinkui esančius dalykus. Mums skirtingi dalykai kelia džiaugsmą, dėl skirtingų dalykų pykstame, kitaip rengiamės ir kitokias dainas dainuojame, mėgstam kitokį maistą ir žaidžiam kitokius žaidimus. Ir tai yra gyvenimo spalvų įvairovė ir pasaulio grožis. Ir kaip smagu toje įvairovėje atrasti kažką bendro, kaip gera pažinti, atrasti ir pasisemti iš kitokių patirčių, kitokių gyvenimų. Tik taip galim nugyventi ne vieną gyvenimą, praturtinti savąjį ir pamatyti pasaulį kitokiomis akimis.

Patyčios išnyks, kai pats žmogus, mažas jis ar didelis, to žmogaus mintys, jausmai, norai ir svajonės bus svarbesni nei jo elgesys, pažymiai, rezultatai, kai žmogus ir jo gyvenimas bus svarbiau nei programa, planai, reitingai ir pan. Patyčios išnyks, kai savo dėmesį, atidumą, rūpestingumą nustosim skirstyti pagal tai, kas yra savas, kas ne, kas vertas mūsų dėmesio ir palankumo, o kas ne.

Patyčios išnyks, kai pats žmogus, mažas jis ar didelis, to žmogaus mintys, jausmai, norai ir svajonės bus svarbesni nei jo elgesys, pažymiai, rezultatai, kai žmogus ir jo gyvenimas bus svarbiau nei programa, planai, reitingai ir pan.
Psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė

Patyčių pagrindinis priešas yra atvirumas ir pažinimas. Kiekvienas iš mūsų yra toks, koks yra dėl kažkokių priežasčių. Kol jų nesuprantam, tol galim tyčiotis. Kai pasigilinam, kaip žmogus tapo toks, koks yra, tyčiotis paprastai nebesinori. Kartais belieka stebėtis žmogaus neišmanymu, žioplumu, apsileidimu. Kartais tenka kartu paverkti dėl patirtų gyvenime negandų ir sunkumų. Kartais pasidžiaugti patirtimi. Bet visada kito pažinimas atveda prie geresnio supratimo ir geresnio ryšio.

Patyčių nebeliks, kai išsilavinimo galimybes naudosim ne pažymiams ir rezultatams pasiekti, o formuoti žmogų su plačiomis pažiūromis, atvirumu kitoniškumui, naujovėms, kritiniu mąstymu, kūrybišką ir priimantį, pažįstantį save ir pasaulį, kitus žmones ir gamtos dėsnius, pagarbų ir besidomintį. Patyčios išnyks, kai imsim suprasti, kad ne taip svarbu, ką turi ar ko neturi, žymiai svarbiau, ką su tuo darai – puikuojiesi ar panaudoji turimas gėrybes augimui ir auginimui.

Todėl, kad patyčios išnyktų iš mūsų gyvenimų, svarbiausia pradėti nuo savęs. Kiek esam pasiryžę pagarbiai elgtis su kiekvienu, kad ir pačiu mažiausiu, pajausti jo jausmus, paliūdėti ar pasidžiaugti kartu, išklausyti norus ir svajones, priimti pasirinkimus ir saviraiškos formas? Kiek esam pasiryžę nustoti puikuotis tuo, ką turime ir daugiau mąstyti apie tai, kaip kalbam, būnam ir elgiamės su kitais, kaip padedam sau ir kitiems augti? Tai kada patyčios išnyks iš mūsų gyvenimo?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.