Egzaminų baimė: ar įmanoma ją įveikti?

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kas lemia šiuos jausmus ir kodėl tai vyksta su mumis. Kiekvienas patiriame įvairiausių emocijų, kai laukiame svarbaus gyvenimo įvykio. Tas įvykis tampa dar svarbesniu, jeigu apie jį daug kalbama, jam skiriamas didelis dėmesys – taip jį dar labiau sureikšminame.

Ne paslaptis, kad abitūros egzaminai kasmet sulaukia daug žiniasklaidos, visuomenės dėmesio, jau nekalbant apie pedagogus, pačius abiturientus ir jų tėvus. Todėl natūralu, kad laukiant šio įvykio, abiturientams kyla įvairiausių emocijų, nes jie labiausiai su juo susiję.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Dažnos šiuolaikinių tėvų klaidos
Gausios šeimos mama: kaip rasti laiko apkabinti kiekvieną vaiką

Tiek mokytojai, tiek ir tėvai jiems dažnai kalba, kad egzaminai – slenkstis į kitą gyvenimo etapą, nuo to, kaip pasiseks jį peržengti, priklausys ateitis. Kartais gąsdinama, kad neišlaikius egzaminų vėliau gyvenime nieko gero nereikia tikėtis. Taip kalbant nesusimąstoma, kad jaunam žmogui dar labiau didinama įtampa, keliamas nerimas, gąsdinama ir skatinamas baimės jausmas.

Tokią gyvenimo situaciją, kai žmogų apima didelio psichologinio diskomforto būsena, kurioje būdamas žmogus užsisklendžia savyje, jaučia bejėgiškumą, nerimą, įtampą, neviltį ir baimę, psichologė ir mokslų daktarė Ona Kristina Polukordienė apibūdina kaip krizę. Taigi sąmoningai ar ne visų aštrinami neigiami egzaminų aspektai, skleidžiama neigiama informacija jaunuolius veda prie nuolatinio nerimo, baimės, įtampos ir asmeninės krizės.

Ši krizė gali ištikti tuomet, kai per daug dėmesio skiriama tokiai informacijai ir nesugebama su ja susidoroti. Artėjant egzaminams, reikia stengtis atsiriboti nuo negatyvios informacijos, kurioje gali būti užslėptų ir netiesioginių gąsdinimo elementų, sukeliančių jaudulį ir baimės jausmą.

Kadangi egzaminų laukimo laikotarpis yra ilgas, visą šį laiką išlikti ramiam ir abejingam nepavyksta beveik niekam. Tik vieni abiturientai gali patys su savo baime susidoroti, kitiems reikia padėti ją įveikti. Baimės būsena yra vienas iš krizę sukeliančių komponentų. Ją dažnai lydi įtampa, nerimas, nemiga, kartais pyktis ir kitos būsenos. Kad baimė neužvaldytų jaunuolio gyvenimo, reikia ieškoti būdų, kaip ją įveikti. Pirmiausia reikia suvokti baimės priežastis, iš kur jos atsiranda.

Baimę lemia neigiami išoriniai veiksniai ir neigiamos asmeninės savybės.

Išoriniai veiksniai:

  • Skleidžiama neigiama informacija apie egzaminų netobulas užduotis, neįveikiamus testus, nenagrinėtus autorius ir kt. (TV, internetas, socialiniai tinklai).

  • Artimųjų ir mokytojų daromas spaudimas dėl egzaminų.

  • Nepalankus psichologinis klimatas namuose ir mokykloje.

  • Nepakankamas dėmesys prevencijos priemonėms mokykloje (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir kt.).

  • Nepakankamas dėmesys tarpusavio santykių formavimui (tarp mokytojų, mokinių, tėvų).

  • Nepalankios gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka.

  • Nuolatiniai švietimo sistemos pertvarkymai ir kt.

Asmeninės savybės:

  • Žema savivertė, nepasitikėjimas savo žiniomis.

  • Nemokėjimas susikoncentruoti ar atsipalaiduoti.

  • Nemokėjimas priimti sprendimų.

