Egzaminų baimė: ar įmanoma ją įveikti?

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kas lemia šiuos jausmus ir kodėl tai vyksta su mumis. Kiekvienas patiriame įvairiausių emocijų, kai laukiame svarbaus gyvenimo įvykio. Tas įvykis tampa dar svarbesniu, jeigu apie jį daug kalbama, jam skiriamas didelis dėmesys – taip jį dar labiau sureikšminame.

Ne paslaptis, kad abitūros egzaminai kasmet sulaukia daug žiniasklaidos, visuomenės dėmesio, jau nekalbant apie pedagogus, pačius abiturientus ir jų tėvus. Todėl natūralu, kad laukiant šio įvykio, abiturientams kyla įvairiausių emocijų, nes jie labiausiai su juo susiję.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Dažnos šiuolaikinių tėvų klaidos
Gausios šeimos mama: kaip rasti laiko apkabinti kiekvieną vaiką

Tiek mokytojai, tiek ir tėvai jiems dažnai kalba, kad egzaminai – slenkstis į kitą gyvenimo etapą, nuo to, kaip pasiseks jį peržengti, priklausys ateitis. Kartais gąsdinama, kad neišlaikius egzaminų vėliau gyvenime nieko gero nereikia tikėtis. Taip kalbant nesusimąstoma, kad jaunam žmogui dar labiau didinama įtampa, keliamas nerimas, gąsdinama ir skatinamas baimės jausmas.

Tokią gyvenimo situaciją, kai žmogų apima didelio psichologinio diskomforto būsena, kurioje būdamas žmogus užsisklendžia savyje, jaučia bejėgiškumą, nerimą, įtampą, neviltį ir baimę, psichologė ir mokslų daktarė Ona Kristina Polukordienė apibūdina kaip krizę. Taigi sąmoningai ar ne visų aštrinami neigiami egzaminų aspektai, skleidžiama neigiama informacija jaunuolius veda prie nuolatinio nerimo, baimės, įtampos ir asmeninės krizės.

Ši krizė gali ištikti tuomet, kai per daug dėmesio skiriama tokiai informacijai ir nesugebama su ja susidoroti. Artėjant egzaminams, reikia stengtis atsiriboti nuo negatyvios informacijos, kurioje gali būti užslėptų ir netiesioginių gąsdinimo elementų, sukeliančių jaudulį ir baimės jausmą.

Kadangi egzaminų laukimo laikotarpis yra ilgas, visą šį laiką išlikti ramiam ir abejingam nepavyksta beveik niekam. Tik vieni abiturientai gali patys su savo baime susidoroti, kitiems reikia padėti ją įveikti. Baimės būsena yra vienas iš krizę sukeliančių komponentų. Ją dažnai lydi įtampa, nerimas, nemiga, kartais pyktis ir kitos būsenos. Kad baimė neužvaldytų jaunuolio gyvenimo, reikia ieškoti būdų, kaip ją įveikti. Pirmiausia reikia suvokti baimės priežastis, iš kur jos atsiranda.

Baimę lemia neigiami išoriniai veiksniai ir neigiamos asmeninės savybės.

Išoriniai veiksniai:

  • Skleidžiama neigiama informacija apie egzaminų netobulas užduotis, neįveikiamus testus, nenagrinėtus autorius ir kt. (TV, internetas, socialiniai tinklai).

  • Artimųjų ir mokytojų daromas spaudimas dėl egzaminų.

  • Nepalankus psichologinis klimatas namuose ir mokykloje.

  • Nepakankamas dėmesys prevencijos priemonėms mokykloje (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir kt.).

  • Nepakankamas dėmesys tarpusavio santykių formavimui (tarp mokytojų, mokinių, tėvų).

  • Nepalankios gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka.

  • Nuolatiniai švietimo sistemos pertvarkymai ir kt.

Asmeninės savybės:

  • Žema savivertė, nepasitikėjimas savo žiniomis.

  • Nemokėjimas susikoncentruoti ar atsipalaiduoti.

  • Nemokėjimas priimti sprendimų.