  • Dažnas užsisklendimas savyje, nenoras bendrauti su tėvais, draugais.

  • Polinkis į psichiką veikiančias medžiagas (cigaretės, alkoholis, narkotinės medžiagos).

  • Nedalyvavimas visuomeninėje veikloje.

  • Dienos režimo nesilaikymas.

  • Nesirūpinimas savo sveikata, sveika gyvensena ir kt.

Mokinio sugebėjimas atsispirti išoriniams veiksniams ir išugdytos asmeninės savybės gali padėti nugalėti egzaminų baimę. Todėl per visą mokymosi procesą reikia siekti, kad kiekvienas jaunuolis būtų prasmingai nukreiptas sveikatą stiprinančia kryptimi. Tam būtinas nuolatinis rūpestis mokinių sveikata, sveikos aplinkos kūrimas, sveikatos įgūdžių formavimas.

Kiekvienas abiturientas individualiai turi rūpintis savo sveikata ir gyventi pagal sveikos gyvensenos principus, kuriuos sudaro: racionali mityba, fizinis aktyvumas, laisvalaikio ir poilsio organizavimas, asmens higienos laikymasis, žalingų įpročių atsisakymas, psichosocialinės aplinkos gerinimas. Ruošiantis abitūros egzaminams labai svarbu sureguliuoti savo dienos režimą ir jo laikytis. Mokantis ilgesnį laiką, nepamiršti daryti pertraukas su išėjimu į gryną orą, laiku maitintis ir laiku eiti miegoti. Tik pailsėjęs organizmas kitą dieną priims daugiau informacijos, leis susikoncentruoti, bus geresnė atmintis, lydės gera nuotaika ir mintys savaime taps pozityvesnės.

Jeigu nutinka taip, kad pradedate dėl kažko nerimauti, nebūkite vienas su savo mintimis, pasidalykite jomis su artimaisiais (šeimos nariais, draugais ar tuo žmogumi, kuriuo labiausiai pasitikite).

Nuolatos kelkite savo savivertę, įtikinkite save, kad galite viską įveikti, kad jūsų žinios yra pakankamos ir jūs pasirengęs pasiekti užsibrėžtus tikslus. Stenkitės pozityviai viską vertinti, mokykitės įsivertinti savo gebėjimus, kurkite šiltus santykius su aplinkiniais. Iškilus problemoms, bandykite pats jas spręsti, tuo pačiu mokykitės valdyti emocijas ir įveikti baimę, stenkitės įvykius pakeisti sau naudinga linkme ir taip tobulėkite.

Jeigu atsitinka taip, kad jums vienam sunku susidoroti su užgriuvusiomis emocijomis, ieškokite specializuotos pagalbos, kreipkitės į mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, psichologą ar kt. specialistą. Gali būti sunku tai padaryti vienam – tuomet kreipkitės su grupele draugų arba su visa klase ir pasikvieskite psichologą į mokyklą, kad jis paskaitytų paskaitą, surengtų konsultaciją, kaip nugalėti baimę ir įveikti krizę. Visada galima kreiptis pagalbos į anoniminę psichologinės pagalbos liniją telefonu.

Nerekomenduojame griebtis cigaretės, vartoti alkoholį ar kitas narkotines medžiagas, kad nusiramintumėte ar įgautumėte drąsos. Tai netinkamos priemonės baimės jausmui nugalėti, jos veikiau žlugdo asmenybę ir nepadeda išlikti budriam bei sveikam. Venkite ir cheminių preparatų – vaistų (jei tokių jums neišrašė gydytojas), nes nežinant poveikio jūsų organizmui, gali įvykti ir nepageidaujama reakcija (slopinimas, alergija ar kt.).

Norint sumažinti nerimą ir baimę, reikia kasdien eiti mažais žingsneliais sveikatos link. Tai suteiks jums stiprybės, atsparumo gyvenimo pokyčiams ir pasitikėjimo savimi. Todėl atėjus egzaminams, drąsiai juos laikykite ir sėkmingai išlaikę, keliaukite į kitą gyvenimo etapą be jokių baimių.

Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Nijolė Paulauskienė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.