  • Dažnas užsisklendimas savyje, nenoras bendrauti su tėvais, draugais.

  • Polinkis į psichiką veikiančias medžiagas (cigaretės, alkoholis, narkotinės medžiagos).

  • Nedalyvavimas visuomeninėje veikloje.

  • Dienos režimo nesilaikymas.

  • Nesirūpinimas savo sveikata, sveika gyvensena ir kt.

Mokinio sugebėjimas atsispirti išoriniams veiksniams ir išugdytos asmeninės savybės gali padėti nugalėti egzaminų baimę. Todėl per visą mokymosi procesą reikia siekti, kad kiekvienas jaunuolis būtų prasmingai nukreiptas sveikatą stiprinančia kryptimi. Tam būtinas nuolatinis rūpestis mokinių sveikata, sveikos aplinkos kūrimas, sveikatos įgūdžių formavimas.

Kiekvienas abiturientas individualiai turi rūpintis savo sveikata ir gyventi pagal sveikos gyvensenos principus, kuriuos sudaro: racionali mityba, fizinis aktyvumas, laisvalaikio ir poilsio organizavimas, asmens higienos laikymasis, žalingų įpročių atsisakymas, psichosocialinės aplinkos gerinimas. Ruošiantis abitūros egzaminams labai svarbu sureguliuoti savo dienos režimą ir jo laikytis. Mokantis ilgesnį laiką, nepamiršti daryti pertraukas su išėjimu į gryną orą, laiku maitintis ir laiku eiti miegoti. Tik pailsėjęs organizmas kitą dieną priims daugiau informacijos, leis susikoncentruoti, bus geresnė atmintis, lydės gera nuotaika ir mintys savaime taps pozityvesnės.

Jeigu nutinka taip, kad pradedate dėl kažko nerimauti, nebūkite vienas su savo mintimis, pasidalykite jomis su artimaisiais (šeimos nariais, draugais ar tuo žmogumi, kuriuo labiausiai pasitikite).

Nuolatos kelkite savo savivertę, įtikinkite save, kad galite viską įveikti, kad jūsų žinios yra pakankamos ir jūs pasirengęs pasiekti užsibrėžtus tikslus. Stenkitės pozityviai viską vertinti, mokykitės įsivertinti savo gebėjimus, kurkite šiltus santykius su aplinkiniais. Iškilus problemoms, bandykite pats jas spręsti, tuo pačiu mokykitės valdyti emocijas ir įveikti baimę, stenkitės įvykius pakeisti sau naudinga linkme ir taip tobulėkite.

Jeigu atsitinka taip, kad jums vienam sunku susidoroti su užgriuvusiomis emocijomis, ieškokite specializuotos pagalbos, kreipkitės į mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, psichologą ar kt. specialistą. Gali būti sunku tai padaryti vienam – tuomet kreipkitės su grupele draugų arba su visa klase ir pasikvieskite psichologą į mokyklą, kad jis paskaitytų paskaitą, surengtų konsultaciją, kaip nugalėti baimę ir įveikti krizę. Visada galima kreiptis pagalbos į anoniminę psichologinės pagalbos liniją telefonu.

Nerekomenduojame griebtis cigaretės, vartoti alkoholį ar kitas narkotines medžiagas, kad nusiramintumėte ar įgautumėte drąsos. Tai netinkamos priemonės baimės jausmui nugalėti, jos veikiau žlugdo asmenybę ir nepadeda išlikti budriam bei sveikam. Venkite ir cheminių preparatų – vaistų (jei tokių jums neišrašė gydytojas), nes nežinant poveikio jūsų organizmui, gali įvykti ir nepageidaujama reakcija (slopinimas, alergija ar kt.).

Norint sumažinti nerimą ir baimę, reikia kasdien eiti mažais žingsneliais sveikatos link. Tai suteiks jums stiprybės, atsparumo gyvenimo pokyčiams ir pasitikėjimo savimi. Todėl atėjus egzaminams, drąsiai juos laikykite ir sėkmingai išlaikę, keliaukite į kitą gyvenimo etapą be jokių baimių.

Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Nijolė Paulauskienė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.

J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.